Įvadas

Įtampos tipo galvos skausmas (ITGS) yra vienas iš dažniausių galvos skausmo tipų pasaulyje. Suprantame, kad galvos skausmas gali būti labai varginantis ir trukdyti kasdieniam gyvenimui, ypač jei jis kartojasi dažnai. Šis skausmas dažniausiai pasireiškia kaip spaudimas ar galvą juosianti įtampa, tarsi būtų uždėtas tvirtas raištis ar šalmas. Jis nėra toks stiprus kaip migrena, tačiau gali trukti valandas ar net dienas, o kartais tapti lėtinis. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, epizodinis ITGS paveikia daugiau nei 70% kai kurių populiacijų, o lėtinis – apie 3% pasaulio gyventojų. [1] Šiame straipsnyje paaiškinsime ITGS paprastai, remiantis naujausiais PSO, Europos vaistų agentūros (EVA) gairėmis ir PubMed tyrimais nuo 2023 metų. Jei patiriate panašius simptomus, atminkite, kad tai nėra medicininė konsultacija – visada pasitarkite su specialistu.

Įtampos tipo galvos skausmas skirstomas į epizodinį (retesnį nei 15 dienų per mėnesį) ir lėtinį (daugiau nei 15 dienų). Epizodinis gali būti retas arba dažnas, o lėtinis – nuolatinis ir labiau ribojantis gyvenimą. Nors tikslūs mechanizmai nėra visiškai aiškūs, manoma, kad periferiniai veiksniai, tokie kaip raumenų įtampa, vaidina pagrindinį vaidmenį, o centrinė sensitizacija gali prisidėti prie lėtinės formos. Naujausi tyrimai rodo, kad įtampos tipo galvos skausmas gali būti susijęs su stresu, miego sutrikimais ir kitais veiksniais, tačiau jis nėra pavojingas gyvybei. [2]

Įtampos tipo galvos skausmas yra pirminis galvos skausmas, reiškiantis, kad jis nėra sukeltas kitos ligos. Paplitimas didėja, ypač vidutinio pajamų šalyse, kur atvejų skaičius nuo 1990 metų padidėjo apie 38%. [3] Lietuva, kaip Europos šalis, taip pat susiduria su šia problema, ypač tarp dirbančiųjų biuruose ar patiriančių stresą. Šiame straipsnyje aptariami simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas ir prevencija, kad galėtumėte geriau suprasti ir valdyti šią būklę.

Simptomai

ITGS simptomai yra lengvai atpažįstami, tačiau jie gali skirtis. Pagrindiniai simptomai apima:

• Abipusis skausmas: Skausmas abiejose galvos pusėse, dažnai apie kaktą, smilkinius ar pakaušį.
• Spaudžiantis ar veržiantis pobūdis: Jausmas lyg galva būtų suspausta ar apjuosta tvirtu diržu. Skausmas nėra pulsuojantis, kaip migrenos atveju.
• Lengvas ar vidutinis intensyvumas: Skausmas retai būna stiprus, tačiau gali trukdyti susikaupti.
• Trukmė: Epizodinis priepuolis trunka nuo 30 minučių iki 7 dienų, o lėtinis gali būti nuolatinis.
• Nėra pablogėjimo nuo fizinės veiklos: Skirtingai nuo migrenos, ėjimas ar lipimas laiptais nepablogina skausmo.
• Mažai papildomų simptomų: Gali būti lengvas jautrumas šviesai ar garsui (bet ne abu iš karto), tačiau nėra pykinimo ar vėmimo.

Jei skausmas kartojasi dažnai, jis gali sukelti nuovargį ar dirglumą. Pagal tarptautinę galvos skausmo klasifikaciją (ICHD-3), įtampos tipo galvos skausmas diagnozuojamas, kai simptomai atitinka bent 10 priepuolių su šiais požymiais. [4] Naujausi 2024 metų tyrimai rodo, kad įtampos tipo galvos skausmo simptomai gali persidengti su migrena, tačiau diagnostika remiasi klinikiniais kriterijais. Jei simptomai keičiasi, tai gali rodyti kitas priežastis, todėl svarbu stebėti savo būklę ir vesti galvos skausmo dienyną, kuriame žymėtumėte priepuolių trukmę, intensyvumą ir galimus provokatorius.

