Helicobacter pylori infekcija: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra Helicobacter pylori infekcija?

Helicobacter pylori (H. pylori) yra spiralės formos bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje ir galinti sukelti uždegimą (gastritą), opas ar net skrandžio vėžį. Ši bakterija prisitaiko prie rūgštinės skrandžio aplinkos, gamindama ureazę, kuri neutralizuoja skrandžio rūgštį. Helicobacter pylori infekcija yra viena dažniausių lėtinių bakterinių infekcijų pasaulyje, paveikianti apie 50 % pasaulio populiacijos, ypač besivystančiose šalyse. Lietuvoje, remiantis epidemiologiniais duomenimis, H. pylori paplitimas siekia apie 50–70 % suaugusiųjų, tačiau daugeliui užsikrėtusiųjų simptomai nepasireiškia. Infekcija dažniausiai įgyjama vaikystėje ir gali išlikti visą gyvenimą, jei negydoma.

Nors dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia simptomų, Helicobacter pylori infekcija gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, gastritas ar padidėjusi skrandžio vėžio rizika. Gydymas paprastai apima antibiotikų ir rūgšties slopinimo vaistų derinį. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime H. pylori infekcijos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir valdyti šią būklę.

H. pylori infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai

Helicobacter pylori infekcija plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba užterštu maistu ir vandeniu. Bakterija dažniausiai patenka į organizmą per burną ir įsikuria skrandžio gleivinėje. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Perdavimas per burną: Bakterija plinta per seiles ar išmatas, dažnai per artimą kontaktą (pvz., bučinius, bendrus indus).
• Užterštas maistas ir vanduo: Netinkamai apdorotas maistas ar užterštas geriamasis vanduo, ypač prastomis higienos sąlygomis.
• Netinkama higiena: Nepalankios sanitarinės sąlygos, pvz., neplautos rankos po tualeto naudojimo.
• Endoskopinės procedūros: Retai, jei įranga nėra tinkamai sterilizuota.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai, didinantys H. pylori užsikrėtimo tikimybę:

• Amžius: Infekcija dažniausiai įgyjama vaikystėje, ypač iki 10 metų.
• Gyvenimo sąlygos: Perpildytos gyvenamosios vietos, prastos sanitarinės sąlygos ar ribota prieiga prie švaraus vandens.
• Geografinė vietovė: Didesnis paplitimas besivystančiose šalyse ar regionuose su žemesniu socioekonominiu lygiu.
• Šeimos istorija: Užsikrėtę šeimos nariai, ypač tėvai, padidina riziką vaikams.
• Rūkymas ir alkoholis: Gali sustiprinti gleivinės pažeidimus ir palengvinti bakterijos kolonizaciją.
• Stresas: Lėtinis stresas gali silpninti skrandžio gleivinės apsaugą.
• Vaistų vartojimas: Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) ar aspirino vartojimas didina opų riziką.
• Lėtinės ligos: Imunodeficitas ar kitos virškinimo ligos gali palengvinti infekcijos išsivystymą.

H. pylori infekcijos simptomai

Dauguma Helicobacter pylori infekcija užsikrėtusiųjų (apie 70–80 %) nejaučia jokių simptomų, tačiau bakterija gali sukelti įvairius virškinimo trakto sutrikimus. Simptomai priklauso nuo gleivinės pažeidimo laipsnio ir komplikacijų. Dažniausi požymiai:

1. Pagrindiniai simptomai

• Pilvo skausmas: Deginantis ar graužiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, dažnai sumažėjantis pavalgius.
• Rėmuo: Deginimo pojūtis krūtinėje ar gerklėje dėl skrandžio rūgšties refliukso.
• Pykinimas: Nuolatinis ar epizodinis, ypač ryte ar po valgio.
• Pilvo pūtimas: Pilnumo ar išsipūtimo pojūtis po valgio.
• Raugėjimas: Dažnas oro rijimas ar raugėjimas su rūgščiu turiniu.

2. Kiti simptomai

• Apetito sumažėjimas ar ankstyvas sotumo jausmas.
• Vėmimas, ypač jei yra opa ar gastritas.
• Svorio netekimas, dažnai susijęs su lėtinėmis komplikacijomis.
• Nuovargis dėl lėtinio gastrito ar mitybos trūkumų.

3. Komplikacijų požymiai

• Kraujavimas iš opų: juodos ar deguto spalvos išmatos (melena) ar vėmimas krauju.
• Anemija: dėl lėtinio kraujavimo, sukelianti silpnumą ar blyškumą.
• Skrandžio perforacija: stiprus, staigus pilvo skausmas, reikalaujantis skubios pagalbos.
• Skrandžio vėžio simptomai: nepaaiškinamas svorio netekimas, nuolatinis skausmas ar rijimo sunkumai.

Simptomai gali būti supainioti su kitomis virškinimo ligomis, pvz., gastroezofaginio refliukso liga (GERL), dirgliosios žarnos sindromu ar opalige, todėl būtina tiksli diagnostika.

Kaip diagnozuojama Helicobacter pylori infekcija?

