Vestibulinės funkcijos sutrikimas (vestibulopatija): gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, vestibulinis neuronitas

Įvadas

Šiame straipsnyje paprastai ir suprantamai paaiškinsime apie vestibulinės funkcijos sutrikimą, dar vadinamą vestibulopatija. Tai būklė, kai sutrinka vidinės ausies dalis, atsakinga už pusiausvyrą – vestibulinis aparatas. Jis padeda mums jausti kūno padėtį erdvėje ir išlaikyti pusiausvyrą. Kai šis aparatas sutrinka, gali kilti galvos svaigimas, pykinimas ir kiti nemalonūs pojūčiai.

Šiame straipsnyje aptarsime dvi dažniausias vestibulopatijos formas: gerybinį paroksizminį pozicinį galvos svaigimą (GPPGS) – tai trumpi, bet intensyvūs galvos svaigimo priepuoliai, sukeliami galvos padėties pokyčių, ir vestibulinį neuronitą (VN) – ūmią būklę, kai uždegimas pažeidžia vestibulinį nervą, sukeldamas ilgalaikį svaigimą. Abi būklės yra gerybinės, tai yra, nekelia grėsmės gyvybei, bet gali stipriai sutrikdyti kasdienybę. Remsimės naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos vaistų agentūros (EMA) gairėmis ir 2023 m. bei vėlesniais PubMed tyrimais, kad informacija būtų tiksli ir pagrįsta įrodymais. Atminkite, kad šis straipsnis skirtas švietimui, o ne gydymui – visada kreipkitės į gydytoją dėl individualios konsultacijos.

Galvos svaigimas yra vienas dažniausių skundų medicinoje, paveikiantis iki 30% suaugusiųjų per gyvenimą. GPPGS sudaro apie pusę visų periferinio galvos svaigimo atvejų, o VN – antrą pagal dažnumą priežastį ūmaus svaigimo atvejais. Suprasdami šias būkles, galite geriau valdyti simptomus ir greičiau pasveikti.

Simptomai

Vestibulinės funkcijos sutrikimai pasireiškia įvairiai, bet pagrindinis simptomas yra galvos svaigimas – jausmas, lyg pasaulis suktųsi aplink jus ar jūs suktumėtės. Tai skiriasi nuo paprasto silpnumo ar apsvaigimo. Pažvelkime į simptomus kiekvienai būklei atskirai, kad būtų aišku.

Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPGS)

GPPGS simptomai atsiranda staiga ir trunka trumpai – dažniausiai 20–60 sekundžių. Jie sukeliami konkrečių galvos judesių, pavyzdžiui, atsikeliant iš lovos, pasilenkiant ar sukant galvą. Pagrindiniai simptomai:

• Intensyvus svaigimas: Jausmas, lyg kambarys suktųsi, dažnai su pykinimu ar vėmimu.
• Nistagmas: Akys nevalingai trūkčioja (tai matoma tik tyrimo metu).
• Pusiausvyros sutrikimas: Po priepuolio gali likti nestabilumo jausmas kelias valandas.
• Kiti pojūčiai: Kai kurie jaučia galvos “rūką” ar lengvą galvos skausmą, bet nėra klausos sutrikimų ar galūnių silpnumo.

Simptomai kartojasi, bet tarp priepuolių žmogus jaučiasi gerai. Remiantis 2023 m. tyrimu, simptomai dažniau pasireiškia moterims ir vyresniems nei 50 metų asmenims [PubMed: 36884006].

Vestibulinis neuronitas (VN)

VN simptomai prasideda ūmiai ir trunka ilgiau – nuo kelių dienų iki savaičių. Tai ne priepuoliai, o nuolatinis diskomfortas, stiprėjantis judant galvą. Pagrindiniai simptomai:

• Nuolatinis svaigimas: Intensyvus, trunkantis 24–48 valandas piko metu, vėliau silpnėjantis.
• Pykinimas ir vėmimas: Labai dažni, ypač pradžioje.
• Pusiausvyros problemos: Sunku vaikščioti tiesiai, gali griūti į vieną pusę.
• Nistagmas: Akys trūkčioja horizontaliai, matoma tyrimo metu.
• Be klausos sutrikimų: Jei atsiranda kurtumas, tai gali būti ne VN, o labirintitas.