Vaikams ir paaugliams simptomai panašūs, bet gali būti trumpesni ir rečiau lydimi papildomų nusiskundimų. Jei jūsų vaikas skundžiasi galvos skausmu, ypač po įtemptos dienos mokykloje, tai gali būti ITGS. Tačiau visada rekomenduoju pasikonsultuoti su pediatru, nes vaikai gali sunkiai apibūdinti simptomus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Įtampos tipo galvos skausmo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau remiantis naujausiais tyrimais, pagrindiniai veiksniai yra periferiniai, tokie kaip kaklo ir galvos raumenų įtampa, o esant lėtinei formai – centrinės nervų sistemos jautrumas. [2] Galimos priežastys apima stresą, kuris sukelia raumenų įsitempimą, blogą laikyseną prie kompiuterio ir miego sutrikimus. Genetika taip pat vaidina vaidmenį, ypač jei šeimoje yra migrenos atvejų.

• Stresas: Emocinis ar psichologinis stresas yra vienas pagrindinių sukėlėjų, ypač darbe ar asmeniniame gyvenime.
• Bloga laikysena: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar telefono gali sukelti kaklo raumenų įtampą.
• Miego sutrikimai: Nepakankamas miegas ar bloga miego kokybė didina riziką.
• Genetika: Šeiminis polinkis, susijęs su kitais galvos skausmais.
• Komorbidiškos būklės: Nerimas, depresija ar kaklo problemos, tokios kaip osteochondrozė.

Rizikos veiksniai apima moterišką lytį (dažniau moterims), amžių nuo paauglystės iki 40 metų, didelį stresą. 2023 metų globalus tyrimas rodo, kad įtampos tipo galvos skausmo paplitimas didėja, ypač vidutinio socialinio-ekonominio indekso šalyse, su  atvejų padidėjimu nuo 1990 metų. [3] Kiti veiksniai, kaip netinkama mityba ar dehidratacija, gali pabloginti situaciją. Nors kai kurie tyrimai rodo ryšį su miego apnėja ar bruksizmu, naujausi duomenys to nepatvirtina kaip universalių rizikos faktorių. [5] Jei turite kelis rizikos veiksnius, rekomenduoju pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių, bet pasitarkite su gydytoju dėl individualaus vertinimo.

Priežastys gali būti dauginės, o tikslūs mechanizmai vis dar tiriami. Pavyzdžiui, stresas gali sukelti raumenų kontraktūrą, kuri vėliau aktyvuoja skausmo receptorius. Tačiau tai nėra absoliutu, ir kai kuriems žmonėms Įtampos tipo galvos skausmas atsiranda be aiškių sukėlėjų.

Diagnozė

Įtampos tipo galvos skausmas diagnozuojamas remiantis paciento pasakojimu ir ICHD-3 kriterijais, kurie reikalauja bent 10 priepuolių su aukščiau minėtais simptomais. [4] Gydytojas atmeta kitas priežastis, tokias kaip migrena ar antriniai skausmai (pvz., nuo traumos ar infekcijos). Paprastai nereikia tyrimų, bet jei skausmas lėtinis ar keičiasi, gali būti skiriamas magnetinis rezonansas (MRT) ar kraujo tyrimai, kad būtų atmestos rimtos ligos.

Diagnozė yra klinikinė, todėl svarbu vesti galvos skausmo dienyną, kuriame fiksuotumėte priepuolius, jų trukmę ir galimus provokuojančius veiksnius. Jei simptomai neatitinka ITGS, gydytojas gali įtarti kitas būkles, tokias kaip klasterinis galvos skausmas ar antrinis skausmas nuo vaistų perdozavimo.

Vaikams diagnostika panaši, bet reikalauja daugiau dėmesio, nes jie gali sunkiai apibūdinti skausmą. Jei abejojate, kreipkitės į specialistą.

Gydymo galimybės

Gydymas skirstomas į ūminį (priepuolio malšinimą) ir profilaktinį (prevenciją). Remiantis naujausiais PSO ir tarptautinėmis gairėmis, prioritetas teikiamas ne vaistiniams metodams, o vaistai naudojami atsargiai, kad būtų išvengta perdozavimo. [1]

Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus miegas (7-9 val.), sveika mityba, pakankama hidratacija ir streso valdymas (meditacija, joga). 2023 metų meta-analizė rodo, kad aerobiniai pratimai ir atsipalaidavimas mažina priepuolių dažnį ir intensyvumą. [6] Pradėkite nuo paprastų pokyčių, kaip kasdieniniai pasivaikščiojimai ar kvėpavimo pratimai – tai saugus ir efektyvus būdas daugumai pacientų.

