Kas yra hematurija?

Hematurija yra būklė, kai šlapime aptinkama raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), dėl ko šlapimas gali būti rausvas, raudonas arba rudas (makrohematurija) arba kraujas matomas tik mikroskopu (mikrohematurija). Hematurija nėra liga, o simptomas, galintis rodyti įvairias šlapimo takų, inkstų ar kitų organų problemas. Ji gali būti laikina ar nuolatinė, susijusi su gerybinėmis ar rimtomis priežastimis, įskaitant infekcijas, akmenis ar navikus. Remiantis medicinine literatūra, hematurija pasitaiko apie 2–31 % populiacijos, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir rizikos veiksnių. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau hematurija dažnai aptinkama atliekant profilaktinius šlapimo tyrimus ar tiriant šlapimo takų simptomus.

Hematurija gali kelti nerimą, tačiau ne visada rodo sunkią ligą. Tiksli diagnostika yra būtina nustatant priežastį, o gydymas priklauso nuo pagrindinės būklės. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime hematurijos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir valdyti šią būklę.

Hematurijos priežastys ir rizikos veiksniai

Hematurija atsiranda, kai kraujas patenka į šlapimą dėl šlapimo takų gleivinės pažeidimo, uždegimo, kraujavimo ar kitų procesų. Priežastys skirstomos pagal kilmę (urologinės, nefrologinės ar sisteminės) ir amžių. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Cistitas, uretritas ar pielonefritas sukelia gleivinės uždegimą ir kraujavimą, dažniausia priežastis jaunoms moterims.
• Inkstų ar šlapimo takų akmenys: Akmenys dirgina gleivinę, sukeldami kraujavimą, dažni 20–50 metų amžiaus žmonėms.
• Traumos: Inkstų, šlapimo pūslės ar šlaplės pažeidimai dėl nelaimingų atsitikimų, kateterizacijos ar sporto.
• Navikai:
  • Gerybiniai: šlapimo pūslės polipai ar prostatos hiperplazija (vyrams >50 metų).
  • Piktybiniai: šlapimo pūslės, inkstų ar prostatos vėžys, dažnesnis vyresniems nei 40 metų.
• Glomerulonefritas: Inkstų glomerulų uždegimas, dažnai po streptokokinės infekcijos, sukeliantis mikrohematuriją.
• Vaistai: Antikoaguliantai (pvz., varfarinas), NVNU (pvz., ibuprofenas) ar chemoterapiniai vaistai (pvz., ciklofosfamidas) gali sukelti kraujavimą.
• Sisteminės ligos: Hematologinės ligos (pvz., hemofilija, trombocitopenija), vaskulitai ar sisteminė raudonoji vilkligė (SRV).
• Fizinė įtampa: Intensyvus sportas (pvz., ilgų nuotolių bėgimas) gali sukelti laikiną hematuriją.
• Paveldimos ligos: Policistinė inkstų liga, Alporto sindromas ar plonos bazinės membranos liga.
• Idiopatinė hematurija: Kai priežastis lieka neaiški po tyrimų, dažnai gerybinė.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai, didinantys hematurijos išsivystymo tikimybę:

• Amžius: Vaikams dažnesnės infekcijos ar glomerulonefritas, vyresniems – navikai ar prostatos problemos.
• Lytis: Moterims dažnesnės ŠTI, vyrams – prostatos ar navikų sukelta hematurija.
• Rūkymas: Didina šlapimo pūslės ir inkstų vėžio riziką.
• Šeimos istorija: Inkstų ligos, navikai ar paveldimi sindromai.
• Vaistų vartojimas: Antikoaguliantai, NVNU ar chemoterapija.
• Profesiniai veiksniai: Poveikis cheminėms medžiagoms (pvz., dažai, benzenas), siejamas su šlapimo pūslės vėžiu.
• Lėtinės ligos: Cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ar inkstų nepakankamumas.
• Infekcijos: Pasikartojančios ŠTI ar šistosomiazė (retesnė Lietuvoje).
• Nutukimas: Didina akmenų ir navikų riziką.

