Hemangioma: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra hemangioma?

Hemangioma yra gerybinis kraujagyslių auglys, susiformuojantis iš nenormaliai susitelkusių kraujagyslių odos paviršiuje ar po oda. Dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vadinamos infantilios hemangiomos, kurios atsiranda per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Jos gali būti paviršinės (ryškiai raudonos, vadinamos „braškinėmis“ hemangiomomis), gilios (melsvos ar odos spalvos) arba mišrios. Hemangiomos dažniausiai randamos ant veido, kaklo, galvos ar liemens, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant vidaus organus, pvz., kepenis. Dauguma hemangiomų yra nekenksmingos ir išnyksta savaime iki mokyklinio amžiaus, tačiau kai kurios gali sukelti komplikacijas, tokias kaip opėjimas ar regos trikdžiai, priklausomai nuo jų vietos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hemangiomos yra dažniausias gerybinis auglys kūdikiams, pasitaikantis apie 4–10 % naujagimių, dažniau mergaitėms ir neišnešiotiems kūdikiams. Lietuvoje tikslūs statistiniai duomenys riboti, tačiau manoma, kad hemangiomos diagnozuojamos tūkstančiams kūdikių kasmet, dažniausiai per pirmuosius gyvenimo metus. Nors dauguma hemangiomų regresuoja savaime, gydymas gali būti reikalingas dėl estetinių priežasčių, komplikacijų ar funkcinių sutrikimų. Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip beta blokatoriai, lazerio terapija ar chirurgija, leidžia efektyviai valdyti šią būklę. Šiame straipsnyje aptarsime hemangiomų priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir valdyti šią būklę.

Hemangiomų priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios hemangiomų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos susijusios su kraujagyslių vystymosi anomalijomis prenataliniu laikotarpiu. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

• Kraujagyslių proliferacija: Nenormalus kraujagyslių ląstelių augimas, skatinamas nežinomų veiksnių, galimai susijusių su placentos kraujagyslių anomalijomis.
• Hormoniniai veiksniai: Padidėjęs estrogenų lygis nėštumo metu gali turėti įtakos hemangiomų formavimuisi.
• Hipoksija: Manoma, kad vietinis deguonies trūkumas audiniuose prenataliniu laikotarpiu gali skatinti kraujagyslių augimą.

2. Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys hemangiomų išsivystymo riziką:

• Amžius: Dažniausiai pasitaiko kūdikiams iki 1 metų, retai suaugusiems.
• Lytis: Mergaitėms hemangiomos pasitaiko 2–3 kartus dažniau nei berniukams.
• Neišnešiotumas: Kūdikiai, gimę anksčiau laiko ar su mažu gimimo svoriu, turi didesnę riziką.
• Šeimos istorija: Genetinis polinkis gali turėti įtakos, nors paveldimumas nėra aiškiai įrodytas.
• Daugiavaisis nėštumas: Dvynių ar trynių kūdikiai turi šiek tiek didesnę riziką.
• Motinos amžius: Vyresnės nei 35 metų motinos kūdikiai gali turėti didesnę hemangiomų tikimybę.
• Placentos komplikacijos: Placentos pirmeiga ar kitos anomalijos nėštumo metu.

Hemangiomų simptomai

Hemangiomų simptomai priklauso nuo jų tipo, dydžio, vietos ir augimo fazės (proliferacija, stabilizacija ar involiucija). Dažniausiai jos yra besimptomės, tačiau gali sukelti diskomfortą ar komplikacijas. Dažniausi simptomai:

1. Fiziniai simptomai

• Raudonas, melsvas ar odos spalvos gumbelis ar dėmė, dažniausiai ant veido, kaklo, galvos ar liemens.
• Paviršinės hemangiomos: Ryškiai raudonos, nelygios, primenančios braškę, dažnai minkštos.
• Gilios hemangiomos: Melsvos ar odos spalvos, dažnai kietesnės, gali būti jaučiamos po oda.
• Mišrios hemangiomos: Turi paviršinių ir gilių hemangiomų požymių.
• Sparčiai auga per pirmuosius 6–12 gyvenimo mėnesių, vėliau stabilizuojasi ir mažėja.