Vaistai: Ūminiam – paracetamolis, ibuprofenas (400-600 mg) ar aspirinas, remiantis naujausiais tyrimais, kurie patvirtina jų efektyvumą. Nenaudokite vaistų dažniau nei 10 dienų per mėnesį, kad išvengtumėte vaistų sukeltų galvos skausmų. Jei vaistai nepadeda, gydytojas gali paskirti kitus, bet visada tikrinant sąveikas. [7] Profilaktikai, jei priepuoliai dažni – amitriptilinas (mažos dozės), tačiau EVA įspėja dėl šalutinių poveikių, tokių kaip mieguistumas ar svorio priaugimas. [8]

Reabilitacija: Fizioterapija (masažas, pratimai kaklui),  kognityvinė elgesio terapija. 2024 metų tinklinė meta-analizė rodo, kad papildomos terapijos, tokios kaip akupunktūra ar manualinė terapija, gali būti efektyvios mažinant simptomus. [9] Akupunktūra ypač naudinga prevencijai, su ilgalaikiu efektu po gydymo kurso. [10] Tačiau įrodymai mišrūs, todėl rekomenduojama rinktis sertifikuotus specialistus ir derinti su kitais metodais.

Gydymas turėtų būti individualus, pritaikytas prie jūsų simptomų ir rizikos veiksnių. Jei turite komorbidinių būklių, kaip depresija, gydymas gali apimti psichoterapiją. Atminkite, kad kai kurie metodai, kaip botulino toksinas, gali būti naudingi lėtiniam įtampos tipo galvos skausmui, bet tai ne pirmo pasirinkimo metodas.

Prevencija

Prevencija remiasi gyvenimo būdo pokyčiais: reguliarus fizinis aktyvumas (bent 30 min. kasdien), taisyklinga laikysena, streso mažinimas ir pakankama miego trukmė. Venkite kofeino pertekliaus ir ribokite laiką prie ekranų prieš miegą. Naujausios rekomendacijos pabrėžia, kad šie pokyčiai gali sumažinti priepuolius iki 50%. [6] Jei turite rizikos veiksnių, pradėkite nuo dienyno vedimo, kad atpažintumėte dirgiklius, tokus kaip stresas ar nemiga.

Profilaktiniai vaistai, kaip amitriptilinas, gali būti naudojami, bet tik po gydytojo konsultacijos. [8] Reguliari fizioterapija ar joga taip pat padeda prevencijai. Svarbu anksti atpažinti simptomus ir veikti, kad epizodinis įtampos tipo galvos skausmas netaptų lėtiniu.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės, jei skausmas kartojasi daugiau nei 2 kartus per savaitę, keičiasi intensyvumas ar atsiranda naujų simptomų (pvz., regos sutrikimai, silpnumas). Raudonos vėliavėlės: staigus stiprus skausmas, karščiavimas ar neurologiniai simptomai – tai gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip insultas ar navikas. Nedvejokite – ankstyva konsultacija gali pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią komplikacijoms. Visada pasitarkite su gydytoju prieš pradedant naują gydymą ar keičiant vaistus, nes savigyda gali pabloginti situaciją.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Ar įtampos tipo galvos skausmas pavojingas? Ne, bet lėtinis gali riboti gyvenimą ir sukelti depresiją. Konsultuokitės, jei dažnas. [1]

2. Kuo skiriasi nuo migrenos? Įtampos tipo galvos skausmas nėra pulsuojantis, nėra pykinimo, nepablogėja nuo fizinės veiklos. [4]

3. Ar vaikai gali sirgti ITGS? Taip, bet rečiau; rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos ir konsultacija su pediatru.

4. Ar akupunktūra veiksminga? Taip, kai kuriems; tyrimai rodo ilgalaikius efektus, bet įrodymai riboti – bandykite su specialistu. [10]

5. Kaip išvengti perdozavimo vaistais? Naudokite ne daugiau 10 dienų/mėn., vesti dienoraštį ir konsultuotis su gydytoju. [7]

6. Ar stresas vienintelė priežastis? Ne, bet pagrindinė; genetika, laikysena ir miegas taip pat vaidina vaidmenį. [2]

7. Ką daryti priepuolio metu? Pailsėti tamsioje vietoje, uždėti šaltą kompresą, išgerti analgetiko pagal instrukciją.

8. Ar įtampos tipo galvos skausmas didėja su amžiumi? Dažniau 30-40 metų amžiaus grupėje, bet gali mažėti vėliau. [3]

9. Ar dieta veikia? Taip, hidratacija ir subalansuota mityba padeda prevencijai, vengiant kofeino perteklius.

10. Kur rasti daugiau informacijos? PSO svetainėje, ICHD-3 klasifikacijoje ar PubMed tyrimuose nuo 2023 m. [https://ichd-3.org]

#Įtampos tipo galvos skausmas

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.