Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV)?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra DNR tipo virusas, turintis daugiau nei 200 skirtingų tipų. Šis virusas dažniausiai plinta per odos ar gleivinių kontaktą, įskaitant lytinius santykius, ir gali paveikti įvairias kūno sritis, tokias kaip oda, burnos gleivinė ar reprodukciniai, lytiniai organai. Dauguma ŽPV infekcijų yra besimptomės ir praeina savaime per 1–2 metus, tačiau kai kurie viruso tipai, ypač aukštos onkogeninės rizikos (pvz., 16 ir 18), gali sukelti rimtas sveikatos problemas, įskaitant gimdos kaklelio, išangės, burnos ar gerklės vėžį. ŽPV sukelta infekcija yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, o Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 400–500 naujų šio vėžio atvejų, kurių absoliuti dauguma susiję su ŽPV.

ŽPV infekcija yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje – manoma, kad apie 80 % lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia ŽPV. Vakcinacija ir reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda sumažinti komplikacijų riziką. Šiame straipsnyje aptarsime ŽPV sukeliamų infekcijų priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip apsisaugoti ir valdyti šią infekciją.

ŽPV infekcijų priežastys ir rizikos veiksniai

ŽPV plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens oda ar gleivinėmis, dažniausiai lytinių santykių metu. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

  • ŽPV viruso įvairialypiškumas: Skirtingi viruso tipai sukelia įvairius pažeidimus – žemos onkogeninės rizikos tipai (pvz., 6, 11) dažniausiai sukelia karpas, o aukštos rizikos tipai (pvz., 16, 18) siejami su vėžiu.
  • Kontakto plitimas: Virusas plinta per odos ar gleivinių kontaktą, įskaitant vaginalinius, analinius ar oralinius lytinius santykius, taip pat per kontaktą su užkrėsta gelivine ar oda turėjusiais daiktais – pvz. baseino grindis (retai).
  • Imuninės sistemos silpnumas: Silpna imuninė sistema nesugeba efektyviai pašalinti viruso, didindama lėtinių infekcijų riziką.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai, didinantys ŽPV užsikrėtimo ar komplikacijų tikimybę:

  • Lytinis aktyvumas: Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, daug lytinių partnerių ar partneris, turintis ŽPV.
  • Neskiepijimas: Asmenys, negavę ŽPV vakcinos, turi didesnę riziką užsikrėsti.
  • Silpna imuninė sistema: ŽIV/AIDS, organų transplantacija, chemoterapija ar ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas.
  • Rūkymas: Tabakas silpnina imuninę sistemą ir didina vėžio riziką, ypač gimdos kaklelio.
  • Lytinių takų infekcijos: Kitos infekcijos, pvz., chlamidijos, gali palengvinti ŽPV plitimą.
  • Amžius: Jauni, lytiškai aktyvūs asmenys (15–25 metų) dažniau užsikrečia, tačiau komplikacijos dažnesnės vyresniame amžiuje.
  • Neatlikti patikrinimai: Nereguliarūs gimdos kaklelio tyrimai (PAP ar ŽPV testai) didina vėlyvos diagnostikos riziką.

ŽPV simptomai

Dauguma ŽPV infekcijų yra besimptomės, todėl dažnai aptinkamos tik per atrankinius tyrimus ar atsiradus komplikacijoms. Simptomai priklauso nuo viruso tipo ir paveiktos srities. Galimi požymiai:

  • Genitalijų karpos: Maži, mėsingi, žiedinio kopūsto formos išaugimai ant lytinių organų, išangės ar burnos gleivinės, dažniausiai sukeliami žemos rizikos ŽPV tipų (6, 11).
  • Odos karpos: Kietos, nelygios išaugos ant rankų, kojų ar kitų odos sričių, dažniausiai nesusijusios su vėžiu.
  • Gimdos kaklelio pokyčiai: Dažnai besimptomiai, bet gali pasireikšti nenormaliu kraujavimu (pvz., po lytinių santykių), išskyromis ar dubens skausmu pažengusiose stadijose.
  • Vėžiniai ar ikivėžiniai pokyčiai: Simptomai (pvz., skausmas, kraujavimas, svorio kritimas) atsiranda tik vėlyvose stadijose, jei išsivysto gimdos kaklelio, išangės, burnos ar gerklės vėžys.
  • Kiti požymiai: Niežėjimas, diskomfortas ar skausmas paveiktose vietose, ypač esant karpoms.

Kadangi simptomai dažnai išbūna nepastebėti, reguliarūs patikrinimai yra būtini, ypač moterims, siekiant aptikti ikivėžinius pokyčius.

Kaip diagnozuojamas ŽPV?