2. Funkciniai simptomai

• Skausmas ar jautrumas, ypač jei hemangioma opėja ar yra spaudžiama.
• Judesių apribojimas, jei hemangioma yra šalia sąnario.
• Regos ar kvėpavimo sutrikimai, jei hemangioma yra arti akių, nosies ar burnos.
• Klausos problemos, jei hemangioma yra ausies srityje.

3. Komplikacijų simptomai

• Opėjimas: Kraujavimas, šašai ar antrinė bakterinė infekcija hemangiomos paviršiuje.
• Randai ar pigmentacijos pokyčiai po hemangiomos involiucijos.
• Vidaus organų pažeidimai: Kepenų, žarnyno ar smegenų hemangiomos gali sukelti specifinius simptomus, pvz., pilvo skausmą ar neurologinius požymius.
• Psichologinis diskomfortas: Gėda ar nerimas dėl matomų hemangiomų, ypač ant veido.

Apie 80–90 % hemangiomų išnyksta savaime iki 5–7 metų amžiaus, tačiau kai kurios reikalauja gydymo dėl komplikacijų.

Kaip diagnozuojamos hemangiomos?

Hemangiomų diagnostika dažniausiai yra nesudėtinga ir remiasi klinikine apžiūra, ypač kūdikiams. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie hemangiomos atsiradimo laiką, augimo greitį, simptomus, šeimos istoriją ar rizikos veiksnius (pvz., neišnešiotumas).
• Fizinė apžiūra: Vertinama hemangiomos spalva, dydis, forma, vieta ir konsistencija. Paviršinės hemangiomos dažnai diagnozuojamos vizualiai.
• Ultragarsas: Naudojamas gilioms ar vidaus organų hemangiomoms įvertinti, patvirtinant kraujagyslių struktūrą.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Taikoma, jei įtariamos gilios, vidaus organų hemangiomos ar neaiški diagnozė.
• Biopsija: Retai atliekama, jei įtariamas piktybinis darinys ar diagnozė neaiški.
• Diferencinė diagnostika: Hemangiomos atskiriamos nuo kitų darinių, tokių kaip kraujagyslių malformacijos, limfangiomos ar odos vėžys.

Diagnozė dažniausiai nustatoma per kelias minutes, o gydymo planas priklauso nuo hemangiomos tipo ir komplikacijų rizikos.

Gydymas: kaip gydyti hemangiomas?

Hemangiomų gydymas priklauso nuo jų dydžio, vietos, augimo fazės, komplikacijų ir estetinių ar funkcinių problemų. Dažnai pasirenkamas stebėjimas, tačiau gydymas gali būti reikalingas dėl komplikacijų ar tėvų pageidavimų. Pagrindiniai metodai:

1. Stebėjimas

Taikomas nesudėtingoms, besimptomėms hemangiomoms:

• Reguliarus pediatro, dermatologo ar kraujagyslių chirurgo stebėjimas, siekiant įvertinti hemangiomos augimą ar involiuciją.
• Tinka mažoms hemangiomoms, nesukeliančioms funkcinių ar estetinių problemų.
• Fotografavimas ar matavimai padeda sekti pokyčius.

2. Medikamentinis gydymas

Taikomas sparčiai augančioms ar komplikuotoms hemangiomoms:

• Propranololis: Geriamasis beta blokatorius, stabdantis hemangiomos augimą. Naudojamas nuo 2008 m., efektyvumas siekia 90 %. Dozė: 1–3 mg/kg per dieną, būtina kardiologo priežiūra.
• Kortikosteroidai: Geriami (pvz., prednizolonas) ar injekciniai, naudojami, jei propranololis netinka. Mažina uždegimą ir augimą, tačiau turi daugiau šalutinių poveikių.
• Timololis: Vietinis beta blokatorius, naudojamas mažoms, paviršinėms hemangiomoms gydyti, dažniausiai gelio pavidalu.
• Vinkristinas: Retai naudojamas chemoterapinis vaistas, skirtas sunkioms, gyvybei pavojingoms hemangiomoms.

