HEPATITŲ SKIEPAI

Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Retais atvejais HAV gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus ar net mirtį.  Virusinis hepatitas A (VHA) priskiriamas ligų grupei, kuriomis užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką (fekaliniu – oraliniu būdu). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su užsikrėtusio asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Minimalus laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo (inkubacinis periodas) trunka 14 dienų, maksimalus – 50 dienų. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų, todėl užkrečia vyresnius asmenis. Užsikrėtus pirmiausia atsiranda negalavimai panašūs į gripo simptomus, po savaitės prasideda gelta, kuri trunka nuo 1 iki 3 savaičių.

Hepatito A simptomai:

  • karščiavimas,
  • silpnumas/ nuovargis,
  • pykinimas,
  • vėmimas,
  • pilvo skausmai,
  • sąnarių skausmas,
  • gelta – (pageltusi oda ir akys), patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos,

Simptomai paprastai tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių.

Rekomenduojama pasiskiepyti nuo virusinio hepatito A:

  • Keliaujantiems  į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;
  • Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
  • Dirbantiems maisto tvarkymo objektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;
  • Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
  • Asmenims, kuriems VHA grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos  personalui, nuotekų valymo darbuotojams;
  • Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
  • Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.

HEPATITAS B tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

Hepatito B infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, o imlumas infekcijai – visuotinis. Hepatito B viruso infekcinė dozė yra labai maža – 1 ml infekuoto kraujo serume gali būti iki 10 mln. ir daugiau infekcinių dozių.

Užsikrėtimo keliai (būdai)

  • Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius. Labiausiai užsikrėsti hepatitu B infekcija rizikuoja asmenys, turintys daug lytinių partnerių;
  • Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis. Didesnė užsikrėtimo rizika kyla medicinos darbuotojams, turintiems sąlytį su krauju (laboratorijų personalui, chirurgams, stomatologams, akupunktūros specialistams, greitosios medicinos pagalbos medikams); hemofilija sergantiems asmenims ir hemodializuojamiems pacientams.
  • Iš motinos vaisiui. Hepatitu B užsikrėtusi motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
  • Hepatitu B negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.

Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 mėnesiams po užsikrėtimo. 50–60 proc. užsikrėtusiųjų hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau gali užkrėsti kitus. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų.

Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas.

Užsikrėtę hepatito B virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau apie 8–10 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu B arba lieka viruso nešiotojais. Hepatito B nešiotojai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų. Sergančiuosius lėtiniu virusiniu hepatitu B ar hepatito B viruso nešiotojus turi stebimi ir konsultuoti gydytojas, jiems būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus.

Profilaktinės priemonės (vakcinacija, nespecifinės priemonės)

  • Patikima apsaugos nuo hepatito B infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą (tris dozes), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais ir visą likusį gyvenimą.
  • Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus.
  • Nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kitomis higienos priemonėmis.
  • Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, krauju ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt.
  • Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.
  • Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu.

Kam rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito B infekcijos?
•    naujagimiams,
•    vaikams, kurie nebuvo paskiepyti ankstesniame amžiuje,
•    seksualiai aktyviems asmenims, kurie turi atsitiktinius lytinius santykius,
•    homoseksualiems vyrams,
•    švirkščiamųjų narkotikų vartotojams,
•    medicinos darbuotojams, kurie gali turėti kontaktą su paciento krauju,
•    hemodializuojamiems pacientams,
•    keliautojams,
•    užsikrėtusiems ŽIV asmenims,
•    visiems asmenims, kurie nori apsisaugoti nuo hepatito B infekcijos.

VAKCINOS

DĖMESIO PRIE ANTALGIJA ŠEIMOS KLINIKOS PRIRAŠYTI KŪDIKIAI HEPATITO B VAKCINA SKIEPIJAMI NEMOKAMAI

Antalgija

TURITE KLAUSIMŲ? PARAŠYKITE!