Hematurijos simptomai

Hematurijos simptomai priklauso nuo priežasties, kraujo kiekio ir paveiktos šlapimo takų dalies. Kartais hematurija yra besimptomė ir aptinkama tik tyrimų metu. Dažniausi požymiai:

1. Pagrindiniai simptomai

• Makrohematurija: Matomas kraujas šlapime, dėl ko šlapimas būna rausvas, raudonas ar rudas.
• Mikrohematurija: Kraujas aptinkamas tik mikroskopu, šlapimas atrodo normalus.

2. Susiję simptomai

• Šlapinimosi sutrikimai: Deginimas, dažnas šlapinimasis ar skausmas, dažni esant ŠTI ar akmenims.
• Pilvo ar juosmens skausmas: Inkstų akmenys, pielonefritas ar navikai gali sukelti skausmą.
• Šlapimo srovės silpnėjimas: Prostatos hiperplazija ar šlaplės striktūros vyrams.
• Karščiavimas: Infekcijos, tokios kaip pielonefritas, požymis.
• Edema: Tinimas, ypač esant glomerulonefritui ar inkstų nepakankamumui.
• Svorio netekimas: Gali rodyti naviką ar lėtinę ligą.

3. Specifiniai požymiai

• Kraujo krešuliai šlapime: dažnesni esant navikams ar akmenims.
• Šlapimo spalvos pokyčiai be hematurijos: raudoną spalvą gali sukelti maistas (pvz., burokėliai) ar vaistai (pvz., rifampicinas).
• Epizodinė hematurija: susijusi su fizine įtampa ar infekcijomis.

Simptomai gali būti supainioti su kitomis būklėmis, pvz., mioglobinurija ar maisto sukelta šlapimo spalvos kaita, todėl būtina tiksli diagnostika.

Kaip diagnozuojama hematurija?

Hematurijos diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, šlapimo analize ir tyrimais, siekiant nustatyti priežastį. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie simptomų pradžią, šlapimo spalvą, skausmą, infekcijas, vaistus, rūkymą, šeimos istoriją ar profesinius veiksnius.
• Fizinis tyrimas: Pilvo, juosmens apčiuopa, prostatos įvertinimas vyrams, bendros būklės analizė.
• Šlapimo tyrimai:
  • Bendras šlapimo tyrimas: Patvirtina eritrocitus, tikrina baltymus, bakterijas ar kristalus.
  • Šlapimo citologija: Ieškoma vėžinių ląstelių, ypač esant makrohematurijai ar rizikos veiksniams.
  • Šlapimo pasėlis: Nustato infekciją ir jos jautrumą antibiotikams.
• Kraujo tyrimai: Kreatinino, šlapalo, elektrolitų, uždegimo žymenų (CRB, ENG), krešėjimo rodiklių ar glomerulonefrito žymenų (ANA, anti-GBM) tikrinimas.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Ultragarsas: Inkstų, šlapimo pūslės ar prostatos įvertinimas, ieškant akmenų, navikų ar cistų.
  • KT urografija: Detalus šlapimo takų tyrimas, nustatant akmenis, navikus ar obstrukciją.
  • MRT: Retai, jei reikalingas detalesnis naviko ar inkstų įvertinimas.
  • Cistoskopija: Šlapimo pūslės ir šlaplės apžiūra, ieškant navikų ar kraujavimo šaltinio.
• Biopsija: Inkstų biopsija, jei įtariamas glomerulonefritas ar kita nefrologinė liga.

Diagnozė patvirtinama šlapimo tyrimu, o priežasties nustatymui dažniausiai naudojami ultragarsas ar KT. Rizikos grupėms (vyresni nei 40 metų, rūkantys asmenys) būtina atmesti navikus.

Gydymas: kaip valdyti hematuriją?

