Riešo artritas: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra riešo artritas?

Riešo artritas yra būklė, kai riešo sąnaryje, sudarytame iš daug mažų kaulų (riešakaulių), kremzlių ir raiščių, išsivysto uždegimas ar degeneraciniai pokyčiai. Riešas yra sudėtingas sąnarys, atsakingas už rankos judesius, tokius kaip lenkimas, sukimasis ar daiktų laikymas. Artritas gali paveikti bet kurį iš šių komponentų, sukeldamas skausmą, sustingimą ir ribotą judrumą. Dažniausios riešo artrito formos yra osteoartritas (dėl kremzlės nusidėvėjimo), reumatoidinis artritas (autoimuninė liga) ir potrauminis artritas (po traumų).

Riešo artritas dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali paveikti ir jaunesnius dėl traumų, autoimuninių ligų ar pasikartojančių judesių. Lietuvoje riešo artritas dažnai diagnozuojamas žmonėms, dirbantiems rankomis (pvz., biuro darbuotojams, amatininkams) ar turintiems anamnezėje riešo traumas. Šiame straipsnyje aptarsime riešo artrito priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevenciją, kad galėtumėte suprasti šią būklę ir veiksmingai ją valdyti.

Riešo artrito priežastys ir rizikos veiksniai

Riešo artritas išsivysto dėl įvairių veiksnių, susijusių su uždegimu, kremzlės nusidėvėjimu ar traumomis. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Osteoartritas: Kremzlės nusidėvėjimas dėl amžinių pokyčių ar pasikartojančios apkrovos, dažnai pasitaiko vyresniame amžiuje.
• Reumatoidinis artritas: Autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola sąnarių audinius, sukeldama uždegimą ir pažeidimus.
• Potrauminis artritas: Riešo traumos, tokios kaip lūžiai, raiščių plyšimai ar išnirimai, sukelia kremzlės pažeidimus ir artritą.
• Podagra ar pseudopodagra: Šlapimo rūgšties ar kalcio kristalų kaupimasis sąnaryje sukelia uždegimą.
• Psoriazinis artritas: Su psoriaze susijusi uždegiminė liga, paveikianti sąnarius, įskaitant riešą.
• Infekcijos: Retais atvejais bakterinės ar virusinės infekcijos (septinis artritas) sukelia riešo uždegimą.

2. Rizikos veiksniai

Šie veiksniai padidina riešo artrito išsivystymo tikimybę:

• Amžius: Osteoartritas dažnesnis vyresniems nei 50 metų žmonėms.
• Lytis: Moterys dažniau kenčia nuo reumatoidinio artrito.
• Profesija: Darbai, susiję su pasikartojančiais riešo judesiais (pvz., rašymas klaviatūra, darbas su įrankiais).
• Ankstesnės traumos: Riešo lūžiai, patempimai ar raiščių pažeidimai didina potrauminio artrito riziką.
• Genetika: Paveldėtas polinkis į autoimunines ligas ar osteoartritą.
• Nutukimas: Didina sąnarių apkrovą ir uždegiminius procesus, ypač podagros ar reumatoidinio artrito atveju.
• Lėtinės ligos: Diabetas, podagra ar kitos metabolinės ligos, silpninančios sąnarių sveikatą.
• Rūkymas: Didina uždegiminius procesus ir lėtina audinių gijimą.

Riešo artrito simptomai

Simptomai skiriasi priklausomai nuo artrito tipo, sunkumo ir paveiktos riešo dalies. Dažniausi požymiai:

1. Osteoartrito simptomai

• Bukas, maudžiantis skausmas rieše, stiprėjantis po veiklos ar ilgo nejudrumo.
• Sustingimas, ypač ryte ar po poilsio, trunkantis mažiau nei 30 minučių.
• Ribotas riešo judrumas, pvz., sunku sukti ar lenkti ranką.
• Traškėjimas (krepitacija) judinant riešą.

2. Reumatoidinio artrito simptomai

• Nuolatinis skausmas ir patinimas abiejuose riešuose (simetriškas pažeidimas).
• Rytinis sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30 minučių.
• Šiluma ar paraudimas aplink riešą dėl uždegimo.
• Bendras nuovargis, silpnumas ar lengvas karščiavimas.

3. Potrauminio artrito simptomai

• Skausmas, susijęs su ankstesne trauma, stiprėjantis judant.
• Ribotas judrumas ar nestabilumo pojūtis rieše.
• Patologiniai pokyčiai, tokie kaip kaulų išaugos ar deformacijos.

4. Kiti simptomai

• Tirpimas ar dilgčiojimas, jei artritas spaudžia nervus (pvz., riešo kanalo sindromas).
• Raumenų silpnumas, apsunkinantis daiktų laikymą ar smulkiąją motoriką.
• Retais atvejais (septinio artrito) – karščiavimas, stiprus patinimas ar paraudimas.

