Tarpšonkaulinė neuralgija: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Kas yra tarpšonkaulinė neuralgija?

Tarpšonkaulinė neuralgija yra skausminga būklė, pasireiškianti stipriu, deginančiu ar duriančiu skausmu palei tarpšonkaulinius nervus, esančius tarp šonkaulių. Šie nervai driekiasi nuo stuburo iki krūtinės ląstos ir yra atsakingi už jutimus krūtinės, šonkaulių ir pilvo srityse. Tarpšonkaulinė neuralgija dažniausiai išsivysto dėl nervų dirginimo, uždegimo ar pažeidimo, kurį gali sukelti traumos, infekcijos, uždegiminės ligos ar stuburo problemos. Skausmas gali būti epizodinis arba lėtinis, dažnai sustiprėjantis judant, kosint ar kvėpuojant. Tarpšonkaulinė neuralgija gali imituoti širdies, plaučių ar virškinimo sistemos problemas, todėl tiksli diagnostika yra labai svarbi.

Pasaulyje tarpšonkaulinė neuralgija sudaro apie 2–5 % lėtinio krūtinės skausmo atvejų, dažniau pasitaikydama suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje tikslios statistikos trūksta, tačiau neurologai ir ortopedai dažnai susiduria su šia būkle, ypač po traumų ar virusinių infekcijų, tokių kaip juostinė pūslelinė. Apie 70–80 % tarpšonkaulinės neuralgijos atvejų pagerėja taikant konservatyvų gydymą per 4–12 savaičių. Šiame straipsnyje aptarsime tarpšonkaulinės neuralgijos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir valdyti šią būklę.

Tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys ir rizikos veiksniai

Tarpšonkaulinė neuralgija išsivysto dėl įvairių veiksnių, dirginančių ar pažeidžiančių tarpšonkaulinius nervus. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys

• Traumos: Krūtinės ląstos ar šonkaulių sužalojimai, tokie kaip šonkaulių lūžiai, sumušimai ar smūgiai, gali pažeisti tarpšonkaulinius nervus.
• Juostinė pūslelinė (herpes zoster): Virusinė infekcija, sukelianti postherpetinę neuralgiją, dažnai pasitaikančią vyresniems nei 50 metų žmonėms.
• Stuburo problemos: Tarpslankstelinio disko išvarža, osteoartritas ar stuburo slankstelių deformacijos, spaudžiančios nervų šakneles.
• Chirurginės intervencijos: Operacijos krūtinės srityje (pvz., torakotomija ar širdies operacijos), galinčios pažeisti tarpšonkaulinius nervus.
• Uždegiminės ligos: Reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas ar kitos būklės, sukeliančios uždegimą krūtinės srityje.
• Infekcijos: Bakterinės ar virusinės infekcijos, dirginančios nervus ar aplinkinius audinius.
• Navikai: Gerybiniai ar piktybiniai augliai krūtinėje, spaudžiantys tarpšonkaulinius nervus.

2. Tarpšonkaulinės neuralgijos rizikos veiksniai

• Amžius: Dažnesnė vyresniems nei 50 metų žmonėms, ypač dėl juostinės pūslelinės ar stuburo degeneracijos.
• Lytis: Moterys šiek tiek dažniau patiria tarpšonkaulinę neuralgiją, ypač po menopauzės.
• Traumų istorija: Ankstesni šonkaulių lūžiai, krūtinės traumos ar operacijos.
• Imuninės sistemos silpnumas: Padidina juostinės pūslelinės ir postherpetinės neuralgijos riziką.
• Netaisyklinga laikysena: Kūprinimasis ar ilgalaikis sėdėjimas, didinantis spaudimą stuburo nervams.
• Lėtinės ligos: Diabetas, autoimuninės ligos ar stuburo problemos, didinančios nervų dirginimo riziką.
• Profesija: Darbai, susiję su pasikartojančiais krūtinės ar nugaros judesiais (pvz., statybininkai).

Tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai

Tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai dažnai yra ryškūs ir lokalizuoti palei nervų eigą. Jie gali būti ūmūs arba lėtiniai, priklausomai nuo priežasties. Dažniausi tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai:

1. Pagrindiniai tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai

• Stiprus, deginantis, duriantis ar „elektrinis“ skausmas palei šonkaulius, dažnai vienoje krūtinės pusėje.
• Skausmas, stiprėjantis kosint, kvėpuojant, juokiantis, lenkiantis ar spaudžiant krūtinę.
• Jautrumas ar skausmas liečiant šonkaulius ar krūtinės odą palei nervų eigą.
• Skausmo plitimas į nugarą, pilvą ar petį, priklausomai nuo paveikto nervo.

2. Susiję tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai

• Tirpdimas, dilgčiojimas ar „adatų badymo“ pojūtis palei nervo eigą.
• Raumenų spazmai ar įtampa krūtinės ar nugaros srityje.
• Odos pokyčiai: paraudimas, padidėjęs jautrumas ar bėrimas, ypač esant juostinei pūslelinei.
• Sunkumai kvėpuojant giliai dėl skausmo ar raumenų įtampos.

3. Tarpšonkaulinės neuralgijos komplikacijų simptomai

• Lėtinis skausmas, trukdantis kasdienei veiklai ar miegui.
• Psichologinės problemos: nerimas, depresija ar frustracija dėl nuolatinio skausmo.
• Raumenų silpnumas ar sustingimas dėl vengimo judėti skausmingoje srityje.
• Kvėpavimo ar širdies ritmo problemos, jei skausmas riboja normalų kvėpavimą.

Tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai dažnai palengvėja per kelias savaites taikant tinkamą gydymą, tačiau lėtiniai atvejai gali tęstis mėnesius.

