Tonzilitas

Įžanga

Tonzilitas  (angina) yra gomurinių tonzilių – limfinio audinio, esančio gerklės gale, – uždegimas, dažniausiai sukeltas virusinių ar bakterinių infekcijų. Tonzilės atlieka svarbią imuninės sistemos funkciją, padėdamos filtruoti patogenus, tačiau jos pačios gali tapti infekcijos taikiniu. Tonzilitas skirstomas į ūmų, trunkantį iki 2 savaičių, ir lėtinį, kuris pasikartoja arba tęsiasi ilgiau. Nors liga dažnesnė vaikams dėl jų besiformuojančios imuninės sistemos, suaugusieji taip pat nėra apsaugoti. Tonzilitas sukelia stiprų gerklės skausmą, rijimo sunkumus ir kitus simptomus, kurie gali trukdyti kasdienei veiklai, miegui ar net mitybai. Lietuvoje tonzilitas yra viena dažnesnių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ypač šaltuoju sezonu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime tonzilito simptomus, priežastis, diagnostikos metodus, gydymo galimybes, prevencines priemones, skirtumus tarp ūmaus ir lėtinio tonzilito bei galimas komplikacijas. Taip pat pateiksime atsargias rekomendacijas, kaip valdyti šią būklę ir kada kreiptis į gydytoją.

Simptomai

Tonzilito simptomai priklauso nuo jo priežasties (virusinė ar bakterinė infekcija), tipo (ūmus ar lėtinis) ir paciento amžiaus. Jie dažnai sukelia reikšmingą diskomfortą, ypač vaikams, kurie gali tapti dirglūs ar atsisakyti valgyti. Pagrindiniai simptomai yra šie:
  • Gerklės skausmas: Tai ryškiausias požymis, apibūdinamas kaip deginantis ar duriantis skausmas, stiprėjantis ryjant, kalbant ar net kvėpuojant. Skausmas gali plisti į ausis, sukeldamas papildomą diskomfortą. Bakterinio tonzilito atveju skausmas dažnai būna intensyvesnis ir lydimas kitų sisteminių simptomų.
  • Tonzilių paraudimas ar apnašos: Uždegiminės tonzilės tampa raudonos, patinusios, o bakterinio tonzilito (ypač streptokokinio) atveju ant jų gali atsirasti baltų ar geltonų apnašų ar pūlių. Šios apnašos kartais painiojamos su grybeline infekcija, todėl būtina medicininė apžiūra.
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Karščiavimas, dažnai siekiantis 38–39 °C, yra dažnas bakterinio tonzilito požymis, lydimas šaltkrėčio ar bendro silpnumo. Virusinio tonzilito atveju karščiavimas paprastai būna lengvesnis arba jo gali nebūti.
  • Padidėję limfmazgiai: Kaklo ar žandikaulio limfmazgiai tampa padidėję, skausmingi palpuojant, nes imuninė sistema aktyviai kovoja su infekcija. Šis požymis ypač ryškus vaikams, kuriems limfinė sistema reaguoja jautriau.
  • Rijimo sunkumai: Dėl tonzilių patinimo ir skausmo rijimas tampa skausmingas, todėl pacientai vengia valgyti kietą maistą ar gerti. Vaikams tai gali sukelti dehidrataciją, jei skysčių vartojimas labai sumažėja.
  • Blogas burnos kvapas: Lėtiniam tonzilitui būdingas nemalonus kvapas iš burnos, kurį sukelia bakterijų kaupimasis tonzilių įdubose ar tonzilių akmenys – kietos apnašos, susidarančios iš maisto likučių ir bakterijų.
  • Galvos skausmas ar nuovargis: Pacientai dažnai jaučia bendrą silpnumą, galvos skausmą ar koncentracijos stoką, ypač jei yra karščiavimas ar miego sutrikimų dėl skausmo. Vaikams gali pasireikšti dirglumas ar sumažėjęs aktyvumas.
Vaikams tonzilitas gali sukelti papildomus simptomus, tokius kaip pilvo skausmas ar vėmimas, ypač jei infekciją sukelia Streptococcus pyogenes. Lėtinio tonzilito simptomai dažnai būna švelnesni, bet užsitęsę, o ūmus tonzilitas pasižymi staigia pradžia ir intensyvesniais požymiais.

