Vaginitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra vaginitas?

Vaginitas yra makšties gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas infekcijų, hormoninių pokyčių ar dirginimo. Tai viena dažniausių moterų ginekologinių problemų, pasireiškianti simptomais, tokiais kaip niežulys, nenormalios išskyros, deginimo pojūtis ar skausmas lytinių santykių metu. Vaginitas gali būti sukeltas bakterijų (pvz., bakterinės vaginozės), grybelių (pvz., kandidozės) ar parazitų (pvz., trichomonozės), taip pat neinfekcinių priežasčių, tokių kaip alergijos ar hormonų disbalansas. Liga paveikia įvairaus amžiaus moteris, tačiau dažniausia tarp vaisingo amžiaus moterų. Pasaulyje vaginitu per gyvenimą serga apie 70–75 % moterų, Lietuvoje kasmet diagnozuojama dešimtims tūkstančių, ypač bakterinės vaginozės ar grybelinės infekcijos atvejų.

Nors vaginitas dažnai yra lengvai gydomas, negydomas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip lėtinės infekcijos, dubens uždegiminė liga ar padidėjusi nėštumo komplikacijų rizika. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda greitai pasveikti ir užkirsti kelią pasikartojimui. Šiame straipsnyje aptarsime vaginito priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip valdyti šią būklę.

Vaginito priežastys ir rizikos veiksniai

Vaginitas skirstomas pagal priežastį: infekcinis (bakterinis, grybelinis, parazitinis) ir neinfekcinis. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Infekcinis vaginitas:
  • Bakterinė vaginozė: Sukeliama makšties mikrofloros disbalanso, kai padaugėja anaerobinių bakterijų, pvz., Gardnerella vaginalis. Tai dažniausia vaginito forma.
  • Grybelinis vaginitas (kandidozė): Sukeliamas grybelių, dažniausiai Candida albicans, dauginimosi, dažnai dėl antibiotikų vartojimo ar imuninės sistemos susilpnėjimo.
  • Trichomonozė: Sukeliama parazito Trichomonas vaginalis, dažniausiai plintančio per lytinius santykius.
  • Kitos infekcijos: Retai herpes virusas, gonorėja ar chlamidijos.
• Neinfekcinis vaginitas:
  • Hormoniniai pokyčiai: Estrogenų trūkumas (pvz., menopauzės metu) sukelia atrofinį vaginitą, pasižymintį gleivinės sausumu.
  • Dirginimas ar alergija: Sukeliama cheminių medžiagų (pvz., kvapiųjų muilų, tamponų, spermicidų) ar latekso (prezervatyvų).
  • Svetimkūniai: Retai pamiršti tamponai ar kontraceptinės priemonės.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai, didinantys vaginito išsivystymo tikimybę:

• Seksualinis aktyvumas: Keli partneriai ar nesaugūs lytiniai santykiai, didinantys trichomonozės ar kitų infekcijų riziką.
• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menopauzė, kontraceptikų vartojimas ar hormonų terapija.
• Antibiotikų vartojimas: Plataus spektro antibiotikai naikina naudingas makšties bakterijas, skatindami grybelių ar bakterijų dauginimąsi.
• Higienos įpročiai: Perteklinis makšties plovimas (dušai), kvapiųjų produktų ar netinkamų higienos priemonių naudojimas.
• Imuninės sistemos susilpnėjimas: Cukrinis diabetas, ŽIV/AIDS, chemoterapija ar stresas.
• Drabužiai: Aptempti, nekvėpuojantys drabužiai ar šlapia maudymosi apranga, skatinantys drėgmę ir bakterijų dauginimąsi.
• Mityba: Didelis cukraus vartojimas, skatinantis grybelių augimą.
• Lėtinės ligos: Nekontroliuojamas cukrinis diabetas ar autoimuninės ligos.

