Hepatitas B: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra hepatitas B?

Hepatitas B yra virusinė infekcija, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV) ir pažeidžia kepenis. Liga gali būti ūminė, trunkanti kelias savaites, arba lėtinė, besitęsianti metų metus ir sukelianti rimtas komplikacijas, tokias kaip cirozė ar kepenų vėžys. Hepatitas B plinta per kraują, lytinius santykius ar iš motinos vaikui gimdymo metu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 296 milijonai žmonių pasaulyje gyvena su lėtiniu hepatitu B, o kasmet nuo su juo susijusių komplikacijų miršta apie 820 000 žmonių. Lietuvoje sergamumas sumažėjęs dėl visuotinės vakcinacijos, tačiau kasmet registruojama apie 50–100 naujų atvejų, dažniausiai tarp neskiepytų ar rizikos grupių.

Hepatitas B yra ypač pavojingas, nes daugeliu atvejų lėtinė forma ilgai nesukelia simptomų, todėl liga dažnai diagnozuojama tik išsivysčius komplikacijoms. Laiku nustatyta ir gydoma infekcija gali būti kontroliuojama, o vakcinacija yra efektyviausia prevencijos priemonė. Šiame straipsnyje aptarsime hepatito B priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip apsisaugoti ir valdyti šią ligą.

Hepatito B priežastys ir rizikos veiksniai

Hepatitas B yra virusinės kilmės liga, plintanti per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

• Hepatito B virusas (HBV): Virusas, priklausantis Hepadnaviridae šeimai, kuris dauginasi kepenyse ir sukelia uždegimą.
• Plitimo keliai:
  • Kraujas: Užsikrečiama per užterštas adatas, kraujo perpylimą ar medicinines procedūras nesteriliais įrankiais.
  • Lytiniai santykiai: Nesaugūs lytiniai santykiai su užsikrėtusiu asmeniu.
  • Perinatalinis plitimas: Iš užsikrėtusios motinos vaikui gimdymo metu.
  • Kontaktai su kūno skysčiais: Dalinimasis dantų šepetėliais, skustuvais ar kitais asmens higienos daiktais.
• Aukštas užkrečiamumas: HBV yra 50–100 kartų užkrečiamesnis nei ŽIV ir gali išgyventi ant paviršių iki 7 dienų.

2. Rizikos veiksniai

Hepatitas B dažnai išsivysto dėl šių rizikos veiksnių:

• Neskiepijimas: Asmenys, negavę hepatito B vakcinos.
• Rizikingas elgesys: Injekcinių narkotikų vartojimas, nesaugūs lytiniai santykiai ar tatuiruočių darymas nesteriliomis sąlygomis.
• Amžius: Kūdikiai, užsikrėtę gimdymo metu, turi 90 % tikimybę išsivystyti lėtinei infekcijai, palyginti su 5–10 % suaugusiųjų.
• Profesiniai veiksniai: Sveikatos priežiūros darbuotojai, turintys kontaktą su krauju ar kūno skysčiais.
• Silpna imuninė sistema: ŽIV/AIDS, chemoterapija, organų transplantacija ar lėtinės ligos.
• Geografiniai veiksniai: Gyvenimas ar kelionės į endemines zonas (pvz., Afrika, Azija), kur hepatitas B labai paplitęs.
• Socialiniai veiksniai: Kalėjimas, benamystė ar priklausomybė nuo narkotikų.
• Šeimos istorija: Gyvenimas su lėtiniu hepatitu B sergančiu asmeniu.

Hepatito B simptomai

Hepatito B simptomai priklauso nuo ligos formos (ūminė ar lėtinė) ir gali būti nuo lengvų iki sunkių. Daugelis užsikrėtusiųjų, ypač lėtine forma, ilgai nejaučia jokių požymių. Simptomai paprastai pasireiškia per 1–6 mėnesius po užsikrėtimo (inkubacinis periodas). Dažniausi požymiai:

1. Ūminio hepatito B simptomai

• Nuovargis ir silpnumas, trukdantis kasdienei veiklai.
• Karščiavimas (dažniausiai lengvas, 37–38 °C).
• Apetito stoka, pykinimas ar vėmimas.
• Gelta: Odos ir akių pageltimas dėl kepenų pažeidimo.
• Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos.
• Pilvo skausmas, ypač dešinėje pusėje, kur yra kepenys.
• Sąnarių ar raumenų skausmas.

2. Lėtinio hepatito B simptomai

• Dažnai nėra jokių simptomų metais ar dešimtmečiais.
• Vėlyvoje stadijoje: Nuovargis, gelta, pilvo pūtimas (ascitas), kraujavimas ar lengvas mėlynių atsiradimas.
• Komplikacijų požymiai: Sumišimas (dėl hepatinės encefalopatijos) ar kojų tinimas.