Hematurijos gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir komplikacijų rizikos. Tikslas – pašalinti pagrindinę priežastį ir užkirsti kelią pasikartojimui. Pagrindiniai metodai:

1. Priežasties gydymas

• Šlapimo takų infekcijos: Antibiotikai (pvz., nitrofurantoinas, ciprofloksacinas) pagal pasėlio rezultatus.
• Inkstų akmenys: Skysčių vartojimas, skausmo malšinimas (pvz., ibuprofenu), litotripsija ar chirurgija dideliems akmenims.
• Navikai: Chirurginis pašalinimas, chemoterapija ar radioterapija, priklausomai nuo tipo ir stadijos.
• Glomerulonefritas: Imunosupresantai (pvz., kortikosteroidai, ciklofosfamidas) ar kraujospūdžio kontrolė.
• Vaistų sukelta hematurija: Vaistų nutraukimas ar dozės koregavimas, konsultuojantis su gydytoju.
• Traumos: Poilsis, stebėjimas ar chirurgija, jei yra sunkus pažeidimas.
• Sisteminės ligos: Specifinis gydymas, pvz., antikoaguliantų dozės koregavimas ar vaskulito valdymas.

2. Simptomų valdymas

• Skausmo malšinimas: NVNU ar spazmolitikai (pvz., drotaverinas) esant akmenims ar infekcijoms.
• Hidratacija: Gausus skysčių vartojimas, skatinantis šlapimo takų praplovimą, išskyrus inkstų nepakankamumo atvejus.
• Kraujavimo kontrolė: Traneksamo rūgštis ar hemostatiniai vaistai sunkiam kraujavimui, retai.

3. Procedūros ir intervencijos

• Cistoskopija: Kraujavimo šaltinio koaguliacija šlapimo pūslėje.
• Ureteroskopija: Akmenų ar navikų pašalinimas iš šlapimtakių.
• Nefrektomija: Inksto pašalinimas, jei yra piktybinis navikas.
• Angioembolizacija: Kraujavimo sustabdymas inkstuose per kraujagysles, retai.

4. Gyvenimo būdo korekcijos

• Vengti dirginančių maisto produktų (pvz., aštraus maisto, alkoholio) esant ŠTI.
• Sumažinti fizinę įtampą, jei hematurija susijusi su sportu.
• Rūkymo metimas, siekiant sumažinti navikų riziką.

5. Stebėjimas

• Reguliarūs šlapimo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai, ypač esant idiopatinei hematurijai ar rizikos veiksniams.
• Konsultacijos su urologu, nefrologu ar hematologu, priklausomai nuo priežasties.

Hematurijos komplikacijos

Negydoma hematurija, ypač sukelta rimtų priežasčių, gali sukelti komplikacijas:

• Anemija: Dėl nuolatinio kraujavimo, ypač esant navikams ar glomerulonefritui.
• Šlapimo takų obstrukcija: Kraujo krešuliai gali užkimšti šlapimtakius ar šlaplę.
• Inkstų nepakankamumas: Lėtinės inkstų ligos ar glomerulonefrito pasekmė.
• Navikų plitimas: Vėlyva šlapimo pūslės ar inkstų vėžio diagnostika gali lemti metastazes.
• Lėtinis skausmas: Dėl akmenų ar infekcijų pasikartojimo.
• Psichologinis stresas: Nerimas dėl kraujo šlapime ar neaiškios diagnozės.

Hematurijos prevencija

Visiškai išvengti hematurijos neįmanoma, ypač esant paveldimoms ligoms, tačiau galima sumažinti riziką ir komplikacijas:

• Sveikas gyvenimo būdas:
  • Gausus skysčių vartojimas (2–3 l per dieną), skatinantis šlapimo takų praplovimą.
  • Subalansuota mityba, mažinanti akmenų riziką (pvz., mažiau druskos, oksalatų).
  • Rūkymo metimas ir alkoholio ribojimas.
• Infekcijų prevencija:
  • Higienos laikymasis, ypač moterims, siekiant išvengti ŠTI.
  • Laiku gydyti peršalimo ar streptokokines infekcijas, kad būtų išvengta glomerulonefrito.
• Vaistų kontrolė: Atsargiai vartoti NVNU ar antikoaguliantus, konsultuojantis su gydytoju.
• Lėtinių ligų valdymas: Kontroliuoti cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją ar inkstų ligas.
• Reguliarūs patikrinimai:
  • Profilaktiniai šlapimo tyrimai, ypač vyresniems nei 40 metų ar turintiems rizikos veiksnių.
  • Konsultacijos su urologu, jei yra prostatos ar šlapimo takų ligų istorija.
• Fizinės įtampos reguliavimas: Vengti pernelyg intensyvaus sporto be tinkamo pasiruošimo.
• Švietimas: Informuoti apie hematurijos simptomus ir ankstyvos diagnostikos svarbą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją (šeimos gydytoją, urologą ar nefrologą), jei pastebite:

