Facetinio sąnario sindromas: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra facetinio sąnario sindromas?

Facetinio sąnario sindromas yra būklė, sukelianti nugaros skausmą dėl stuburo facetinių sąnarių uždegimo, dirginimo ar pažeidimo. Facetiniai sąnariai yra maži sąnariai, jungiantys stuburo slankstelius, leidžiantys stuburui lankstytis, suktis ir judėti. Šie sąnariai yra padengti kremzle ir apsupti sinovinio skysčio, kuris sumažina trintį. Kai sąnariai pažeidžiami dėl traumų, degeneracijos ar uždegimo, atsiranda skausmas, sustingimas ir ribotas judrumas, dažniausiai apatinėje (juosmeninėje) arba kaklinėje stuburo dalyje, rečiau – krūtininėje.

Ši būklė dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms dėl natūralaus sąnarių nusidėvėjimo, tačiau gali paveikti ir jaunesnius dėl traumų ar netaisyklingos laikysenos. Lietuvoje facetinio sąnario sindromas yra viena iš lėtinio nugaros skausmo priežasčių, ypač tarp sėdimą darbą dirbančių ar fizinį krūvį patiriančių asmenų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra facetinio sąnario sindromas, jo priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevenciją, kad galėtumėte suprasti šią būklę ir veiksmingai ją valdyti.

Facetinio sąnario sindromo priežastys ir rizikos veiksniai

Facetinio sąnario sindromas išsivysto dėl mechaninių, degeneracinių ar uždegiminių veiksnių, kurie pažeidžia sąnarių struktūrą ar funkciją. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Degeneraciniai pokyčiai: Su amžiumi facetinių sąnarių kremzlės dėvisi (osteoartritas), todėl atsiranda uždegimas ar skausmas.
• Traumos: Stuburo patempimai, lūžiai ar smūgiai gali pažeisti facetinius sąnarius ar aplinkinius audinius.
• Netaisyklinga laikysena: Ilgalaikis kūprinimasis, sėdėjimas ar netinkamas svorių kėlimas perkrauna sąnarius.
• Uždegiminės ligos: Ankilozuojantis spondilitas, reumatoidinis artritas ar kitos autoimuninės ligos sukelia sąnarių uždegimą.
• Pasikartojanti apkrova: Dažni stuburo lenkimo ar sukimosi judesiai (pvz., sporte ar darbe) dirgina sąnarius.
• Stuburo deformacijos: Skoliozė, kifozė ar lordozė keičia sąnarių apkrovą, sukeldama skausmą.

2. Rizikos veiksniai

Šie veiksniai padidina facetinio sąnario sindromo išsivystymo tikimybę:

• Amžius: Vyresni nei 50 metų žmonės dažniau kenčia dėl sąnarių degeneracijos.
• Profesija: Darbai, susiję su ilgalaikiu sėdėjimu, sunkiu kėlimu ar vibracija (pvz., biuro darbuotojai, statybininkai, vairuotojai).
• Fizinis neveiklumas: Silpni nugaros ir pilvo raumenys nesuteikia stuburui pakankamos atramos.
• Nutukimas: Papildomas svoris didina sąnarių apkrovą.
• Ankstesnės traumos: Stuburo traumos, tokios kaip disko išvarža ar lūžiai, didina sindromo riziką.
• Genetika: Paveldėtas polinkis į osteoartritą ar kitas stuburo ligas.
• Gyvensenos veiksniai: Rūkymas, nesveika mityba ar stresas, silpninantys audinių regeneraciją.

Facetinio sąnario sindromo simptomai

Simptomai priklauso nuo pažeistos stuburo dalies (kaklinės, krūtininės ar juosmeninės) ir sindromo sunkumo. Dažniausi požymiai:

1. Juosmeninės dalies simptomai

• Lokalus skausmas apatinėje nugaros dalyje, dažnai vienoje pusėje.
• Skausmas, stiprėjantis lenkiantis atgal, sukantis ar stovint ilgą laiką.
• Sustingimas, ypač ryte ar po ilgo nejudrumo.
• Skausmas, plintantis į sėdmenis ar šlaunis, bet retai žemiau kelių (skirtingai nei išialgija).

2. Kaklinės dalies simptomai

• Skausmas kakle, pečiuose ar viršutinėje nugaros dalyje.
• Ribotas kaklo judrumas, ypač sukantis ar lenkiant galvą.
• Galvos skausmai, ypač pakaušio srityje, dėl kaklo raumenų įtampos.
• Tirpimas ar dilgčiojimas rankose (retais atvejais, jei dirginami nervai).

3. Krūtininės dalies simptomai

• Skausmas vidurinėje nugaros dalyje, dažnai tarp menčių.
• Diskomfortas, stiprėjantis giliai kvėpuojant ar sukantis.
• Ribotas stuburo judrumas krūtininėje dalyje.

4. Kiti simptomai

• Raumenų spazmai aplink pažeistą sąnarį.
• Nuovargis ar dirglumas dėl nuolatinio skausmo.
• Skausmo stiprėjimas esant šaltam orui ar po ilgo sėdėjimo.

Simptomai dažnai yra nespecifiniai ir gali būti supainioti su kitomis nugaros problemomis, pvz., disko išvarža ar raumenų patempimu, todėl būtina tiksli diagnostika.

Kaip diagnozuojamas facetinio sąnario sindromas?