3. Kūdikių ir vaikų simptomai

• Kūdikiams retai pasirodo simptomai, bet dažnai išsivysto lėtinė forma.
• Vaikai gali patirti lengvą karščiavimą, nuovargį ar pilvo diskomfortą.

Simptomai gali būti nespecifiniai, todėl hepatitas B dažnai supainiojamas su gripu ar kitomis ligomis. Asimptominiai atvejai kelia pavojų, nes virusas plinta neįtariant ligos.

Kaip diagnozuojamas hepatitas B?

Hepatitas B diagnozuojamas remiantis kraujo tyrimais, anamneze ir, prireikus, vaizdiniais tyrimais. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie rizikos veiksnius (pvz., nesaugūs lytiniai santykiai, kelionės, skiepijimo istorija), simptomus ir šeimos istoriją.
• Kraujo tyrimai:
  • HBsAg (hepatito B paviršinis antigenas): Teigiamas rezultatas rodo aktyvią infekciją (ūminę ar lėtinę).
  • Anti-HBc: Rodo buvusį ar esamą kontaktą su virusu.
  • Anti-HBs: Rodo imunitetą po vakcinacijos ar persirgtos ligos.
  • HBV DNR (PGR): Nustato viruso kiekį kraujyje ir ligos aktyvumą.
  • Kepenų funkcijos tyrimai: Padidėję ALT ir AST rodo kepenų uždegimą.
• Vaizdiniai tyrimai: Ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MRT) vertina kepenų pažeidimus (cirozę ar vėžį).
• Kepenų biopsija: Retais atvejais atliekama, siekiant įvertinti kepenų pažeidimo laipsnį.
• Fibroscan: Neinvazinis metodas, matuojantis kepenų fibrozę.

Diagnozė būtina norint nustatyti ligos formą, aktyvumą ir gydymo poreikį.

Gydymas: kaip valdomas hepatitas B?

Hepatitas B gydomas priklausomai nuo ligos formos (ūminė ar lėtinė) ir kepenų pažeidimo laipsnio. Ūminė forma dažnai praeina savaime, o lėtinė reikalauja ilgalaikio stebėjimo ar gydymo. Pagrindiniai metodai:

1. Ūminio hepatito B gydymas

• Palaikomasis gydymas: Poilsis, hidratacija, sveika mityba ir alkoholio vengimas.
• Simptomų lengvinimas: Vaistai nuo pykinimo ar skausmo, jei reikia.
• Stebėjimas: Reguliarūs kraujo tyrimai, siekiant įsitikinti, kad liga neprogresuoja į lėtinę formą.
• Antivirusiniai vaistai paprastai neskiriami, nes dauguma suaugusiųjų pasveiksta savaime.

2. Lėtinio hepatito B gydymas

• Antivirusiniai vaistai: Skiriami, jei yra aktyvus kepenų uždegimas ar didelis viruso kiekis:
  • Tenofoviras ar entekaviras: Geriami vaistai, slopinantys viruso dauginimąsi.
  • Peginterferonas alfa: Injekcinis vaistas, stiprinantis imuninę sistemą (rečiau naudojamas).
• Ilgalaikis stebėjimas: Reguliarūs kraujo tyrimai, ultragarsas ir AFP (alfa-fetoproteino) tyrimas, siekiant aptikti kepenų vėžį ar cirozę.
• Kepenų apsauga: Alkoholio, kepenims toksiškų vaistų ir riebaus maisto vengimas.

3. Komplikacijų gydymas

• Cirozė: Vaistai nuo komplikacijų (pvz., diuretikai ascitui gydyti) ar kepenų transplantacija.
• Kepenų vėžys: Chirurgija, chemoterapija ar abliacija.

4. Profilaktika po kontakto

• Hepatito B imunoglobulinas (HBIG): Skiriamas per 24–48 valandas po kontakto (pvz., adatos įsidūrimo).
• Vakcina: Skiriama kartu su HBIG neskiepytiems asmenims.

Hepatito B komplikacijos

Negydomas lėtinis hepatitas B gali sukelti rimtas komplikacijas:

• Kepenų cirozė: Randėjimas, sukeliantis kepenų funkcijos sutrikimą.
• Kepenų vėžys: Hepatoceliulinė karcinoma, dažna lėtinio HBV pasekmė.
• Kepenų nepakankamumas: Gyvybei pavojinga būklė, kai kepenys nustoja veikti.
• Ūminis kepenų nepakankamumas: Retas, bet mirtinas ūminio hepatito B atvejis.
• Lėtinis uždegimas: Nuolatinis kepenų pažeidimas, sukeliantis nuovargį ir silpnumą.

