Katarakta: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra katarakta?

Katarakta yra būklė, kai akies lęšiukas, kuris paprastai yra skaidrus ir padeda fokusuoti šviesą, tampa drumstas, sukeldamas regėjimo pablogėjimą. Lęšiukas yra už rainelės esanti akies dalis, veikianti kaip natūralus lęšis, padedantis matyti aiškų vaizdą. Kai jis drumstėja, šviesa nebegali tinkamai prasiskverbti į tinklainę, todėl vaizdas tampa neryškus, tarsi žiūrėtumėte pro rūką ar nešvarų langą. Katarakta dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje (senatvinė katarakta), tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms dėl traumų, ligų ar genetinių veiksnių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, katarakta yra pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje, paveikianti apie 65 milijonus žmonių. Lietuvoje katarakta diagnozuojama tūkstančiams pacientų kasmet, ypač vyresniems nei 60 metų asmenims. Laimei, šiuolaikinė chirurgija leidžia efektyviai gydyti kataraktą, atkuriant regėjimą daugumai pacientų. Šiame straipsnyje aptarsime kataraktos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir valdyti šią būklę.

Kataraktos priežastys ir rizikos veiksniai

Katarakta išsivysto, kai akies lęšiuko baltymai suyra ir suformuoja drumstus plotus. Šis procesas dažniausiai susijęs su natūraliu senėjimu, tačiau gali būti pagreitintas įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

• Senėjimas: Dažniausia kataraktos priežastis – natūralus akies lęšiuko senėjimas, kai baltymai suyra ir lęšiukas praranda skaidrumą.
• Traumos: Akies sužalojimai, tokie kaip smūgiai ar cheminiai nudegimai, gali sukelti trauminę kataraktą.
• Lėtinės ligos: Tam tikros ligos, pvz., cukrinis diabetas, skatina ankstyvą kataraktos išsivystymą.
• Genetiniai veiksniai: Įgimta katarakta gali pasireikšti naujagimiams dėl genetinių mutacijų ar motinos infekcijų nėštumo metu.

2. Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys kataraktos išsivystymo riziką:

• Amžius: Rizika didėja nuo 60 metų, tačiau katarakta gali pasireikšti ir jaunesniems.
• Cukrinis diabetas: Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia lęšiuką.
• Ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis: Saulės spinduliai be apsauginių akinių pagreitina lęšiuko drumstėjimą.
• Rūkymas: Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos skatina oksidacinį stresą akyje.
• Alkoholio vartojimas: Per didelis alkoholio vartojimas didina kataraktos riziką.
• Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas: Vaistai, tokie kaip prednizonas, gali sukelti steroidinę kataraktą.
• Akies ligos ar operacijos: Uveitas, glaukoma ar ankstesnės akies operacijos didina riziką.
• Šeimos istorija: Genetinis polinkis gali lemti ankstyvesnį kataraktos išsivystymą.
• Mitybos trūkumai: Antioksidantų, tokių kaip vitaminas C ar E, trūkumas gali prisidėti prie lęšiuko pažeidimų.

Kataraktos simptomai

Kataraktos simptomai paprastai vystosi lėtai ir gali skirtis priklausomai nuo drumstumo tipo bei vietos lęšiuke. Dažniausi simptomai:

1. Regėjimo pokyčiai

• Neryškus ar miglotas regėjimas, tarsi žiūrėtumėte pro nešvarų stiklą.
• Sunkumai matant tamsoje ar esant silpnam apšvietimui.
• Dvigubas matymas vienoje akyje (diplopija).
• Spalvų blukimas arba gelsvas atspalvis matomame vaizde.
• Padidėjęs akinimas nuo šviesos, pvz., automobilių žibintų ar saulės.
• Aureolės ar šviesos sklaida aplink šviesos šaltinius.