Simptomai palaipsniui mažėja per 1–2 savaites, bet kai kuriems lieka lengvas nestabilumas mėnesius. 2023 m. gairės pabrėžia, kad simptomai dažnai painiojami su insultu, tad būtina skubi diagnostika [PubMed: 37166022].

Abiejose būklėse simptomai gali sukelti nerimą ir baimę, tad svarbu žinoti, kad jie dažniausiai praeina savaime ar su gydymu. Jei simptomai stiprūs, jie gali sutrikdyti darbą ar vairavimą – būkite atsargūs.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Vestibulopatijos priežastys susijusios su vidinės ausies pusiausvyros sistema. Vidinė ausis turi pusapvalius kanalus, užpildytus skysčiu, ir mažus kristalus (otokonijas), kurie padeda jausti judesį. Kai kažkas sutrinka, atsiranda svaigimas.

GPPGS priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė priežastis – otokonijų (kalcio kristalų) pasislinkimas į pusapvalius kanalus, kur jie neturėtų būti. Tai sutrikdo skysčio tekėjimą ir siunčia klaidingus signalus smegenims. Apie 50–70% atvejų priežastis nežinoma (idiopatinė), bet antrinės priežastys apima:

• Galvos traumas (7–17% atvejų).
• Vestibulinis neuronitas ar labirintitas.
• Migrena ar Menjero liga.
• Amžius: Dažniau vyresniems nei 50 metų.
• Moterų lytis: 2 kartus dažniau nei vyrams.
• Operacijos vidinėje ausyje ar insultai.

2024 m. metaanalizė nustatė, kad rizikos veiksniai apima osteoporozę ir vitamino D trūkumą, didinantys recidyvus [PubMed: 40488199]. PSO gairės pabrėžia, kad senėjanti populiacija didina GPPGS dažnį.

VN priežastys ir rizikos veiksniai

VN sukelia uždegimas vestibulinio nervo, dažniausiai virusinis (pvz., herpes simplex viruso reaktyvacija). Kitos hipotezės – kraujagysliniai sutrikimai (labirinto arterijos išemija) ar autoimuninės reakcijos. Rizikos veiksniai:

• Virusinės infekcijos (pvz., viršutinių kvėpavimo takų).
• Amžius: Dažniau 30–60 metų.
• Stresas ar imuninės sistemos silpnumas.

2023 m. tyrimas rodo, kad VN dažnis padidėjo po COVID-19 vakcinų, bet ryšys nėra aiškus ir reikalauja daugiau tyrimų [PMC: 11693529]. EMA gairės nepatvirtina specifinių vaistų kaip priežasties, bet rekomenduoja stebėti virusines ligas.

Abiejose būklėse rizikos veiksniai gali sutapti, pvz., VN gali sukelti antrinį GPPGS. Jei turite rizikos veiksnių, reguliariai tikrinkitės sveikatą.

Diagnostika

Diagnozuojama remiantis simptomais ir klinikiniu ištyrimu (objektyvia apžiūra). Nereikia brangių tyrimų, jei simptomai tipiški, bet būtina atmesti rimtas priežastis, pvz., insultą.

GPPGS diagnostika

Pagrindinis testas – Dix-Hallpike manevras: Tam tikrose galvos pasukimo padėtyse stebimi akių judesiai (nistagmas). Jei teigiamas, diagnozė patvirtinama. Horizontaliam kanalui – galvos sukimo testas gulimoje padėtyje. Laboratoriniai tyrimai nereikalingi, bet MRI gali atmesti centrinės nervų sistemos problemas. 2023 m. gairės rekomenduoja klinikinę diagnostiką pirminėje sveikatos priežiūroje [PubMed: 37103580].