Hepatito B prevencija

Vakcinacija ir saugus elgesys yra pagrindinės hepatito B prevencijos strategijos:

• Vakcinacija:
  • Hepatito B vakcina įtraukta į Lietuvos skiepijimo kalendorių: kūdikiai skiepijami per pirmąsias 24 valandas po gimimo, 1 ir 6 mėnesių amžiaus.
  • Suaugusieji rizikos grupėse (sveikatos priežiūros darbuotojai, keliautojai) taip pat turėtų skiepytis.
  • Vakcina yra saugi ir apsaugo daugiau nei 95 % atvejų.
• Saugūs lytiniai santykiai:
  • Prezervatyvų naudojimas, ypač su nežinomu partneriu.
  • Partnerių tikrinimas dėl HBV.
• Higienos priemonės:
  • Vengti dalinimosi adatomis, skustuvais ar dantų šepetėliais.
  • Naudoti tik sterilius įrankius tatuiruotėms, auskarams ar medicininėms procedūroms.
• Perinatalinė prevencija:
  • Užsikrėtusioms motinoms skiriamas HBIG ir vakcina naujagimiui per 12 valandų po gimdymo.
  • Reguliarus nėščiųjų tikrinimas dėl HBsAg.
• Švietimas: Informuoti visuomenę apie plitimo kelius ir vakcinacijos svarbą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Geltą, tamsų šlapimą ar šviesias išmatas.
• Nuovargį, pykinimą ar pilvo skausmą, trunkantį ilgiau nei kelias dienas.
• Kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju ar kūno skysčiais (pvz., adatos įsidūrimą).
• Rizikos veiksnius, tokius kaip nesaugūs lytiniai santykiai ar narkotikų vartojimas.
• Teigiamą hepatito B testą ar šeimos nario diagnozę.

Hepatito B poveikis kasdieniam gyvenimui

Hepatitas B, ypač lėtinė forma, gali stipriai paveikti paciento fizinę, emocinę ir socialinę būklę. Nuovargis, kepenų pažeidimo baimė ir reguliarūs vizitai pas gydytoją riboja darbingumą ar kasdienę veiklą. Lėtinė liga kelia psichologinį stresą, įskaitant nerimą dėl komplikacijų ar viruso perdavimo artimiesiems. Socialinė stigma, susijusi su hepatitu, gali sukelti izoliaciją ar diskriminaciją, ypač darbe ar bendruomenėje. Komplikacijos, tokios kaip cirozė ar kepenų vėžys, gali lemti neįgalumą ar gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Norint valdyti hepatitą B, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai tikrintis ir vengti kepenis žalojančių veiksnių, tokių kaip alkoholis. Šeimos narių skiepijimas ir švietimas apie plitimo kelius padeda sumažinti perdavimo riziką. Psichologinė pagalba ar paramos grupės gali padėti įveikti emocinius iššūkius, o sveikas gyvenimo būdas stiprina organizmą. Informuotumas apie ligą ir prevencines priemones leidžia gyventi visavertį gyvenimą.

Išvados

Hepatitas B yra rimta, bet kontroliuojama liga, kurios galima išvengti per vakcinaciją ir saugų elgesį. Supratimas apie simptomus, tokius kaip gelta, nuovargis ar pilvo skausmas, leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų. Ūminė forma dažnai praeina savaime, o lėtinė reikalauja ilgalaikio gydymo antivirusiniais vaistais ir stebėjimo. Vakcinacija yra efektyviausia prevencijos priemonė, ypač kūdikiams ir rizikos grupėms. Higienos priemonės, saugūs lytiniai santykiai ir perinatalinė prevencija padeda sumažinti plitimą. Informuotumas, reguliarus tikrinimasis ir bendradarbiavimas su gydytojais yra būtini, siekiant apsaugoti save ir artimuosius bei užtikrinti sveikesnį gyvenimą.

Rekomendacijos

Jei pastebite hepatito B požymius, tokius kaip gelta, nuovargis, tamsus šlapimas ar pilvo skausmas, arba turėjote kontaktą su galimai užsikrėtusio žmogaus krauju ar kūno skysčiais, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai. Ypatingai skubiai reaguokite, jei esate rizikos grupėje (pvz., neskiepytas, vartojate narkotikus ar turėjote nesaugių lytinių santykių). Venkite savarankiško gydymo ar kepenis žalojančių medžiagų (pvz., alkoholio), nes tai gali pabloginti būklę. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip hepatito B vakcinacija, aptarkite tai su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų situacijai. Reguliariai tikrinkitės, jei esate rizikos grupėje, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.