Priežastys

Tonzilitą sukelia įvairūs veiksniai, dažniausiai infekcinės kilmės:
  • Virusai: Dažniausios priežastys yra Epstein-Barr virusas (sukeliantis infekcinę mononukleozę), adenovirusai, rinovirusai ar parainfluenza virusai. Virusinis tonzilitas sudaro apie 70 % atvejų vaikams ir suaugusiems.
  • Bakterijos: Svarbiausia bakterinė priežastis yra Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas), sukeliantis streptokokinį tonzilitą, kuris negydomas gali sukelti rimtas komplikacijas. Retais atvejais tonzilitą sukelia kitos bakterijos, pvz., Haemophilus influenzae ar Staphylococcus aureus.
  • Kiti veiksniai: Alergijos, lėtinės burnos ar nosies infekcijos, rūkymas, oro tarša ar dirginantys chemikalai gali dirginti tonziles, skatindami lėtinį uždegimą. Lėtinio tonzilito atveju tonzilės gali tapti nuolatiniu infekcijos židiniu.
Rizikos veiksniai apima artimą kontaktą su sergančiais, ypač perpildytose vietose, tokiose kaip mokyklos ar darželiai, silpną imuninę sistemą dėl streso, prastos mitybos ar lėtinių ligų, bei anatomines ypatybes, pvz., padidėjusias tonziles ar nosies pertvaros iškrypimą, trukdantį normaliai kvėpavimo takų ventiliacijai.

Diagnostika

Tonzilito diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu ir specifiniais tyrimais:
  • Apžiūra: Gydytojas apžiūri tonziles, ieškodamas paraudimo, patinimo, apnašų ar pūlių. Taip pat tikrinami limfmazgiai kakle.
  • Gerklės tepinėlis: Greitasis streptokokų testas leidžia per kelias minutes nustatyti A grupės streptokoką. Jei rezultatas neigiamas, atliekamas gerklės kultūros tyrimas, kuris yra tikslesnis, bet trunka 24–48 valandas.
  • Kraujo tyrimai: C-reaktyvinio baltymo (CRB) ar eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimai padeda įvertinti uždegimo intensyvumą. Esant įtarimams dėl mononukleozės, atliekamas kraujo tyrimas antikūnams prieš Epstein-Barr virusą.
  • Vaizdiniai tyrimai: Retais atvejais, jei įtariamas peritonzilinis abscesas ar kitos komplikacijos, skiriama kaklo kompiuterinė tomografija (KT) ar ultragarsas.
Tikslus bakterinio ir virusinio tonzilito atskyrimas yra būtinas, nes virusinis tonzilitas dažnai praeina savaime, o bakterinis reikalauja antibiotikų.

Gydymas

Tonzilito gydymas priklauso nuo priežasties, tipo ir simptomų sunkumo:
  • Virusinis tonzilitas:
    • Poilsis: Suteikia imuninei sistemai galimybę kovoti su virusu. Pacientams rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso.
    • Skausmo malšinimas: Paracetamolis ar ibuprofenas mažina skausmą ir karščiavimą. Vaikams svarbu laikytis amžiui tinkamų dozių.
    • Skysčių vartojimas: Gausus skysčių (vandens, žolelių arbatos) vartojimas apsaugo nuo dehidratacijos, ypač jei rijimas skausmingas.
  • Bakterinis tonzilitas:
    • Antibiotikai: Penicilinas ar amoksicilinas skiriami 7–10 dienų. Pacientai privalo užbaigti visą kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip reumatinė karštinė, inkstų uždegimas ar atsparių antibiotikams bakterijų padermių vystymosi.
    • Alternatyvos: Esant alergijai penicilinui, skiriami makrolidai, pvz., azitromicinas.
  • Namų priemonės:
    • Skalavimas druskos tirpalu: Šiltas vanduo su druska (1 arbatinis šaukštelis 250 ml vandens) ramina gerklę ir mažina bakterijų kiekį.
    • Šiltos arbatos: Medus ir citrina arbatoje mažina dirginimą ir gerina komfortą.
    • Minkštas maistas: Sriubos, jogurtai ar tyrės lengvina rijimą, sumažindami skausmą.
  • Chirurgija: Tonzilektomija – tonzilių pašalinimas – svarstoma, jei tonzilitas pasikartoja dažnai (pvz., 5–7 epizodai per metus), sukelia kvėpavimo sunkumus (pvz., obstrukcinę miego apnėją) arba išsivysto komplikacijos, tokios kaip peritonzilinis abscesas. Operacija dažniau atliekama vaikams, tačiau suaugusiesiems taip pat taikoma esant indikacijoms.