Simptomai (Riešo artritas) gali būti supainioti su kitomis riešo problemomis, pvz., sausgyslių uždegimu (tendinitu) ar riešo kanalo sindromu, todėl būtina tiksli diagnostika.

Kaip diagnozuojamas riešo artritas?

Diagnozė (Riešo artritas) nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu, paciento istorija ir vaizdiniais tyrimais. Pagrindiniai metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie skausmo pradžią, trukmę, sustiprėjančius veiksnius, traumas ar lėtines ligas.
• Fizinis tyrimas: Įvertinamas riešo patinimas, šiluma, judesių amplitudė, raumenų jėga ir refleksai. Specifiniai testai, pvz., Finkelsteino testas ar riešo spaudimo testas, padeda nustatyti uždegimo šaltinį.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Rentgenograma: Parodo kaulų pokyčius, sąnario tarpų susiaurėjimą ar kaulų išaugas (osteoartrito požymiai).
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Detaliai atvaizduoja kremzles, raiščius ir minkštuosius audinius, ypač naudinga reumatoidinio artrito atveju.
  • Ultragarsas: Naudojamas uždegimui, skysčio kaupimuisi ar sausgyslių pažeidimams įvertinti.
• Kraujo tyrimai: Padeda nustatyti uždegiminius rodiklius (ENG, C-reaktyvusis baltymas) ar autoimuninius žymenis (pvz., reumatoidinis faktorius, anti-CCP antikūnai).
• Sąnario skysčio aspiracija: Retais atvejais atliekama, siekiant patikrinti infekciją ar kristalų buvimą (podagros atveju).

Tiksli diagnostika padeda atskirti riešo artritą nuo kitų būklių, tokių kaip tendinitas ar nervų spaudimas.

Gydymas: kaip valdyti riešo artritą?

Gydymas  (riešo artritas) priklauso nuo artrito tipo, simptomų sunkumo ir paciento gyvenimo būdo. Tikslas – sumažinti skausmą, uždegimą ir išsaugoti riešo funkciją.

1. Konservatyvus gydymas

• Poilsis: Venkite veiklų, kurios apkrauna riešą, pvz., sunkių daiktų kėlimo ar pasikartojančių judesių.
• Imobilizacija: Riešo įtvaras ar ortozė padeda sumažinti judesius ir uždegimą, ypač naktį.
• Šalčio ir šilumos terapija: Šalčio kompresai mažina ūmų uždegimą, o šiluma atpalaiduoja sustingusius raumenis.
• Vaistai:
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ibuprofenas ar naproksenas mažina skausmą ir uždegimą.
  • Kortikosteroidai: Geriamieji ar injekciniai vaistai (pvz., prednizolonas) reumatoidinio artrito uždegimui slopinti.
  • Ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARDs): Naudojami reumatoidiniam artritui, pvz., metotreksatas.
  • Skausmą malšinantys vaistai: Paracetamolis lengviems simptomams.
• Kineziterapija: Pratimai, gerinantys riešo judrumą, stiprinantys dilbio raumenis ir mažinantys sustingimą.
• Ergonomikos korekcija: Ergonomiška klaviatūra, pelė ar įrankiai sumažina riešo apkrovą.

2. Intervencinis gydymas

• Kortikosteroidų injekcijos: Suleidžiamos į riešo sąnarį, siekiant greitai sumažinti uždegimą ir skausmą.
• Trombocitais praturtinta plazma (PRP): Eksperimentinis metodas, skatinantis audinių regeneraciją.
• Sąnario skysčio aspiracija: Pašalina skysčio perteklių, mažindama patinimą.

3. Chirurginis gydymas

• Taikomas, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas arba yra stipri sąnario deformacija.
• Operacijos:
  • Sinovektomija: Pašalinama uždegiminė sąnario membrana (reumatoidinio artrito atveju).
  • Sąnario artrodezė: Sąnario fiksacija, sumažinanti skausmą, bet ribojanti judrumą.
  • Sąnario protezavimas: Pažeisto sąnario pakeitimas dirbtiniu (retai taikomas riešui).
• Po operacijos reikalinga ilga reabilitacija (3–6 mėnesiai).

4. Psichologinis ir gyvenimo būdo gydymas

• Kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti valdyti lėtinį skausmą ir stresą.
• Relaksacijos metodai, tokie kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai, mažina raumenų įtampą.
• Svorio kontrolė, mažinanti uždegiminius procesus.
• Rūkymo metimas, gerinantis kraujotaką ir audinių gijimą.