3. Procedūros

Taikomos estetiniams ar funkciniams sutrikimams gydyti:

• Lazerio terapija: Pulsinis dažų lazeris (PDL) pašalina paviršines hemangiomas ar jų likučius, mažina raudonį ar randus. Efektyviausia involiucijos fazėje.
• Krioterapija: Užšaldomos mažos hemangiomos, tačiau retai naudojama dėl randų rizikos.
• Skleroterapija: Cheminės medžiagos injekcijos, skirtos gilioms hemangiomoms, dažniausiai kepenyse.

4. Chirurginis gydymas

Taikomas retai, esant komplikacijoms ar estetiniams defektams:

• Hemangiomos pašalinimas skalpeliu, dažniausiai atliekamas po involiucijos, siekiant pašalinti likusį audinį ar randus.
• Taikoma, jei hemangioma sukelia funkcinius sutrikimus (pvz., trukdo regėjimui) ar yra opėjusi.
• Komplikacijos: Randai, kraujavimas ar infekcija.

5. Komplikacijų gydymas

Papildo pagrindinį gydymą:

• Antibiotikai ar antiseptikai opėjusioms hemangiomoms gydyti.
• Skausmo malšinimas, pvz., paracetamolis, esant diskomfortui.
• Specializuota priežiūra, jei hemangiomos yra vidaus organuose (pvz., kepenyse).

6. Stebėjimas po gydymo

Reguliarūs pediatro ar dermatologo patikrinimai būtini po medikamentinio ar chirurginio gydymo, siekiant įvertinti hemangiomos involiuciją ar atsinaujinimo riziką.

Hemangiomų komplikacijos

Nors dauguma hemangiomų yra nekenksmingos, jos gali sukelti šias komplikacijas:

• Opėjimas: Kraujavimas, infekcija ar šašai, ypač hemangiomoms drėgnose vietose (pvz., vystyklų srityje).
• Randai ar odos pokyčiai: Po involiucijos gali likti randai, odos atrofija ar pigmentacija.
• Funkciniai sutrikimai: Regos, kvėpavimo ar valgymo problemos, jei hemangioma yra arti akių, nosies ar burnos.
• Vidaus organų pažeidimai: Kepenų hemangiomos gali sukelti širdies nepakankamumą ar pilvo skausmą.
• PHACE sindromas: Retas sindromas, susijęs su hemangiomomis ir kitais vystymosi anomalijomis (kraujagyslių, širdies, akių ar smegenų).
• Psichologinis diskomfortas: Gėda ar nerimas dėl matomų hemangiomų, ypač paauglystėje.

Hemangiomų prevencija

Kadangi hemangiomų priežastys nėra visiškai aiškios, jų prevencija yra sudėtinga. Vis dėlto šios priemonės gali sumažinti komplikacijų riziką:

• Ankstyva diagnostika: Reguliarūs naujagimių patikrinimai, ypač neišnešiotiems ar rizikos grupės kūdikiams.
• Hemangiomos priežiūra: Laikyti hemangiomas švarias ir sausas, vengti trinties ar traumų.
• Ankstyvas gydymas: Kreiptis į pediatrą ar dermatologą, jei hemangioma sparčiai auga ar yra jautrioje vietoje.
• Nėštumo priežiūra: Tinkama prenatalinė priežiūra, siekiant sumažinti neišnešiotumo ar placentos komplikacijų riziką.
• Švietimas: Tėvų informavimas apie hemangiomų gerybinę prigimtį ir galimus gydymo būdus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į pediatrą, dermatologą ar chirurgą, jei pastebite:

• Hemangiomą, kuri sparčiai auga, kraujuoja ar opėja.
• Hemangiomą arti akių, nosies, burnos ar ausų, galinčią trukdyti regai, kvėpavimui ar klausai.
• Simptomus, rodančius vidaus organų hemangiomas (pvz., pilvo skausmas, dusulys).
• Antrinės infekcijos požymius (paraudimas, pūliai, karščiavimas).
• Estetinį diskomfortą ar nerimą dėl hemangiomos išvaizdos.
• Hemangiomą neišnešiotam kūdikiui ar turinčiam kitų rizikos veiksnių.

Hemangiomų poveikis kasdieniam gyvenimui

Hemangiomos dažniausiai yra nekenksmingos, tačiau gali turėti poveikį fizinei, emocinei ir socialinei vaiko ar tėvų būklei. Matomos hemangiomos, ypač ant veido, gali sukelti estetinį diskomfortą ar gėdą, ypač vaikams, artėjant prie mokyklinio amžiaus, ar tėvams, nerimaujantiems dėl vaiko išvaizdos ar sveikatos. Komplikuotos hemangiomos, trukdančios regai, kvėpavimui ar judesiams, gali riboti kasdienę veiklą ar reikalauti intensyvesnės priežiūros. Psichologiškai hemangiomos gali sukelti nerimą dėl galimų komplikacijų ar socialinės stigmos, ypač jei aplinkiniai klaidingai laiko jas rimtos ligos požymiu. Vis dėlto tinkamas gydymas, įskaitant propranololį ar lazerio terapiją, ir reguliari specialistų priežiūra leidžia daugumai vaikų išvengti ilgalaikių problemų. Tėvų švietimas, paramos grupės ir psichologinė pagalba padeda sumažinti emocinį poveikį ir skatina sveikesnį požiūrį į hemangiomas. Dauguma vaikų, turėjusių hemangiomas, gyvena visavertį gyvenimą be jokių liekamųjų reiškinių.

Išvados

Hemangioma yra dažnas gerybinis kraujagyslių auglys kūdikiams, kuris dažniausiai išnyksta savaime, tačiau gali reikalauti gydymo dėl komplikacijų ar estetinių priežasčių. Supratimas apie simptomus, tokius kaip raudonos ar melsvos dėmės, opėjimas ar funkciniai sutrikimai, leidžia laiku kreiptis į pediatrą ar dermatologą ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip randai ar organų pažeidimai. Stebėjimas, medikamentinis gydymas propranololiu, lazerio terapija ar chirurgija yra pagrindiniai valdymo metodai, o prevencinės priemonės, tokios kaip ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra, sumažina riziką. Reguliarus specialistų stebėjimas ir bendradarbiavimas su pediatru ar dermatologu užtikrina geresnę vaiko sveikatą ir gyvenimo kokybę. Aktyvus rūpinimasis ir švietimas apie hemangiomų priežastis padeda tėvams ir vaikams įveikti šios būklės keliamus iššūkius.

Rekomendacijos

Jei pastebite hemangiomos požymius, tokius kaip raudona ar melsva dėmė, sparčiai auganti ar opėjanti, kreipkitės į pediatrą, dermatologą ar kraujagyslių chirurgą, kad būtų atlikta apžiūra ir, jei reikia, ultragarsas ar kiti tyrimai. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei hemangioma yra arti akių, nosies ar burnos, kraujuoja, sukelia funkcinius sutrikimus ar rodo infekcijos požymius (paraudimas, pūliai). Venkite savarankiškai spausti, krapštyti ar gydyti hemangiomas, nes tai gali sukelti opėjimą ar infekciją. Jei hemangioma kelia estetinį diskomfortą ar yra rizikos grupės kūdikiui (pvz., neišnešiotam), aptarkite gydymo galimybes su specialistu. Laikykitės higienos ir apsaugos priemonių, kad išvengtumėte hemangiomos traumų. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su vaiko sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.