Kaip diagnozuojama tarpšonkaulinė neuralgija?

Tarpšonkaulinės neuralgijos diagnostika reikalauja kruopščios apžiūros, nes skausmas gali imituoti širdies, plaučių ar virškinimo sistemos problemas. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, trukmę, provokuojančius veiksnius, traumas, infekcijas ar lėtines ligas.
• Fizinė apžiūra: Vertinama skausmo lokalizacija, odos jautrumas, raumenų jėga ir neurologiniai požymiai (refleksai, jutimai).
• Rentgeno nuotrauka: Naudojama šonkaulių lūžiams, stuburo deformacijoms ar osteoartritui atmesti.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Įvertina tarpslankstelinio disko išvaržas, nervų spaudimą ar minkštųjų audinių pažeidimus.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama detalesniam kaulų ar audinių įvertinimui.
• Elektromiografija (EMG): Tikrina nervų laidumą, jei įtariamas nervų pažeidimas.
• Kraujo tyrimai: Patikrina uždegiminius žymenis ar infekcijos požymius (pvz., herpes zoster).
• Diferencinė diagnostika: Tarpšonkaulinė neuralgija atskiriama nuo miokardo infarkto, pneumonijos, pleurito, pankreatito ar skrandžio opų.

Gydymas: kaip valdyti tarpšonkaulinę neuralgiją?

Tarpšonkaulinės neuralgijos gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, nervų uždegimo slopinimą ir pagrindinės priežasties šalinimą. Pagrindiniai metodai:

1. Konservatyvus tarpšonkaulinės neuralgijos gydymas

• Poilsis: Vengti judesių, provokuojančių skausmą (pvz., lenkimosi, sunkių daiktų kėlimo).
• Fizioterapija: Švelnūs pratimai, gerinantys krūtinės ląstos judrumą ir mažinantys raumenų įtampą.
• Šalčio ar šilumos terapija: Šalti kompresai mažina uždegimą, šilti – atpalaiduoja raumenis.
• Kineziologinis teipavimas: Stabilizuoja krūtinės ląstą ir mažina nervų dirginimą.

2. Medikamentinis tarpšonkaulinės neuralgijos gydymas

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Pvz., ibuprofenas, diklofenakas, mažina skausmą ir uždegimą.
• Analgetikai: Paracetamolis ar, esant stipriam skausmui, opioidai (tik trumpam).
• Antikonvulsantai: Pvz., gabapentinas ar pregabalinas, efektyvūs neuropatiniam skausmui.
• Antidepresantai: Tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas), mažinantys neuralginį skausmą.
• Vietiniai anestetikai: Lidokaino pleistrai ar kremai skausmui malšinti.
• Kortikosteroidai: Injekcijos, mažinančios stiprų uždegimą.

3. Intervencinės procedūros

• Tarpšonkaulinių nervų blokada: Anestetikų ar kortikosteroidų injekcijos, mažinančios skausmą.

4. Chirurginis tarpšonkaulinės neuralgijos gydymas

• Nervų dekompresija: Retai taikoma, jei nervą spaudžia išvarža ar auglys.
• Šonkaulių ar stuburo korekcija: Esant struktūriniams pažeidimams.

5. Reabilitacija

• Fizioterapija 4–12 savaičių, gerinanti laikyseną ir raumenų jėgą.
• Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS): Skausmo mažinimas elektros impulsais.
• Ergonomikos korekcija, mažinanti krūtinės ląstos apkrovą.

6. Papildomos priemonės

• Joga ar meditacija: Mažina raumenų įtampą ir skausmo suvokimą.
• Psichologinė terapija: Kognityvinė elgesio terapija lėtiniam skausmui valdyti.

Tarpšonkaulinės neuralgijos komplikacijos

• Lėtinis skausmas, trukdantis kasdienei veiklai.
• Psichologinės problemos dėl nuolatinio diskomforto.
• Raumenų silpnumas ar kvėpavimo sunkumai.

Tarpšonkaulinės neuralgijos prevencija

• Laikysenos korekcija: Vengti kūprinimosi ar ilgalaikio sėdėjimo.
• Raumenų stiprinimas: Pratimai krūtinės ir nugaros raumenims.
• Traumų vengimas: Apsauginės priemonės sportuojant ar dirbant.
• Juostinės pūslelinės prevencija: Skiepai vyresniems nei 50 metų.
• Reguliarūs patikrinimai: Ortopedo ar neurologo konsultacijos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į neurologą ar ortopedą, jei pastebite:

• Stiprų, deginantį skausmą palei šonkaulius, stiprėjantį kvėpuojant ar judant.
• Tirpimą, dilgčiojimą ar odos pokyčius krūtinės srityje.
• Simptomus, išliekančius ilgiau nei 1–2 savaites.
• Ankstesnes traumas ar juostinę pūslelinę.

Skubios pagalbos (112) kreipkitės, jei skausmas lydimas dusulio, karščiavimo ar širdies ritmo sutrikimų.

Išvados

Tarpšonkaulinė neuralgija yra skausminga būklė, kurią galima efektyviai valdyti ankstyva intervencija. Tiksli diagnostika ir gydymas, įskaitant fizioterapiją, vaistus ar nervų blokadas, padeda sumažinti skausmą ir atkurti funkciją. Prevencinės priemonės, tokios kaip laikysenos korekcija ir raumenų stiprinimas, mažina riziką.

Atsargi rekomendacija

Jei jaučiate tarpšonkaulinės neuralgijos požymius, kreipkitės į specialistą. Venkite savarankiško gydymo, nes tai gali sustiprinti būklę. Laikykitės gydytojo nurodymų ir taikykite prevencines priemones, aptardami jas su specialistu.