Prevencija

Tonzilito prevencija orientuota į infekcijų plitimo mažinimą ir imuninės sistemos stiprinimą:
  • Higiena: Dažnas rankų plovimas su muilu, ypač po kontakto su viešais paviršiais, sumažina virusų ir bakterijų plitimą.
  • Kontakto vengimas: Nesidalinti maistu, gėrimais ar asmeniniais daiktais su sergančiais. Sergantys turėtų vengti artimo kontakto, ypač vaikų grupėse.
  • Imuninės sistemos stiprinimas: Subalansuota mityba, turtinga vitaminais C, D ir cinku (pvz., citrusiniai vaisiai, žuvis, riešutai), padeda stiprinti imuninį atsaką.
  • Burnos higiena: Reguliarus dantų valymas ir skalavimas sumažina bakterijų kaupimąsi burnos ertmėje.
  • Rūkymo vengimas: Tabako dūmai ir pasyvus rūkymas dirgina tonziles, didindami uždegimo riziką.
Lėtinis vs. ūmus tonzilitas
  • Ūmus tonzilitas: Prasideda staiga, trunka iki 2 savaičių ir dažnai išgydomas antibiotikais (bakterinio atveju) ar savaime (virusinio atveju). Simptomai yra intensyvūs, tačiau paprastai išnyksta visiškai pasveikus.
  • Lėtinis tonzilitas: Būdingi pasikartojantys epizodai arba nuolatinis lengvas uždegimas. Gali susidaryti tonzilių akmenys, sukeliantys blogą kvapą, gerklės dirginimą ar kvėpavimo sunkumus. Lėtinis tonzilitas dažnai reikalauja ilgesnio gydymo ar chirurginės intervencijos.

Komplikacijos

Negydomas tonzilitas, ypač bakterinis, gali sukelti rimtas komplikacijas:
  • Reumatinė karštinė: Streptokokų sukelta autoimuninė reakcija, pažeidžianti širdies vožtuvus.
  • Inkstų uždegimas: Poststreptokokinis glomerulonefritas, sukeliantis inkstų funkcijos sutrikimus.
  • Peritonzilinis abscesas: Pūlių sankaupa šalia tonzilių, sukelianti stiprų skausmą ir rijimo sunkumus.
  • Sepsis: Retais atvejais infekcija gali išplisti į kraują, sukeldama gyvybei pavojingą būklę.

Išvada

Tonzilitas yra dažna, tačiau varginanti būklė, kurią galima efektyviai valdyti tinkamai diagnozavus ir gydant. Supratimas apie simptomus, priežastis ir prevencines priemones leidžia sumažinti ligos poveikį ir išvengti komplikacijų. Virusinis tonzilitas dažnai praeina savaime, tačiau bakterinis reikalauja antibiotikų ir griežto gydymo režimo laikymosi. Lėtinis tonzilitas gali reikšti chirurginę intervenciją, tačiau daugeliu atvejų gyvenimo būdo pokyčiai ir higiena padeda kontroliuoti ligą. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, ypač jei simptomai užsitęsia ar pasunkėja.
Atsargios rekomendacijos: Norėdami apsisaugoti nuo tonzilito, reguliariai plaukite rankas, ypač šaltuoju sezonu, ir venkite artimo kontakto su sergančiais. Valgykite maistą, turtingą vitaminais, pvz., šviežius vaisius ir daržoves, kad sustiprintumėte imuninę sistemą. Jei jaučiate gerklės skausmą ar kitus tonzilito simptomus, pradėkite nuo namų priemonių, tokių kaip druskos tirpalo skalavimas ar šiltų skysčių vartojimas, tačiau nedelskite kreiptis į gydytoją, jei karščiavimas trunka ilgiau nei 2 dienas, rijimas tampa labai skausmingas ar atsiranda apnašos ant tonzilių. Nenaudokite antibiotikų be recepto, nes netinkamas jų vartojimas gali sukelti bakterijų atsparumą. Jei tonzilitas kartojasi dažnai, pasitarkite su otorinolaringologu dėl galimos tonzilektomijos ar kitų gydymo galimybių. Vaikų tėvai turėtų būti ypač budrūs, stebėdami, ar nėra dehidratacijos požymių, ir užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių. Šios paprastos priemonės padės sumažinti tonzilito riziką ir palengvins simptomus, tačiau visada vadovaukitės gydytojo rekomendacijomis.

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

TURITE KLAUSIMŲ? PASIKALBAME!