Helicobacter pylori infekcija diagnozuojama remiantis klinikiniu vertinimu, simptomais ir specifiniais tyrimais. Testai skirstomi į invazinius (reikalaujančius endoskopijos) ir neinvazinius. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie simptomus, opų istoriją, NVNU vartojimą, šeimos istoriją (pvz., skrandžio vėžys).
• Fizinis tyrimas: Pilvo apčiuopa, vertinant skausmingumą ar išsipūtimą.
• Neinvaziniai testai:
  • Ureazės kvėpavimo testas: Pacientas išgeria karbamido tirpalą, pažymėtą anglies izotopu, ir iškvepia orą, kuris analizuojamas dėl H. pylori ureazės aktyvumo. Tikslumas >95 %.
  • Antigenų tyrimas išmatose: Aptinka H. pylori antigenus, tinkamas vaikams ir suaugusiems, tikslumas apie 90–95 %.
  • Kraujo serologinis testas: Aptinka antikūnus prieš Helicobacter pylori infekciją, tačiau negali atskirti aktyvios infekcijos nuo buvusios, todėl mažiau naudojamas.
• Invaziniai testai:
  • Endoskopija: Skrandžio gleivinės apžiūra, imant biopsijas gastrito, opų ar vėžio įvertinimui.
  • Greitasis ureazės testas: Biopsijos mėginys tikrinamas dėl ureazės aktyvumo, rezultatai gaunami per valandą.
  • Histologinis tyrimas: Biopsijos analizė mikroskopu, patvirtinanti H. pylori ir gleivinės pažeidimus.
  • Skrandžio sulčių pasėlis: Retai, naudojama nustatant antibiotikų jautrumą, ypač gydymo nesėkmės atveju.
• Kiti tyrimai: Kraujo tyrimai (anemijos, uždegimo žymenų), šlapimo tyrimai ar vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, KT), jei įtariamos komplikacijos.

Diagnozė dažniausiai patvirtinama ureazės kvėpavimo testu ar endoskopija, o pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo ir komplikacijų rizikos.

Gydymas: kaip valdyti Helicobacter pylori infekciją?

H. pylori infekcijos gydymas (eradikacija) siekia pašalinti bakteriją, sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymas skiriamas tik patvirtinus infekciją ir esant indikacijoms, pvz., opoms, gastritui ar skrandžio vėžio rizikai. Pagrindiniai metodai:

1. Eradikacijos terapija

• Triguba terapija (standartinė, 7–14 dienų):
  • Protonų siurblio inhibitorius (PPI, pvz., omeprazolas, pantoprazolas).
  • Du antibiotikai: amoksicilinas ir klaritromicinas.
• Keturguba terapija (esant atsparumui klaritromicinui, 10–14 dienų):
  • PPI, amoksicilinas, metronidazolas ir tetraciklinas.
  • Arba bismuth pagrindu: PPI, bismuto subcitratas, metronidazolas, tetraciklinas.
• Eradikacijos sėkmė: apie 70–90 %, priklausomai nuo antibiotikų atsparumo ir paciento disciplinos.
• Po gydymo: ureazės kvėpavimo testas ar antigenų tyrimas atliekamas po 4–8 savaičių, siekiant patvirtinti bakterijos pašalinimą.

2. Simptomų valdymas

• PPI ar H2 blokatoriai: Mažina skrandžio rūgštingumą, malšindami rėmenį ir skausmą.
• Antacidai: Greitai neutralizuoja rūgštį, esant epizodiniam rėmeniui.
• Prokinetiniai vaistai: Metoklopramidas ar domperidonas, jei yra pykinimas ar pilvo pūtimas, retai.

3. Komplikacijų gydymas

• Opos: PPI ilgalaikis vartojimas ir H. pylori eradikacija, retai – chirurgija kraujavimui ar perforacijai.
• Anemija: Geležies papildai ar kraujo perpylimas esant sunkiam kraujavimui.
• Skrandžio vėžys: Chirurgija, chemoterapija ar radioterapija, priklausomai nuo stadijos.

4. Gyvenimo būdo ir mitybos korekcijos

• Vengti dirginančių maisto produktų: aštraus, rūgštaus maisto, kavos, alkoholio.
• Valgyti mažomis porcijomis, dažnai, kad sumažėtų skrandžio apkrova.
• Rūkymo metimas, siekiant apsaugoti skrandžio gleivinę.
• Streso valdymas: atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga ar meditacija.

5. Stebėjimas

• Reguliarūs vizitai pas gastroenterologą, ypač esant opoms ar skrandžio vėžio rizikai.
• Pakartotiniai testai (ureazės kvėpavimo testas ar endoskopija) po gydymo ar esant simptomų pasikartojimui.
• Kraujo tyrimų ar vaizdinių tyrimų kartojimas, jei įtariamos komplikacijos.