Vaginito simptomai

Vaginito simptomai skiriasi priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausiai apima makšties ar išorinių lytinių organų diskomfortą. Dažniausi požymiai:

• Bakterinė vaginozė:
  • Pilkos ar balkšvos išskyros su „žuvies“ kvapu, ypač po lytinių santykių.
  • Lengvas niežulys ar deginimo pojūtis.
  • Dažnai minimalūs simptomai ar jų nebuvimas.
• Grybelinis vaginitas (kandidozė):
  • Baltos, varškės konsistencijos išskyros be stipraus kvapo.
  • Intensyvus niežulys ar deginimas makštyje ir vulvoje.
  • Paraudimas, patinimas ar skausmas lytinių santykių metu.
• Trichomonozė:
  • Gelsvos ar žalsvos, putojančios išskyros su nemaloniu kvapu.
  • Stiprus niežulys, deginimas ar skausmas šlapinantis.
  • Paraudusi ar sudirgusi makšties gleivinė.
• Atrofinis vaginitas:
  • Makšties sausumas, deginimo pojūtis ar skausmas lytinių santykių metu.
  • Lengvos kraujingos išskyros ar gleivinės plonėjimas.
  • Šlapinimosi diskomfortas ar dažnas šlapinimasis.
• Neinfekcinis vaginitas:
  • Niežulys, deginimas ar paraudimas dėl dirginimo.
  • Išskyros gali būti minimalios arba jų nebūti.
  • Simptomai sustiprėja po kontakto su dirgikliu (pvz., muilu).

Simptomai gali būti epizodiniai ar nuolatiniai, o jų intensyvumas priklauso nuo priežasties ir individualios būklės.

Kaip diagnozuojamas vaginitas?

Vaginito diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, anamneze ir tyrimais, siekiant nustatyti tikslią priežastį. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas (ginekologas ar šeimos gydytojas) klausia apie simptomus, išskyrų pobūdį, seksualinę anamnezę, higienos įpročius, vaistus ar lėtines ligas.
• Fizinis tyrimas:
  • Ginekologinė apžiūra: Vertinama makšties gleivinės būklė, išskyrų spalva, kvapas ir konsistencija.
  • Vulvos ir gimdos kaklelio apžiūra, siekiant atmesti kitas būkles.
• Laboratoriniai tyrimai:
  • Makšties tepinėlis: Mikroskopinis tyrimas, nustatantis bakterijas, grybelius ar parazitus.
  • pH testas: Makšties pH matavimas (normalus 3,8–4,5; bakterinei vaginozei >4,5).
  • Pasėlio tyrimai: Bakterijų ar grybelių auginimas, siekiant nustatyti sukėlėją ir jo jautrumą vaistams.
  • PGR testai: Trichomonozės, chlamidijų ar gonorėjos nustatymas.
  • Kraujo tyrimai: Retais atvejais, jei įtariamos sisteminės ligos (pvz., cukrinis diabetas).
• Kiti tyrimai:
  • Kolposkopija: Jei įtariami gimdos kaklelio pokyčiai.
  • Biopsija: Retais atvejais, siekiant atmesti piktybinius procesus.

Diagnozė dažniausiai patvirtinama remiantis simptomais, apžiūra ir tepinėlio rezultatais, tačiau kartais reikalingi papildomi tyrimai, ypač pasikartojančio vaginito atveju.

Gydymas: kaip valdyti vaginitą?

Vaginito gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir paciento būklės. Infekcinis vaginitas gydomas specifiniais vaistais, o neinfekcinis – pašalinant dirgiklius ar koreguojant hormonų lygį. Pagrindiniai metodai:

1. Bakterinės vaginozės gydymas

• Antibiotikai:
  • Metronidazolas (geriamas 500 mg 2 k./d. 7 dienas arba vaginalinis gelis).
  • Klindamicinas (vaginalinis kremas ar geriamas).
• Probiotikai: Laktobacilos, atkuriantys makšties mikroflorą, vartojami kaip papildoma priemonė.
• Partnerių gydymas: Paprastai nereikalingas, nebent yra recidyvai.