2. Kiti simptomai

• Dažnas akinių ar kontaktinių lęšių recepto keitimas dėl regėjimo pablogėjimo.
• Sunkumai skaitant smulkų tekstą ar atliekant detalius darbus.
• Nuovargis ar galvos skausmas dėl akių įtampos.

Simptomai gali būti vienoje ar abiejose akyse, tačiau dažnai viena akis paveikiama labiau. Ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti vos pastebimi, todėl reguliarūs akių patikrinimai yra būtini.

Kaip diagnozuojama katarakta?

Kataraktos diagnostika atliekama akių gydytojo (oftalmologo) ir remiasi regėjimo patikrinimu bei akies struktūrų tyrimais. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie simptomus, šeimos istoriją, lėtines ligas (pvz., cukrinį diabetą) ir gyvenimo būdo veiksnius.
• Regėjimo aštrumo testas: Tikrinamas regėjimo aiškumas naudojant akių lentelę.
• Plyšinės lempos tyrimas: Specialiu mikroskopu (plyšine lempa) apžiūrimas lęšiukas ir kitos akies struktūros, siekiant nustatyti drumstumo laipsnį.
• Tinklainės tyrimas: Išplečiami vyzdžiai, kad būtų galima įvertinti tinklainę, jos kraujagysles ir regos nervą, siekiant atmesti kitas regėjimo problemas.
• Intraokulinio slėgio matavimas: Tikrinama, ar nėra glaukomos, kuri gali lydėti kataraktą.
• Kontrastinio jautrumo testas: Vertina gebėjimą atskirti objektus esant skirtingam apšvietimui.

Diagnostika paprastai yra nesudėtinga, o ankstyvas nustatymas leidžia planuoti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią regėjimo praradimui.

Gydymas: kaip valdyti kataraktą?

Kataraktos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Ankstyvose stadijose gali pakakti neinvazinių priemonių, tačiau pažengusiai kataraktai reikalinga chirurgija. Pagrindiniai metodai:

1. Nechirurginis gydymas

Ankstyvoje stadijoje, kai simptomai lengvi:

• Nauji akiniai ar kontaktiniai lęšiai: Pagerina regėjimą, jei katarakta dar nėra labai pažengusi.
• Geresnis apšvietimas: Stipresnis apšvietimas skaitant ar dirbant detalius darbus.
• Akiniai nuo akinimo: Poliarizuoti akiniai sumažina šviesos sklaidą ir akinimą.

2. Chirurginis gydymas

Chirurgija yra pagrindinis ir efektyviausias kataraktos gydymo būdas:

• Fakoemulsifikacija: Dažniausia procedūra, kurios metu drumstas lęšiukas pašalinamas ultragarsu, o vietoje jo įdedamas dirbtinis intraokulinis lęšis (IOL). Procedūra trunka apie 15–30 minučių, atliekama su vietine nejautra.
• Ekstrakapsulinė kataraktos ekstrakcija: Naudojama rečiau, esant labai pažengusiai kataraktai, pašalinant lęšiuką per didesnį pjūvį.
• Intraokulinių lęšių tipai: Monofokaliniai (vieno židinio nuotolio) ar multifokaliniai lęšiai, kurie gali pagerinti regėjimą įvairiais atstumais.

Chirurgija yra saugi, o regėjimas dažniausiai atsistato per kelias savaites. Komplikacijos (pvz., infekcija ar antrinė katarakta) retos, pasitaiko <2 % atvejų.

3. Pooperacinė priežiūra

• Lašai akims: Antibiotikų ar priešuždegiminiai lašai, skirti infekcijos prevencijai.
• Apsauginiai akiniai: Apsaugo akį nuo dulkių ar traumų.
• Vengti akių trynimo ar intensyvaus fizinio krūvio kelias savaites.

