Sezoninis gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Jis paplitęs visame pasaulyje. Gripas lengvai plinta tarp žmonių kosint ar čiaudint (oro-lašeliniu būdu). Infekcija greitai plinta mažose, prastai ventiliuojamose ir vėdinamose patalpose.

Pirmieji simptomai po užsikrėtimo pasireiškia per 1-3 dienas (dažniausiai per 2 dienas).

Gripui būdingi simptomai:

• staiga prasidėjęs karščiavimas (gali būti ir iki 40 °C);
• kosulys (dažniausiai sausas);
• galvos skausmas;
• raumenų ir sąnarių skausmas;
• stiprus negalavimas (bloga savijauta);
• gerklės skausmas;
• sloga (dažniausiai nebūna pirmasis simptomas, gali pasireikšti po 1-2 dienų).

Karščiavimas ir kvėpavimo takų sistemos simptomai trunka 4–7 dienas. Kosulys gali būti stiprus ir trukti dvi savaites ar ilgiau. Nuovargis po ligos gali jaustis ilgiau nei dvi savaites.

Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę. Vis dėlto, gripas gali sukelti ir sunkias komplikacijas ar net mirtį, ypač žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę. Gripas gali sustiprinti kitų lėtinių ligų simptomus. Sunkiais atvejais gripas gali sukelti plaučių uždegimą ir sepsį, akių uždegimą, sinusitą, miokarditą, encefalitą, meningitą ir kt.

Atskirų rizikos grupių gripas

1. Gripo virusas gali pakenkti nėščiai moteriai ir vaisiui, nes jis praeina pro placentą. Susirgus gripu trečiajame nėštumo trimestre, nėščiąsias būtina hospitalizuoti. Mirties rizika padidėja, jei gripas komplikuojasi į plaučių uždegimą. Užsikrėtus gripo virusu pirmajame nėštumo trimestre yra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Gimęs kūdikis gali turėti įgimtų neurologinių sutrikimų.
2. Vaikams iki 1 metų apie 45 proc. atvejų gripas būna asimptominis arba pseudosimptominis. Gali būti labai ūminė, netikėta ir sunki ligos eiga.
3. Vaikams nuo 3 iki 5 metų gripo simptomai yra minimalūs, dažnai nespecifiniai. Kuo vaikai jaunesni, tuo simptomai mažiau išryškėję. Gali būti mieguistumas (50 proc. vaikų iki 4 metų), virškinimo sistemos simptomai (40 proc.): pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
4. Vyresniems negu 5 metų vaikams gripo eiga yra tipinė: ūminė pradžia, aukšta temperatūra, galvos skausmas, sausas kosulys, bendras silpnumas.
5. Pagyvenusiems asmenims ligos eiga yra tipinė, tačiau ji pasunkėja dėl lėtinių ligų (dekompensuota širdies-kraujagyslių patologija, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, antrinė bakterinė superinfekcija, neurologinės ir psichinės ligos). Būdinga ilgesnė ligos trukmė, mažesnis karščiavimas, dažnesnės bakterinės komplikacijos.

Gripo komplikacijos. Dažniausios gripo komplikacijos epidemijų metu yra bakterinės superinfekcijos ir lėtinių ligų paūmėjimai (dažniausiai plaučių ir širdies). Sergant gripu ypač padažnėja mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos, dažnesnis miokardo infarktas ir insultas.

1. Pirminė virusinė pneumonija. Tai reta, bet sunki komplikacija, kurią tiesiogiai sukelia gripo virusas. Liga prasideda staigiais plaučių edemos požymiais, ūminio kvėpavimo nepakankamumu, kuris susirgus įprastu gripu atsiranda po kelių dienų. Jeigu pacientas pasveiksta, jam gali būti plaučių fibrozė. Kitos pirminės virusinės pneumonijos komplikacijos: miokarditas, perikarditas, hepatitas, inkstų nepakankamumas, meningoencefalitas.
2. Antrinė bakterinė pneumonija – tai dažniausia komplikacija, dėl kurios pacientą būtina hospitalizuoti. Tai atsitinka 5–7 ligos dieną. Ją sukelia Staphylococcus aureus, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae ir Gram neigiami mikroorganizmai (Klebsiella pneumoniae, Escherichia, aerobai ypač pagyvenusiems arba gulintiems ligoninėje asmenims). Antrinė bakterinė pneumonija pasireiškia 2 etapais: pradžioje 2–5 dienų trukmės gripo klinika, vėliau prasideda kosulys, gausus skrepliavimas bei dusulys.
3. Bronchitas. Ūminis bronchitas kaip komplikacija būna 10–30 proc. suaugusiųjų ir 12 proc. vaikų.
4. Galimas kvėpavimo takų lėtinių ligų paūmėjimas: bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, mukoviscidozės. Vidurinės ausies uždegimas būna apie 20 proc. vaikų, sergančių A gripo infekcija. Jo priežastis – tiesioginis gripo A viruso poveikis arba S. pneumoniaesukeltas ausies uždegimas. Sinusitu serga apie 8 proc. ligonių, jo priežastis yra tiesioginis gripo viruso poveikis arba antrinė bakterinė superinfekcija.
5. Sergant gripu galimos ir retesnės komplikacijos: miozitas (raumenų uždegimas, ypač vaikams), miokarditas, perikarditas, encefalitas, ūminė ir poinfekcinė encefalopatija, poliradikuloneuritas, Reye sindromas, Guillain-Barre sindromas, hemolizinis ureminis sindromas, toksinio šoko sindromas.

