Vitaminas D. Trūkumas, simptomai, priežastys

  • Vitaminas D tirpus riebaluose, kurio aktyvioji forma žmogaus organizme vadinama kalcitrioliu.
  • Vitaminas D patenka dviem keliais – gaunamas su maistu ir pagaminamas odos ląstelėse, jas veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams.
  • Vitaminas D gali būti kelių rūšių: Vitaminas D2 ir D3. D3 (cholekaciferolis) gaunamas tik iš gyvūninės kilmės šaltinių. D2 (ergokalciferolis) gaunamas iš augalų ar grybų.

 

Vitaminas D šaltiniai:

  • Menkių kepenėlių aliejus
  • Vaivorykštinis upėtakis
  • Lašiša
  • Sardinės
  • Kiaušiniai

Kituose produktuose gali būti labai nedideli kiekiai vitamino D.

Taip pat vitaminas D gaminamas saulei veikiant mūsų odą. B tipo UV (UVB) spinduliuotė, kurios bangos ilgis yra maždaug 290–320 nanometrų, prasiskverbia pro neuždengtą odą ir paverčia odos 7-dehidrocholesterolį į previtaminą D3 , kuris savo ruožtu tampa vitaminu D3 . Sezonas, paros laikas, dienos trukmė, debesuotumas, smogas, odos melanino kiekis ir apsaugos nuo saulės priemonės yra vieni iš veiksnių, turinčių įtakos UV spindulių poveikiui ir vitamino D sintezei. Vyresnio amžiaus ir tamsios odos žmonės vitamino D iš saulės spindulių pasigamina mažiau. UVB spinduliuotė neprasiskverbia pro stiklą, todėl saulės spinduliai patalpoje pro langą negamina vitamino D.

Dėl veiksnių, turintys įtakos UV spinduliuotės poveikiui, individualios reakcijos į saulės poveikį, reikalingą pakankamam vitamino D kiekiui palaikyti, sunku apskaičiuoti, kiek saulės reikia pakankamai vitamino D sintezei. Kai kurie ekspertai siūlo praleisti maždaug 5–30 minučių saulėje, ypač nuo 10 iki 16 val., kasdien arba bent du kartus per savaitę be apsaugos veido, rankų ir kojų srityje.

UV spinduliuotė yra kancerogenas, o UV spinduliuotė yra labiausiai išvengiama odos vėžio priežastis. Todėl reikėtų nepamiršti ir naudoti priemones su SPF (15 ar didesniu). Apsaugos nuo saulės priemonės, kurių SPF yra 8 ar daugiau, blokuoja vitaminą D gaminančius UV spindulius. Tačiau praktikoje žmonės dažniausiai neužtepa pakankamai kremo nuo saulės, neuždengia visos saulės veikiamos odos ploto, todėl jų oda sintetina šiek tiek vitamino D net ir naudojant įprastas apsaugos nuo saulės priemones.

SINTEZĖS KELIAS

Vitaminas D, gaunamas iš saulės, maisto ir papildų, yra biologiškai inertiškas ir organizme turi būti du kartus hidroksilinamas, kad suaktyvėtų. Pirmasis hidroksilinimas, vykstantis kepenyse, paverčia vitaminą D į 25-hidroksivitaminą D [25(OH)D], dar žinomą kaip kalcidiolis. Tai yra vitamino D saugojimo forma.

Antrasis hidroksilinimas vyksta inkstuose ir sudaro fiziologiškai aktyvų 1,25-dihidroksivitaminą D [1,25(OH)2D], dar žinomą kaip kalcitriolis, kuris yra aktyvi vitamino D forma.

Kalcitriolis sąveikauja su vitamino D receptoriais (VDR), kurie yra beveik kiekvienoje kūno ląstelėje, tai rodo, koks yra platus vitamino D veikimas.