ŽPV diagnostika priklauso nuo klinikinių požymių ir tyrimų, dažniausiai atliekamų siekiant aptikti virusą ar jo sukeltus pokyčius. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

  • Klinikinis įvertinimas: Gydytojas apžiūri karpas ar kitus matomus pokyčius ant odos ar gleivinių.
  • PAP testas (citologinis tepinėlis): Moterims atliekamas gimdos kaklelio ląstelių tyrimas, siekiant aptikti ikivėžinius ar vėžinius pokyčius.
  • ŽPV DNR testas: Nustato aukštos rizikos ŽPV tipų (pvz., 16, 18) buvimą gimdos kaklelio mėginyje, dažnai derinamas su PAP testu.
  • Kolposkopija: Jei PAP testas rodo pokyčius, gimdos kaklelis apžiūrimas padidinus, kartais atliekama biopsija.
  • Biopsija: Audinio mėginys tiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti ikivėžinius ar vėžinius pokyčius.
  • Anoskopija ar endoskopija: Naudojama įtariant išangės ar burnos/gerklės pažeidimus.
  • Vyrų diagnostika: Dažniausiai remiasi klinikine apžiūra (karpos) arba ŽPV DNR testu, jei įtariami aukštos rizikos tipai.

Moterims Lietuvoje rekomenduojama atlikti PAP testą kas 3–5 metus nuo 25 metų, o ŽPV testą – pagal gydytojo rekomendacijas. Vyrų diagnostika atliekama rečiau, dažniausiai esant simptomams.

Gydymas: kaip valdyti ŽPV?

Specifinio antivirusinio gydymo ŽPV nėra, todėl dauguma infekcijų praeina savaime per imuninės sistemos veiklą. Gydymas orientuotas į simptomų šalinimą, komplikacijų prevenciją ir viruso sukeltų pažeidimų valdymą. Pagrindiniai metodai:

1. Simptomų gydymas

Matomų karpų ar diskomforto šalinimas:

  • Vietiniai preparatai: Podofilinas, imikvimodas ar trichloracto rūgštis tepami ant genitalijų ar odos karpų.
  • Krioterapija: Karpos šalinamos šaldant skystu azotu.
  • Lazerinė terapija: Naudojama pašalinti karpas ar mažus pažeidimus.
  • Chirurginis pašalinimas: Karpos ar pažeisti audiniai pašalinami skalpeliu ar elektrokoaguliacija.

2. Ikivėžinių pokyčių gydymas

Jei aptinkami gimdos kaklelio ar kitų sričių ikivėžiniai pokyčiai:

  • Konizacija: Pašalinama dalis gimdos kaklelio audinio, turinčio pokyčių.
  • LEEP (elektrochirurginė kilpinė ekscizija): Pažeistas audinys pašalinamas elektros kilpa.
  • Stebėjimas: Lengvi pokyčiai (CIN1) dažnai stebimi, nes gali regresuoti savaime.

3. Vėžio gydymas

Jei išsivysto ŽPV sukeltas vėžys:

  • Chirurgija, spindulinė terapija ar chemoterapija, priklausomai nuo vėžio tipo ir stadijos.
  • Multidisciplininis gydymas, įtraukiant onkologus, ginekologus ar otorinolaringologus.

4. Imuninės sistemos tvarumo stiprinimas

Padeda organizmui efektyviau apsiginti nuo viruso:

  • Sveika mityba, turtinga vitaminais C, E ir cinku.
  • Rūkymo metimas ir alkoholio ribojimas.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas.

ŽPV ligų komplikacijos

Negydoma ar lėtinė ŽPV sukelta infekcija gali sukelti rimtas komplikacijas:

  • Gimdos kaklelio vėžys: Dažniausia aukštos rizikos ŽPV tipo sukeliama komplikacija.
  • Kitų vietų vėžiniai susirgimai: Išangės, varpos, burnos, gerklės ar vulvos vėžys.
  • Genitalijų karpos: Pasikartojančios, sukeliančios kosmetinį ar fizinį diskomfortą.
  • Ikivėžiniai susirgimai: CIN (gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija) ar kiti audinių pokyčiai.
  • Perdavimo rizika: Virusas gali būti perduotas lytiniams partneriams ar naujagimiui gimdymo metu (retai).
  • Psichologinis poveikis: Nerimas, gėda ar baimė dėl diagnozės ar vėžio rizikos.