2. Grybelinio vaginito gydymas

• Priešgrybeliniai vaistai:
  • Vaginaliniai preparatai: Klotrimazolas, mikonazolas (kremas ar žvakutės, 1–7 dienos).
  • Geriami vaistai: Flukonazolas (150 mg vienkartinė dozė).
• Simptominis gydymas: Hidrokortizono kremai niežuliui mažinti (trumpalaikis vartojimas).
• Recidyvų gydymas: Ilgalaikis flukonazolo vartojimas (pvz., kartą per savaitę 6 mėn.), jei infekcija kartojasi.

3. Trichomonozės gydymas

• Antiparazitiniai vaistai: Metronidazolas ar tinidazolas (vienkartinė 2 g dozė arba 7 dienos kursas).
• Partnerių gydymas: Būtinas, siekiant užkirsti kelią reinfekcijai.
• Seksualinė abstinencija: Rekomenduojama, kol abu partneriai išgydomi.

4. Atrofinio vaginito gydymas

• Hormonų terapija:
  • Vaginaliniai estrogenai (pvz., estriolio kremas ar žvakutės).
  • Sisteminė hormonų terapija (retai, jei yra kitų menopauzės simptomų).
• Drėkinamieji geliai ir lubrikantai: Vandens pagrindo priemonės sausumui mažinti.

5. Neinfekcinio vaginito gydymas

• Dirgiklių pašalinimas: Keisti higienos priemones, vengti kvapiųjų produktų ar latekso.
• Simptominis gydymas: Raminantys kremai ar vonelės su ramunėlėmis niežuliui mažinti.

6. Gyvenimo būdo korekcija

Papildo gydymą:

• Dėvėti medvilninius, kvėpuojančius apatinius ir vengti aptemptų drabužių.
• Vengti makšties dušų ir kvapiųjų higienos priemonių.
• Subalansuota mityba, ribojant cukrų, kuris skatina grybelių augimą.
• Probiotikų vartojimas (pvz., jogurtas su gyvosiomis kultūromis) mikroflorai palaikyti.
• Seksualinė higiena: Plautis prieš ir po lytinių santykių, naudoti prezervatyvus.

Vaginito komplikacijos

Negydomas vaginitas gali sukelti rimtas komplikacijas:

• Lėtinės infekcijos: Pasikartojantis vaginitas, sunkiai gydomas dėl atsparumo vaistams.
• Dubens uždegiminė liga: Infekcijos plitimas į gimdą, kiaušintakius ar kiaušides, galintis sukelti nevaisingumą.
• Nėštumo komplikacijos: Priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimio svoris ar infekcijos perdavimas vaikui (bakterinės vaginozės ar trichomonozės atveju).
• Seksualinės problemos: Skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs lytinis potraukis.
• Psichologinės problemos: Nerimas, depresija ar gėda dėl pasikartojančių simptomų.
• Padidėjusi ŽIV rizika: Makšties gleivinės uždegimas palengvina ŽIV ir kitų infekcijų plitimą.

Vaginito prevencija

Vaginito galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius ir laikantis sveikos higienos:

• Higienos įpročiai:
  • Plautis švelniu, nekvapiu muilu, vengiant makšties dušų.
  • Valytis iš priekio į galą, kad bakterijos iš išangės nepatektų į makštį.
  • Keisti tamponus ar įklotus kas 4–6 valandas menstruacijų metu.
• Seksualinė higiena:
  • Naudoti prezervatyvus, ypač su naujais partneriais.
  • Reguliarūs lytiniu keliu plintančių ligų patikrinimai.
  • Vengti lytinių santykių gydymo metu, kol infekcija išgydoma.
• Drabužiai ir aplinka:
  • Dėvėti medvilninius apatinius ir keisti šlapią maudymosi aprangą.
  • Vengti ilgalaikės drėgmės makšties srityje.
• Mityba ir sveikata:
  • Subalansuota mityba, ribojant cukrų ir perdirbtus angliavandenius.
  • Probiotikų vartojimas mikroflorai palaikyti.
  • Kontroliuoti lėtines ligas, pvz., cukrinį diabetą.
• Hormonų balansas:
  • Konsultacijos su ginekologu dėl hormonų terapijos menopauzės metu.
  • Reguliarūs patikrinimai nėštumo metu ar vartojant kontraceptikus.
• Reguliarūs patikrinimai:
  • Metinės ginekologinės apžiūros, ypač esant pasikartojančiam vaginitui.
  • Ankstyvas simptomų gydymas, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Nenormalias išskyras (pvz., su nemaloniu kvapu, spalvos pokyčiais ar putojančias).
• Stiprų niežulį, deginimą ar skausmą makštyje ar vulvoje.
• Skausmą lytinių santykių metu ar šlapinantis.
• Pasikartojančius simptomus, nepaisant gydymo ar savarankiškų priemonių.
• Karščiavimą, dubens skausmą ar kitus sisteminius simptomus, rodančius galimą infekcijos plitimą.
• Nėštumą ar planuojamą nėštumą, lydimą vaginito simptomų.