Celiakija

Vitaminas D skatina kalcio pasisavinimą žarnyne ir palaiko tinkamą kalcio ir fosfatų koncentraciją serume, kad būtų užtikrinta normali kaulų mineralizacija ir išvengta hipokalceminės tetanijos (nevalingo raumenų susitraukimo, sukeliančio mėšlungį ir spazmus). Jis taip pat reikalingas kaulų augimui ir remodeliavimuisi. Trūkstant vitamino D, kaulai gali suplonėti, tapti trapūs arba deformuotis. Vitamino D trūkumas apsaugo nuo rachito vaikus ir osteomaliacijos (kaulų minkštėjimo) suaugusius. Kartu su kalciu vitaminas D taip pat padeda apsaugoti vyresnio amžiaus žmones nuo osteoporozės (kaulų retėjimo).

Vitaminas D organizme atlieka ir kitus vaidmenis, įskaitant uždegimo mažinimą, taip pat tokių procesų, kaip ląstelių augimas, neuroraumeninė ir imuninė funkcija bei gliukozės metabolizmas, moduliavimą. Daugelį genų, koduojančių baltymus, reguliuojančius ląstelių proliferaciją, diferenciaciją ir apoptozę, iš dalies moduliuoja vitaminas D.

  1. Kalcio ir fosforo metabolizmas: Vitaminas D padeda organizmui pasiavinti kalcį ir fosforą iš maisto, kurie yra būtini kaulų sveikatai ir mineralizacijai.
  2. Imuninė funkcija: Jis vaidina svarbų vaidmenį stiprinant imuninę sistemą ir padedant organizmui kovoti su infekcijomis.
  3. Autoimuninės ligos: Tyrimai rodo, kad vitaminas D gali padėti sumažinti tam tikrų autoimuninių ligų riziką, tokių kaip išsėtinė sklerozė ar reumatoidinis artritas.
  4. Raumenų funkcija: Vitaminas D prisideda prie raumenų funkcijos palaikymo, taip padėdamas išvengti raumenų silpnumo ir  padidintos kritimo rizikos vyresnio amžiaus žmonėms.
  5. Raumenų vystymasis: Jis taip pat svarbus raumenų audinių vystymuisi ir regeneracijai
  6. Nervų sistema: Vitaminas D gali turėti neuroprotekcines savybes, padėdamas apsaugoti nervų ląsteles nuo pažeidimų.
  7. Nuotaikos reguliavimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai, o trūkumas gali būti susijęs su depresijos simptomais.
  8. Širdies ir kraujagyslių sveikata: Vitaminas D gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir mažinti širdies ligų riziką. Jis gali turėti įtakos širdies raumens funkcijai ir kraujagyslių sveikatai.
  9. Uždegimas: Jis taip pat gali padėti sumažinti uždegiminių procesų intensyvumą organizme, kurie yra susiję su širdies ligomis.
  10. Prevencinės savybės: Nemažai tyrimų rodo, kad pakankamas vitamino D kiekis gali būti susijęs su mažesne tam tikrų vėžio (pvz., storosios žarnos, krūties ir prostatos) rizika, tačiau reikia tolesnių tyrimų, kad būtų galima patvirtinti šiuos ryšius.
  11. Metabolinis sindromas: Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminas D gali padėti reguliuoti gliukozės apykaitą, o jo trūkumas gali būti susijęs su metabolinio sindromo ir II tipo diabeto rizika.

RIZIKOS GRUPĖS [1]

Nėra rekomenduojama atlikti visuotinio atrankinio tyrimo dėl vitamino D stokos, tačiau esant tam tikroms rizikos grupėms, ligoms ar simptomams, reikia pacientui pasiūlyti atlikti vitamino D kiekio kraujyje tyrimą, kadangi jie turi didesnę riziką turėti šio vitamino stoką.