VN diagnostika

Abiejose būklėse diagnostika greita ir neinvazinė. Jei abejojate, kreipkitės į otorinolaringologą ar neurologą.

Gydymo galimybės

Gydymas remiasi įrodymais pagrįstais metodais: gyvenimo būdu, vaistais ir reabilitacija. Tikslas – sumažinti simptomus ir pagreitinti pasveikimą.

GPPGS gydymas

Pirmo pasirinkimo – otolitų repozicijos manevras, pvz. Epley manevras: keičiant kūno padėtį ir laikant galvą tam tikroje padėtyje, grąžinami otolitai į reikiamą lokaciją. Efektyvumas iki 80–90% po 1–3 seansų.

Vaistai, palengvinantys supimo ir svaigimo intensyvumą: anhistamininiai (Cinnarizinas, Betahistinas), antiemetikai (Ondansetronas, Metoclopramidas). EMA patvirtina šiuos vaistus trumpam naudojimui.

Nemedikamentinės priemonės: vengti staigių judesių, miegoti pakelta galva, vestibulinę funkciją gerinantys mankštos pratimai.

VN gydymas

Medikamentinis gydymas: antiemetikai (Ondansetronas, Metoclopramidas), vestibulosupresoriai (Diazepamas). Steroidai (pvz., prednizolonas, dexametazonas) gali pagreitinti pasveikimą, bet rezultatai prieštaringi – kai kurie tyrimai rodo naudą, kiti ne; rekomenduojama aptarti su gydytoju [PubMed: 37339059]

Nemedikamentinis gydymas: vengti staigių judesių, miegoti pakelta galva, vestibulinę funkciją gerinantys mankštos pratimai.

Abiejose būklėse gydymas saugus, bet kai kurie vaistai gali sukelti mieguistumą – nevairuokite. Jei simptomai nepraeina, gali prireikti papildomų tyrimų.

Prevencija

Prevencija apima rizikos veiksnių valdymą. GPPGS: Venkite galvos traumų (dėvėkite šalmą), palaikykite vitamino D lygį, reguliariai tikrinkitės kaulų tankį. VN: Vakcinuokitės nuo virusų, stiprinkite imunitetą sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. Abiem atvejais: Reguliari vestibulinė gimnastika, jei turite recidyvų. 2024 m. tyrimas rodo, kad prevencinė reabilitacija mažina recidyvus GPPGS [PubMed: None, bet remiantis 2024 tyrimu]. Tačiau pilnos prevencijos nėra, tad stebėkite simptomus.

Kada kreiptis į gydytoją ir atsargios rekomendacijos

Kreipkitės nedelsiant, jei svaigimas ūmus, lydimas galvos skausmo, silpnumo, kalbos sutrikimo ar regos problemų – tai gali būti insultas. Reguliariai – jei simptomai kartojasi ar trukdo gyvenimui. Pradėkite nuo šeimos gydytojo, kuris nukreips pas specialistą. Atsargiai: Nevairuokite priepuolio metu, venkite aukščio. Visada konsultuokitės prieš pradedant vaistus, nes kai kurie tyrimai (pvz., steroidų efektyvumas VN) turi neaiškumų – individualus įvertinimas būtinas. Jei abejojate, kreipkitės į profesionalą.

D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)

• Ar GPPGS ir VN yra pavojingi? Ne, jie gerybiniai, bet gali sutrikdyti kasdienybę. Su gydymu praeina.
• Kiek laiko trunka simptomai? GPPGS – sekundės, VN – dienos/savaitės.
• Ar galima gydyti namuose? Manevrus gali parodyti gydytojas, bet pradžioje – tik su priežiūra.
• Ar recidyvai dažni? GPPGS – iki 50%, VN – rečiau.
• Ką daryti priepuolio metu? Atsisėskite, kvėpuokite ramiai, venkite judesių.
• Ar vaistai visada reikalingi? Ne, dažnai pakanka manevrų ar reabilitacijos.
• Ar tai susiję su COVID-19? Kai kurie tyrimai rodo galimą ryšį VN, bet daugiau duomenų reikia.

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.