H. pylori infekcijos komplikacijos

Negydoma Helicobacter pylori infekcija gali sukelti rimtas komplikacijas:

• Lėtinis gastritas: Nuolatinis skrandžio gleivinės uždegimas, sukeliantis diskomfortą.
• Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos: Skausmas, kraujavimas ar perforacija (apie 10–15 % užsikrėtusiųjų).
• Skrandžio vėžys: Helicobacter pylori infekcija yra 1 klasės kancerogenas, didinantis adenokarcinomos ir limfomos riziką (1–2 % atvejų).
• MALT limfoma: Retas skrandžio limfinio audinio vėžys, dažnai susijęs su Helicobacter pylori infekcija.
• Anemija: Dėl lėtinio kraujavimo ar vitamino B12 malabsorbcijos.
• Funkcinė dispepsija: Lėtiniai virškinimo sutrikimai be aiškios struktūrinės priežasties.

H. pylori infekcijos prevencija

Visiškai išvengti H. pylori infekcijos sunku, ypač vaikystėje, tačiau galima sumažinti riziką ir komplikacijas:

• Higienos laikymasis:
  • Plauti rankas prieš valgį ir po tualeto naudojimo.
  • Vartoti švarų geriamąjį vandenį ir tinkamai apdorotą maistą.
  • Vengti bendrų indų ar stalo įrankių su užsikrėtusiais asmenimis.
• Sveikas gyvenimo būdas:
  • Rūkymo metimas ir alkoholio ribojimas, siekiant apsaugoti skrandžio gleivinę.
  • Subalansuota mityba, turtinga vaisiais ir daržovėmis, stiprinanti imuninę sistemą.
• Vaistų kontrolė: Atsargiai vartoti NVNU ar aspiriną, ypač esant H. pylori infekcijai.
• Reguliarūs patikrinimai:
  • Profilaktiniai testai (pvz., ureazės kvėpavimo testas) rizikos grupėms (šeimos anamnezėje skrandžio vėžys, lėtinis gastritas).
  • Konsultacijos su gastroenterologu, esant nuolatiniams virškinimo simptomams.
• Švietimas: Informuoti apie H. pylori plitimo kelius ir ankstyvos diagnostikos svarbą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją (šeimos gydytoją arba gastroenterologą), jei pastebite:

• Nuolatinį ar stiprėjantį pilvo skausmą, rėmenį, pykinimą ar pūtimą.
• Juodas išmatas, vėmimą krauju ar nepaaiškinamą svorio netekimą.
• Anemijos požymius, tokius kaip silpnumas, blyškumas ar dusulys.
• Simptomus, jei turite opų, skrandžio vėžio ar H. pylori istoriją šeimoje.
• Bet kokius virškinimo sutrikimus, trunkančius ilgiau nei 2 savaites ar vartojant NVNU.

H. pylori infekcijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Helicobacter pylori infekcija gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, ypač esant simptomams ar komplikacijoms. Lėtiniai simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, rėmuo ar pykinimas, riboja apetitą, socialinį gyvenimą ar darbą, sukeldami diskomfortą ar nerimą. Komplikacijos, tokios kaip opos ar anemija, gali lemti nuovargį, hospitalizacijas ar finansinę naštą dėl gydymo. Pacientai gali vengti tam tikrų maisto produktų ar socialinių situacijų dėl baimės dėl simptomų paūmėjimo. Psichologinis stresas dėl galimų rimtų komplikacijų, tokių kaip skrandžio vėžys, taip pat dažnas, ypač rizikos grupėse.

Tinkamas gydymas, įskaitant eradikacijos terapiją, dažniausiai pašalina bakteriją ir sumažina simptomus, atkuriant normalų gyvenimą. Mitybos korekcijos, streso valdymas ir reguliarus stebėjimas padeda išvengti pasikartojimų. Švietimas apie ligą ir jos gydymą sumažina nerimą, ypač besimptomiais atvejais. Konsultacijos su gastroenterologu, dietologu  gerina savijautą.

Išvados

Helicobacter pylori infekcija yra dažna bakterinė infekcija, sukelianti gastritą, opas ar padidinanti skrandžio vėžio riziką. Supratimas apie simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, rėmuo ar pykinimas, ir rizikos veiksnius, tokius kaip prastos higienos sąlygos ar infekcijos atvejai šeimos istorijoje, leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų. Diagnozė patvirtinama ureazės kvėpavimo testu, antigenų tyrimu ar endoskopija, o gydymas apima antibiotikų ir PPI derinį. Prevencija remiasi higienos laikymusi, sveiku gyvenimo būdu ir reguliariais patikrinimais. Informuotumas, ankstyva diagnostika ir bendradarbiavimas su gastroenterologais padeda valdyti Helicobacter pylori infekciją ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.

Rekomendacijos

Jei pastebite H. pylori infekcijos požymių, tokių kaip nuolatinis pilvo skausmas, rėmuo, pykinimas ar juodos išmatos, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją ar gastroenterologą, kad būtų atliktas ureazės kvėpavimo testas ar endoskopija. Skubiai kreipkitės pagalbos, jei vemiate krauju, jaučiate stiprų skausmą ar pastebite anemijos požymius, nes tai gali signalizuoti komplikaciją. Venkite savarankiško gydymo ar NVNU vartojimo be gydytojo priežiūros. Jei turite opų, skrandžio vėžio ar H. pylori istoriją šeimoje, reguliariai tikrinkitės. Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl eradikacijos terapijos, mitybos ir gyvenimo būdo. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų virškinimo sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.