Kataraktos komplikacijos

Negydoma katarakta gali sukelti rimtas pasekmes:

• Regėjimo praradimas: Pažengusi katarakta gali sukelti visišką aklumą paveiktoje akyje.
• Antrinė glaukoma: Padidėjęs akispūdis dėl lęšiuko patinimo.
• Uždegimas: Retais atvejais išsivysto uveitas ar kitos akies uždegiminės būklės.
• Sunkumai kasdienėje veikloje: Ribotas gebėjimas vairuoti, skaityti ar dirbti, didinantis traumų riziką.

Kataraktos prevencija

Nors kataraktos visiškai išvengti neįmanoma, galima sumažinti riziką:

• Apsauga nuo UV spindulių: Dėvėkite akinius nuo saulės su UV apsauga.
• Sveika mityba: Valgykite maistą, turtingą antioksidantais (vitaminai C, E, liuteinas), pvz., žalios daržovės, vaisiai.
• Rūkymo metimas: Tabako atsisakymas mažina oksidacinį stresą akyje.
• Alkoholio ribojimas: Saikingas alkoholio vartojimas mažina kataraktos riziką.
• Cukrinio diabeto kontrolė: Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl gliukozės lygio.
• Reguliarūs akių patikrinimai: Ypač svarbu vyresniems nei 50 metų asmenims ar tiems, kuriems yra rizikos veiksnių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į oftalmologą, jei pastebite:

• Neryškų ar miglotą regėjimą, kuris trukdo kasdienei veiklai.
• Akinimą ar aureoles aplink šviesos šaltinius.
• Sunkumus matant tamsoje ar skaitant smulkų tekstą.
• Spalvų blukimą ar gelsvą atspalvį.
• Dažną akinių recepto keitimo poreikį.

Kataraktos poveikis kasdieniam gyvenimui

Katarakta gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Neryškus regėjimas riboja gebėjimą vairuoti, skaityti, dirbti kompiuteriu ar atlikti detalius darbus, didindamas traumų, pvz., kritimų, riziką. Socialinė izoliacija gali atsirasti dėl riboto savarankiškumo ar baimės dėl prasto regėjimo. Psichologiškai katarakta gali sukelti frustraciją, nerimą ar depresiją, ypač jei žmogus jaučiasi priklausomas nuo kitų. Tačiau po sėkmingos operacijos dauguma pacientų atgauna regėjimą ir grįžta į įprastą gyvenimą. Reguliarūs patikrinimai, sveikas gyvenimo būdas ir laiku atlikta operacija padeda išvengti ilgalaikių pasekmių.

Išvados

Katarakta yra dažna, bet gydoma akies būklė, kurią galima efektyviai valdyti per ankstyvą diagnostiką ir chirurgiją. Supratimas apie simptomus, tokius kaip neryškus regėjimas, akinimas ar spalvų blukimas, leidžia laiku kreiptis į gydytoją ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kataraktos chirurgija, tokia kaip fakoemulsifikacija, yra saugi ir atkuria regėjimą daugiau nei 95 % pacientų. Prevencinės priemonės, tokios kaip UV apsauga, sveika mityba ir reguliarūs akių patikrinimai, padeda sumažinti riziką. Aktyvus rūpinimasis akių sveikata ir bendradarbiavimas su oftalmologu leidžia ne tik įveikti kataraktą, bet ir išlaikyti gerą regėjimą ilgą laiką.

Rekomendacijos

Jei pastebite kataraktos požymius, tokius kaip neryškus regėjimas, akinimas ar sunkumai matant tamsoje, nedelsdami kreipkitės į oftalmologą, kad būtų atliktas akių tyrimas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei simptomai greitai blogėja ar trukdo kasdienei veiklai, pvz., vairavimui ar skaitymui. Venkite savarankiškai keisti akinius ir neignoruokite simptomų, nes tai gali atidėti reikalingą gydymą. Jei turite rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas, rūkymas ar akių ligos šeimos istorijoje, reguliariai tikrinkite akis, ypač sulaukę 50 metų. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip UV apsauga ar mitybos pokyčiai, aptarkite tai su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų situacijai. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų akių sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią oftalmologo konsultaciją.