Rizikos veiksnių grupės Pavyzdžiai: ligos, būklės, gyvenimo būdo ypatybės
Skeleto ir raumenų sistemos ligos Rachitas, osteoporozė, osteopenija, „kaulų skausmai“, raumenų skausmas, miopatija, miodistrofija, pasikartojantys („mažos energijos“) kaulų lūžiai, pasikartojantys griuvimai, kaulų deformacijos
Endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos/būklės Cukrinis diabetas (I ir II tipo), metabolinis sindromas, nutukimas, antsvoris, hipo- ir hiperparatiroidizmas (prieskydinių liaukų ligos), hipo- ir hipertiroidizmas (skydliaukės ligos), hipokalcemija, kalciurija, fosfatemija, hipo- ir hiperfosfatazija, fosfaturija, dislipidemijos
Padidėjęs poreikis dėl fiziologinių priežasčių Vaikystė, paauglystė, nėštumas, žindymas
Malabsorbcijos sindromai Kasos egzokrininis nepakankamumas (senatvė, pankreatitas, II tipo cukrinis diabetas ir kt.), uždegiminė žarnyno liga (Krono liga, opinis kolitas), cistinė fibrozė, laktozės netoleravimas, celiakija, bariatrinė chirurgija
Kepenų ir tulžies latakų ligos Kepenų nepakankamumas, kepenų cirozė, cholestazė, hepatosteatozė
Inkstų ligos Inkstų nepakankamumas, lėtinė inkstų liga (ypač III-V stadijos), nefrozinis sindromas
Kvėpavimo takų ligos Bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga
Infekcinės ligos Tuberkuliozė, pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos
Sisteminės jungiamojo audinio ligos Reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, fibromialgija
Odos ligos Atopinis dermatitas, psoriazė
Nervų sistemos ligos Išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, demencija, cerebrinis paralyžius, autizmas
Sumažėjusi vitamino D3 gamyba odoje Vyresnis amžius (ypač >70 metų);
Aktyvi apsauga nuo saulės spindulių (apsauginiai kremai nuo saulės ir kt.);
Kultūros ypatumai (įprasti visą kūną dengiantys drabužiai);
Reta veikla lauke (darbas ir laisvalaikis daugiausia patalpose; gyvenimas globos namuose);
Padidėjęs oro užterštumas (gyvenimas miestas);
Žiemos sezonas (vidutinėse platumose);
Tamsiaodžiai (ypač afrikiečiai);
Mitybos savybės Veganizmas ir kitos vegetarizmo rūšys;
Alergija karvės pienui;
Mažai riebi dieta;
Nepakankamas magnio suvartojimas;
Nepakankamas kalcio suvartojimas;
Ilgalaikis medikamentų vartojimas vaistai nuo epilepsijos (pvz., valproatas, fenitoinas); antiretrovirusiniai vaistai; gliukokortikoidai; sisteminiai priešgrybeliniai vaistai; rifampino; tulžies rūgščių sekvestrantai (cholestiraminas); lipazės inhibitoriai (orlistatas)
Piktybiniai navikai Storosios žarnos vėžys, limfinės sistemos ir kraujo vėžys, krūties vėžys, kiaušidžių vėžys, prostatos vėžys
Granulomos ligos Sarkoidozė, histoplazmozė, kokcidiomikozė, beriliozė
Psichikos ligos Depresija, šizofrenija, nervinė anoreksija
Širdies ir kraujagyslių ligos Arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas
Kiti Lėtinio nuovargio sindromas;
Gydymas stacionare (ypač reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje);
Laukiama organų transplantacijos ir po transplantacijos

VITAMINO D TRŪKUMO SIMPTOMAI

  • Nuovargis.
  • Kaulų skausmas.
  • Raumenų silpnumas, raumenų skausmai ar raumenų mėšlungis .
  • Nuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, depresija.
  • Dažnos infekcinės ligos
  • Bendras silpnumas
  • Kaulų deformacijos
  • Kaulų retėjimas, minkštėjimas
  • Dažnai kaulų lūžiai
  • Dirglumas
  • Plaukų slinkimas
  • Odos ligos
  • Didėjantis kūno svoris
  • Dantenų ligos
  • Dubens raumenų silpnumas
  • Vaikams vėluojanti raida
  • Vaikams gali išsivystyti rachitas

TESTAVIMAS

Tyrimas turėtų būti atliekamas iš kraujo rizikos grupių asmenims.