• Matomą kraują šlapime, ypač jei jis pasikartoja ar yra be skausmo.
• Šlapinimosi sutrikimus, skausmą ar karščiavimą kartu su hematurija.
• Kraujo krešulius šlapime ar šlapimo srovės silpnėjimą.
• Sisteminius simptomus, tokius kaip svorio netekimas, edema ar nuovargis.
• Bet kokius simptomus, jei esate vyresnis nei 40 metų, rūkote ar turite šlapimo takų ligų istoriją.

Hematurijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Hematurija gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, ypač jei ji pasikartoja ar yra susijusi su skausmu, infekcijomis ar rimtomis ligomis. Matomas kraujas šlapime dažnai sukelia nerimą, baimę dėl vėžio ar kitų sunkių būklių, lemdamas psichologinį stresą ar depresiją. Susiję simptomai, tokie kaip skausmas, dažnas šlapinimasis ar šlapimo takų obstrukcija, riboja kasdienę veiklą, darbą ar socialinį gyvenimą. Lėtinės priežastys, pvz., glomerulonefritas ar navikai, gali reikalauti ilgalaikio gydymo, hospitalizacijų ar gyvenimo būdo pokyčių, sukeldamos finansinę naštą. Pacientai, ypač vyresnio amžiaus ar turintys rizikos veiksnių, gali vengti fizinio aktyvumo ar kelionių dėl baimės, kad simptomai paūmės.

Tinkamas gydymas dažniausiai sumažina simptomus ir atkuria normalią veiklą. Švietimas apie hematurijos priežastis ir diagnostikos procesą padeda sumažinti nerimą, ypač esant gerybinei būklei. Reguliarus stebėjimas pas urologą ar nefrologą, gyvenimo būdo korekcijos ir psichologinė pagalba, jei reikia, gerina savijautą. Paramos grupės ar konsultacijos su specialistais padeda kovoti su emociniais ir praktiniais iššūkiais, susijusiais su lėtinėmis priežastimis.

Išvados

Hematurija yra kraujo atsiradimas šlapime, galintis signalizuoti įvairias būkles – nuo gerybinių infekcijų ar akmenų iki rimtų navikų ar inkstų ligų. Supratimas apie simptomus, tokius kaip matomas kraujas, skausmas ar šlapinimosi sutrikimai, ir rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, amžius ar lėtinės ligos, leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų, įskaitant anemiją ar navikų plitimą. Diagnozė patvirtinama šlapimo tyrimais, ultragarsu ar KT, o gydymas priklauso nuo priežasties – nuo antibiotikų iki chirurgijos. Prevencija remiasi sveiku gyvenimo būdu, infekcijų kontrole ir reguliariais patikrinimais. Informuotumas, ankstyva diagnostika ir bendradarbiavimas su urologais ar nefrologais padeda valdyti hematuriją ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.

Rekomendacijos

Jei pastebite hematurijos požymių, tokių kaip kraujas šlapime, pasikartojantis skausmas, šlapinimosi sutrikimai ar sisteminiai simptomai, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, urologą ar nefrologą, kad būtų atlikti šlapimo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai. Skubiai kreipkitės pagalbos, jei matote kraujo krešulius, jaučiate stiprų skausmą ar karščiuojate, nes tai gali signalizuoti rimtą būklę. Venkite savarankiško gydymo ar vaistų, galinčių sustiprinti kraujavimą, vartojimo be gydytojo priežiūros. Jei esate vyresnis nei 40 metų, rūkote, turite šlapimo takų ligų ar navikų istoriją, reguliariai tikrinkitės. Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl gyvenimo būdo, vaistų ar procedūrų. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų šlapimo takų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.