Vaginito poveikis kasdieniam gyvenimui

Vaginitas gali reikšmingai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę moters būklę. Niežulys, deginimas ir nenormalios išskyros sukelia diskomfortą, ribojantį kasdienę veiklą, tokią kaip darbas, sportas ar socialiniai susitikimai. Skausmas lytinių santykių metu gali neigiamai paveikti intymius santykius, sumažindamas lytinį potraukį ar sukeldamas įtampą poroje. Psichologinis poveikis yra ypač svarbus: pasikartojantys simptomai ar gėda dėl būklės dažnai sukelia nerimą, depresiją ar savivertės sumažėjimą. Nėščioms moterims vaginitas kelia papildomą stresą dėl galimų komplikacijų vaisiui, o stigma, susijusi su ginekologinėmis problemomis, gali atitolinti kreipimąsi į gydytoją.

Norint valdyti vaginitą, būtina bendradarbiauti su ginekologu, laikytis gydymo plano ir prevencinių rekomendacijų. Psichologinė pagalba ar konsultacijos su specialistais padeda įveikti emocinius iššūkius. Informuotumas apie ligą, higienos svarbą ir rizikos veiksnius, tokius kaip antibiotikų vartojimas ar nesaugūs lytiniai santykiai, skatina prevenciją. Tinkamas gydymas, gyvenimo būdo pokyčiai ir reguliarūs patikrinimai leidžia sumažinti vaginito poveikį ir grįžti prie pilnaverčio gyvenimo.

Išvados

Vaginitas yra dažna moterų būklė, kurią galima efektyviai valdyti nustačius priežastį ir pritaikius tinkamą gydymą. Supratimas apie simptomus, tokius kaip nenormalios išskyros, niežulys ar skausmas, skatina laiku kreiptis į ginekologą. Bakterinis, grybelinis ar parazitinis vaginitas gydomas specifiniais vaistais, o neinfekcinis – pašalinant dirgiklius ar koreguojant hormonų lygį. Prevencinės priemonės, tokios kaip tinkama higiena, saugūs lytiniai santykiai ir subalansuota mityba, yra esminės mažinant riziką ir pasikartojimą. Informuotumas, bendradarbiavimas su specialistais ir sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti vaginito komplikacijų ir užtikrina gerą gyvenimo kokybę.

Rekomendacijos

Jei pastebite vaginito požymius, tokius kaip nenormalios išskyros, niežulys, deginimas ar skausmas, nedelsdami kreipkitės į ginekologą ar šeimos gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Skubiai kreipkitės, jei simptomai lydimi karščiavimo, stipraus dubens skausmo ar yra nėštumo metu, nes tai gali rodyti rimtesnę būklę. Venkite savarankiško gydymo, ypač vaistų ar makšties plovimų be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę ar sukelti komplikacijų. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip higienos korekcija, probiotikų vartojimas ar seksualinė higiena, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų situacijai. Reguliariai tikrinkitės, jei turite pasikartojančių infekcijų, lėtinių ligų ar rizikos veiksnių, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.