5. Šalutinių poveikių valdymas

NVNU ar kortikosteroidai gali sukelti skrandžio dirginimą ar kitus šalutinius poveikius, todėl būtina reguliari gydytojo priežiūra. Septinio artrito atveju būtinas skubus antibiotikų vartojimas.

Riešo artrito komplikacijos

Negydomas riešo artritas gali sukelti šias komplikacijas:

• Lėtinis skausmas: Nuolatinis diskomfortas, ribojantis kasdienę veiklą.
• Sąnario deformacija: Kaulų išaugos ar sąnario struktūros pokyčiai, ypač reumatoidinio artrito atveju.
• Judesio apribojimas: Sumažėjęs riešo lankstumas, apsunkinantis smulkiąją motoriką.
• Nervų spaudimas: Riešo kanalo sindromas dėl patinimo, sukeliantis tirpimą ar dilgčiojimą.
• Psichologinės problemos: Depresija ar nerimas dėl riboto funkcionalumo.

Riešo artrito prevencija

Norint išvengti riešo artrito ar jo pasikartojimo, svarbios šios priemonės:

• Ergonomikos gerinimas: Naudokite ergonomišką klaviatūrą, pelę ar įrankius, mažinančius riešo apkrovą.
• Raumenų stiprinimas: Reguliarūs pratimai, stiprinantys dilbio ir riešo raumenis.
• Poilsio pertraukos: Venkite pasikartojančių judesių, darydami pertraukas kas 30–60 minučių.
• Taisyklinga judesių technika: Dirbant ar sportuojant naudokite taisyklingus judesius, konsultuodamiesi su kineziterapeutu.
• Svorio kontrolė: Subalansuota mityba mažina uždegiminius procesus.
• Traumų prevencija: Naudokite apsauginius įtvarus sportuojant ar dirbant fizinį darbą.
• Ankstyvas ligų gydymas: Laiku gydykite autoimunines ar metabolines ligas, tokias kaip reumatoidinis artritas ar podagra.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Nuolatinį ar stiprėjantį riešo skausmą, ypač po veiklos ar ryte.
• Patinimą, paraudimą ar šilumą riešo srityje.
• Rytinį sustingimą, trunkantį ilgiau nei 30 minučių.
• Tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą rankoje.
• Skausmą ar ribotą judrumą, trukdantį kasdienei veiklai.

Riešo artrito poveikis kasdieniam gyvenimui

Riešo artritas gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, ypač darbus, reikalaujančius smulkiosios motorikos, pvz., rašymo, daiktų laikymo ar įrankių naudojimo. Skausmas ir sustingimas riboja judesius, todėl sunku atlikti paprastas užduotis, tokias kaip užsegti sagas ar vairuoti. Sportuojantys žmonės gali būti priversti riboti veiklą, o lėtinis skausmas gali sukelti miego sutrikimus, nuovargį ar emocinį stresą. Psichologiškai artritas gali sukelti frustraciją ar nerimą, ypač jei ribojamas darbingumas ar pomėgiai.

Norint valdyti riešo artritą, būtina bendradarbiauti su gydytojais, kineziterapeutais ar reumatologais. Gyvensenos pokyčiai, tokie kaip ergonomikos gerinimas, reguliarus judėjimas ir ankstyvas gydymas, padeda sumažinti skausmo poveikį ir išsaugoti riešo funkciją.

Išvados

Riešo artritas yra skausminga būsena, sukelta uždegimo, kremzlės nusidėvėjimo ar traumų, paveikianti riešo sąnario funkciją. Ankstyvas skausmo, sustingimo ar patinimo atpažinimas leidžia laiku kreiptis į specialistus ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip sąnario deformacija ar nervų spaudimas. Konservatyvus gydymas, įskaitant poilsį, vaistus, reabilitaciją ir ergonomikos korekciją, dažniausiai yra efektyvus, o chirurgija taikoma tik sunkiais atvejais. Prevencinės priemonės, tokios kaip taisyklinga technika, raumenų stiprinimas ir traumų vengimas, padeda sumažinti riziką. Suprasdami riešo artrito priežastis ir gydymo galimybes, galite aktyviai rūpintis savo rankų sveikata ir grįžti prie visaverčio gyvenimo.

Rekomendacijos

Jei jaučiate nuolatinį riešo skausmą, sustingimą, patinimą ar ribotą judrumą, ypač lydimą tirpimo ar silpnumo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, ortopedą, reumatologą ar kineziterapeutą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Venkite savarankiškai vartoti stiprius vaistus ar ignoruoti simptomus, nes tai gali sukelti komplikacijų, tokių kaip sąnario deformacija. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip ergonomikos gerinimas ar pratimai, aptarkite tai su specialistu, kad jos atitiktų jūsų būklę. Visus sprendimus, susijusius su jūsų sveikata, priimkite tik gavę profesionalią medikų konsultaciją.