Diagnostika

Daugumai žmonių gripas diagnozuojamas kliniškai ir epidemiologiškai (kai gripo sezono metu tam tikroje vietovėje virusologiniais tyrimais patvirtinamas gripo virusas cirkuliavimas). Tačiau mažo gripo aktyvumo laikotarpiais arba ne epidemijos metu kitų kvėpavimo takų virusų (pvz., SARS-CoV-2, rinoviruso, respiracinio sincitinio viruso, paragripo ir adenoviruso) infekcija taip pat gali pasireikšti, kaip į gripą panaši liga. Todėl kliniškai sunku atskirti gripą nuo kitų patogenų. Vis labiau praktikoje naudojami greitieji gripo antigeno testai, kuriuos atlikus galima nustatyti gripo viruso antigeną ir taip patikslinti diagnozę. Retesniais atvejais atliekama specifinė gripo viruso RNR, nustatyta realiojo laiko polimerazės grandininė reakcija (PGR).

Gydymas

1. Esant karščiavimui, rekomenduojama vartoti jį malšinančius vaistus (paracetamolis, ibuprofenas). Vaikams vaistų dozė skaičiuojama pagal kūno svorį (paracetamolio 15 mg/kg, ibuprofeno 10mg/kg).
2. Reikėtų vartoti daugiau skysčių nei įprastai, ypač gerai yra šilti skysčiai.
3. Esant kosuliui, ypač produktyviam, gali būti skiriami tokie preparatai kaip ambroxolis ar acetylcisteinas.
4. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras. Šis gydymas turėtų būti pradėtas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pasireiškimo. Vėliau pradėtas gydymas ženklaus klinikinio efekto neturi. Laiku pradėtas antivirusinis gydymas gali sumažinti komplikacijų riziką, simptomų sunkumą ir ligos trukmę iki 3 dienų.

Žmonės, jaučiantys lengvus simptomus, turėtų:

• likti namuose, kad neužkrėstų kitų žmonių;
• ilsėtis;
• gerti daug skysčių;
• malšinti simptomus, tokius kaip karščiavimas;
• jei simptomai sunkėja, kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Profilaktika

Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė – vakcinacija. Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina. Saugios ir veiksmingos vakcinos naudojamos daugiau nei 60 metų. Imunitetas po vakcinacijos laikui bėgant išnyksta, todėl norint apsisaugoti nuo gripo, rekomenduojama skiepytis kasmet.

Rizikos grupės:

• 65 metų ir vyresni asmenys;
• asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu) ligomis;
• medicinos įstaigose dirbantys asmenys;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• nėščiosios;
• 2–7 metų vaikai.

Vaikus gripo vakcina galima skiepyti nuo 6 mėnesių (priklausomai nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų). Jeigu vaikas pirmą kartą skiepijamas gripo vakcina yra jaunesnis nei 9 metų – vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės su 4 savaičių pertrauka. Skiepijant kito sezono metu reikės jau tik vienos vakcinos dozės.

Šiuo metu naudojamos keturvalentės gripo vakcinos prieš 2 A gripo ir 2 B gripo padermes (A(H1N1)pdm09, A(H3N2), B/Victoria ir B/Yamagata). Pastebėta, kad B/Yamagata padermė nuo 2020 m. nebuvo nustatyta (manoma, kad tai iš dalies lėmė visuomenės sveikatos priemonės, skirtos apriboti COVID-19 plitimą pandemijos metu), todėl svarstoma grįžti prie trivalenčių gripo vakcinų. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienais metais situacija skiriasi, kadangi gripo virusas yra linkęs mutuoti kiekvieną sezoną.

Kiti būdai apsisaugoti nuo gripo:

• reguliariai plauti ir nusausinti rankas;
• kosint ar čiaudint užsidengti burną ir nosį;
• pasilikti namuose, jaučiantis blogai;
• vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis;
• neliesti akių, nosies ar burnos.

Literatūra:

https://www.ema.europa.eu/en/news/eu-recommendations-2024-2025-seasonal-flu-vaccine-composition

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/influenza-(seasonal)

https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/kas-yra-gripas/

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.348729/asr

https://www.lid.lt/storage/2018/09/Gripas.pdf

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK539909/

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai privati reabilitacijos įstaiga, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų ir judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja,- neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.