Esant trūkumui, paskyrus gydymą, rekomenduojama kartoti tyrimą tuo pačių metodu ir toje pačioje laboratorijoje tam, kad būtų galima įvertinti pokyčius dinamikoje. Vaikams rekomenduojama kartoti tyrimą po 1-2 mėn po gydymo pradžios, o suaugusiems – po 2-3 mėnesių.

SUNKUMO LAIPSNIAI [1]

Kategorija Koncentracija nmol/l
Sunkus trūkumas <25
Vidutinis trūkumas 25–<50
Nepakankamumas 50–<75
Pakankamumas 75–<100
Optimalus lygis 100–<150
Padidėjęs lygis 150–<250
Perdozavimas ≥ 250
Intoksikacija ≥ 375

GYDYMAS [1]

AMŽIUS Rekomenduojama paros dozė (TV/d) ir trukmė Rekomenduojama dozė su pertraukomis ir trukmė
Kūdikiai iki

1 mėn.

1000 3 mėn
Kūdikiai

1-<12 mėn

2000 3 mėn
Vaikai

1-10m.

3000–6000 3 mėn
Paaugliai

11-<18 m.

6000 3 mėn 50 000 TV/sav. 1,5–2 mėn
Suaugusieji 6000 3 mėn 50 000 TV/sav. 2 mėn

TV-tarptautiniai vienetai. Jei dozė ant pakuotės pateikiama mikrogramais – reikėtų ją dauginti iš 40, kad gautume reikšmę tarptautiniais vienetais.

PROFILAKTIKA [1]

Labai svarbu profilaktiškai vartoti vitaminą D tam, kad neišsivystytų jo stoka. Žemiau pateikiamos dozės, kurios yra rekomenduojamos pagal amžiaus grupes.

AMŽIUS Rekomenduojama paros dozė (TV/d) Rekomenduojama dozė su pertraukomis Viršutinė toleruojama paros dozė (TV)
Kūdikiai iki

6 mėnesių

400–600 1000
Kūdikiai

6-<12 mėn

600–800 1000
Vaikai

1-10m.

600–1000 2000
Paaugliai

11-<18 m.

800–2000 25 000 TV per

5–2 savaites

4000
Suaugusieji 18-<75 m. 1000–2000 25 000 TV per

4–2 savaites

4000
Suaugusieji ≥ 75 m. 2000–4000 25 000 TV per

2–1 savaites

4000

TV-tarptautiniai vienetai. Jei dozė ant pakuotės pateikiama mikrogramais – reikėtų ją dauginti iš 40, kad gautume reikšmę tarptautiniais vienetais.

Magnis svarbus vitamino D metabolizmui. Todėl nepamiršti kartu vartoti ir magnio. Rekomenduojama magnio dienos norma – 250–500 mg.

PERDOZAVIMO SIMPTOMAI

Kandangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jo perteklius kaupiamas kepenyse ir riebaliniame audinyje, todėl retais atvejais galimas jo perdozavimas, kuris pasireiškia šiais simptomais:

Pagrindinė vitamino D toksiškumo pasekmė yra kalcio kaupimasis kraujyje (hiperkalcemija), kuris gali sukelti pykinimą ir vėmimą, silpnumą ir dažną šlapinimąsi. Vitamino D toksiškumas gali progresuoti iki kaulų skausmo ir inkstų problemų, tokių kaip kalcio akmenų susidarymas.

Įrodyta, kad kelis mėnesius vartojant 60 000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D per dieną, atsiranda toksiškumas.

Vitamino D toksiškumo simptomai dažniausiai atsiranda dėl hiperkalcemijos. Jie apima:

PREPARATAI

Profilaktinėmis dozėmis vartojami preparatai yra parduodami vaistinėje be recepto. Gydymui vitamino D dozę ir preparatą turėtų paskirti jūsų gydytojas, atsižvelgęs į trūkumo laipsnį, jūsų sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai reabilitacijos įstaiga, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų, judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos, šeimos medicinos paslaugas.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja,- neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.