ŽPV ligų prevencija

Vakcinacija ir sveikas gyvenimo būdas yra efektyviausios ŽPV sukeliamų ligų prevencijos priemonės:

Vakcinacija:

  • ŽPV vakcinos (pvz., Gardasil, Cervarix) apsaugo nuo dažniausių aukštos ir žemos rizikos tipų (6, 11, 16, 18 ir kt.).
  • Rekomenduojama 9–15 metų vaikams (mergaitėms ir berniukams) prieš lytinio gyvenimo pradžią, bet veiksminga iki 45 metų.
  • Lietuvoje ŽPV vakcina mergaitėms ir berniukams nuo 11 metų įtraukta į nacionalinį skiepijimo kalendorių.

Saugūs lytiniai santykiai:

  • Prezervatyvų naudojimas sumažina, bet visiškai nepašalina ŽPV plitimo rizikos.
  • Mažesnis lytinių partnerių skaičius.

Reguliarūs patikrinimai:

  • Moterims: gimdos kaklelio tepinėlis kas 3 metus nuo 25 metų, ŽPV testas pagal rekomendacijas.
  • Vyrams: Konsultacijos esant karpoms ar kitiems pakitimams lytiniuose organuose.

Kitos prevencijos priemonės:

  • Rūkymo metimas: Mažina vėžio ir lėtinių infekcijų riziką.
  • Imuninės sistemos stiprinimas: Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas.
  • Higiena: Venkite dalintis asmeniniais daiktais (pvz., rankšluosčiais), kurie gali platinti virusą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • Genitalijų ar odos karpas, niežėjimą, neįprastus pokyčius odoje ir/arba gleivinėse.
  • Nenormalų kraujavimą, išskyras ar skausmą lytinių organų srityje.
  • Burnos ar gerklės pažeidimus, trunkančius ilgiau nei 2 savaites.
  • Teigiamą ŽPV ar gimdos kaklelio tepinėlio rezultatą.
  • Gimdos kaklelio ar kitų su ŽPV susijusių vėžių atvejai šeimoje.
  • Norą pasiskiepyti ar aptarti ŽPV riziką.

ŽPV poveikis kasdieniam gyvenimui

ŽPV infekcija dažnai neturi tiesioginio poveikio kasdienybei, nes dauguma atvejų yra besimptomiai ir praeina savaime. Tačiau matomos karpos gali sukelti kosmetinį diskomfortą, gėdą ar nerimą, ypač lytinių santykių metu. Teigiamas ŽPV testas ar ikivėžiniai pokyčiai dažnai sukelia psichologinį stresą, baimę dėl vėžio ar kaltės jausmą, paveikdami emocinę savijautą ir santykius. Pažengusios komplikacijos, tokios kaip vėžys, gali reikšmingai riboti gyvenimo kokybę, reikalauti intensyvaus gydymo ir sukelti finansinius iššūkius.

Norint valdyti ŽPV ir jo sukeliamas infekcijas, būtina reguliariai tikrintis, laikytis gydytojo rekomendacijų ir skiepytis. Atviras bendravimas su partneriu apie ŽPV ir saugūs lytiniai santykiai padeda sumažinti perdavimo riziką. Psichologinė pagalba ar paramos grupės gali padėti įveikti emocinius iššūkius. Informuotumas apie ligą, prevencinės priemonės ir sveikas gyvenimo būdas leidžia sumažinti komplikacijų riziką ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Išvados

Žmogaus papilomos virusas yra labai paplitusi infekcija, kuri dažniausiai praeina savaime, tačiau aukštos rizikos tipai gali sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant vėžį. Supratimas apie ŽPV plitimo kelius, simptomus ir rizikos veiksnius skatina ankstyvą diagnostiką ir prevenciją. Reguliarūs patikrinimai, tokie kaip PAP ir ŽPV testai, leidžia aptikti pokyčius ankstyvose stadijose, o vakcinacija yra efektyviausia priemonė užkirsti kelią infekcijai. Gydymas orientuotas į simptomų šalinimą ir komplikacijų valdymą, o sveikas gyvenimo būdas stiprina imuninę sistemą. Informuotumas, atsakingas požiūris į lytinę sveikatą ir bendradarbiavimas su specialistais padeda sumažinti ŽPV poveikį ir apsaugo nuo rimtų sveikatos problemų.

Rekomendacijos

Jei pastebite ŽPV požymius, tokius kaip genitalijų karpos, nenormalus kraujavimas ar burnos pažeidimai, arba gavote teigiamą ŽPV ar PAP testo rezultatą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, dermatologą ar kitą specialistą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar pavojinga. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip ŽPV vakcinacija, reguliarūs patikrinimai ar saugesni lytiniai santykiai, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų tinkami jūsų situacijai. Reguliariai tikrinkitės, jei esate lytiškai aktyvūs ar turite rizikos veiksnių. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus gydytojo konsultaciją.

Plačiau apie skiepus

https://www.antalgija.lt/zpv-skiepai/

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.