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu, paciento istorija ir vaizdiniais tyrimais. Pagrindiniai metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, trukmę, sustiprėjančius veiksnius, traumas ar gyvenimo būdą.
• Fizinis tyrimas: Įvertinama stuburo laikysena, judesių amplitudė, skausmo lokalizacija ir raumenų įtampa. Specifiniai testai, pvz., stuburo lenkimas atgal, padeda nustatyti facetinių sąnarių dirginimą.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Rentgenograma: Parodo kaulų struktūros pokyčius ar sąnarių degeneraciją.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Detaliai atvaizduoja sąnarius, kremzles ir aplinkinius audinius.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama tikslesniam kaulų ir sąnarių įvertinimui.
• Diagnostinės injekcijos: Vietinis anestetikas ar kortikosteroidai suleidžiami į facetinį sąnarį; jei skausmas sumažėja, tai patvirtina diagnozę.
• Kraujo tyrimai: Atliekami, jei įtariama uždegiminė liga (pvz., ankilozuojantis spondilitas).

Diagnozė (facetinio sąnario sindromas) svarbi, norint atskirti facetinio sąnario sindromą nuo kitų skausmo priežasčių, tokių kaip disko išvarža ar nervų šaknelių dirginimas.

Gydymas: kaip valdyti facetinio sąnario sindromą?

Gydymas priklauso nuo skausmo intensyvumo, priežasties ir paciento būklės. Dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, tačiau sunkesniais atvejais reikalingos intervencinės priemonės.

1. Konservatyvus gydymas

• Kineziterapija: Pratimai, stiprinantys nugaros ir pilvo raumenis, gerinantys laikyseną ir sąnarių judrumą. Naudojamos technikos, tokios kaip tempimo pratimai ar manualinė terapija.
• Vaistai:
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas, mažina skausmą ir uždegimą.
  • Raumenų relaksantai, jei yra spazmai.
  • Skausmą malšinantys vaistai, pvz., paracetamolis, lengviems simptomams.
• Šilumos ir šalčio terapija: Šaltis mažina ūmų uždegimą, o šiluma atpalaiduoja raumenis lėtinėje fazėje.
• Laikysenos korekcija: Ergonomiškos kėdės, tinkamas čiužinys ar pagalvės padeda sumažinti sąnarių apkrovą.
• Aktyvumo modifikacija: Venkite judesių, kurie sustiprina skausmą, pvz., ilgalaikio lenkimosi atgal.

2. Intervencinis gydymas

• Facetinių sąnarių injekcijos: Kortikosteroidai ar anestetikai suleidžiami į sąnarį, mažindami uždegimą ir skausmą.
• Radiofrekvencinė abliacija: Naudojama šiluma, kuri „išjungia“ skausmo signalus siunčiančius nervus; efektas trunka 6–12 mėnesių.
• Trombocitais praturtinta plazma (PRP): Skatina sąnarių audinių regeneraciją.

3. Chirurginis gydymas

• Retas, taikomas tik esant sunkiems struktūriniams pažeidimams ar neveiksmingam konservatyviam gydymui.
• Operacijos, tokios kaip stuburo fiksacija, atliekamos, jei yra nestabilumas ar sunki degeneracija.
• Po operacijos reikalinga ilga reabilitacija.

4. Psichologinis gydymas

• Kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti valdyti lėtinį skausmą ir stresą.
• Relaksacijos metodai, tokie kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.

5. Gyvensenos pokyčiai

• Svorio mažinimas, jei yra nutukimas, sumažina sąnarių apkrovą.
• Rūkymo metimas, gerinantis kraujotaką ir audinių gijimą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., plaukimas ar vaikščiojimas, stiprina raumenis.

Facetinio sąnario sindromo komplikacijos

Negydomas sindromas gali sukelti šias komplikacijas:

• Lėtinis skausmas: Nuolatinis diskomfortas, ribojantis kasdienę veiklą.
• Judesio apribojimas: Sumažėjęs stuburo lankstumas ar sustingimas.
• Raumenų silpnumas: Dėl sumažėjusio aktyvumo silpnėja atraminiai raumenys.
• Psichologinės problemos: Depresija ar nerimas dėl nuolatinio skausmo.
• Nervų dirginimas: Retais atvejais sąnarių uždegimas gali spausti nervus, sukeldamas tirpimą ar plintantį skausmą.

Facetinio sąnario sindromo prevencija

Norint išvengti facetinio sąnario sindromo ar jo pasikartojimo, svarbios šios priemonės:

• Taisyklinga laikysena: Sėdėkite tiesiai, venkite kūprinimosi, naudokite ergonomišką kėdę ar pagalvę.
• Raumenų stiprinimas: Reguliarūs pratimai, stiprinantys nugaros, pilvo ir dubens raumenis.
• Svorio kontrolė: Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas mažina sąnarių apkrovą.
• Tinkami judesiai: Keldami daiktus, lenkitės per kelius, o ne per nugarą; venkite staigių sukimų.
• Reguliarus judėjimas: Darykite pertraukas kas 30–60 minučių, jei ilgai sėdite.
• Streso valdymas: Relaksacijos technikos, tokios kaip joga ar meditacija, mažina raumenų įtampą.
• Tinkama avalynė: Patogūs batai su atrama sumažina stuburo įtampą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Nuolatinį ar stiprėjantį nugaros ar kaklo skausmą, ypač lenkiantis ar sukantis.
• Rytinį sustingimą, trunkantį ilgiau nei 30 minučių.
• Skausmą, plintantį į sėdmenis, šlaunis ar pečius.
• Tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą galūnėse.
• Skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai ar miegui.

Facetinio sąnario sindromo poveikis kasdieniam gyvenimui

Facetinio sąnario sindromas gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Skausmas ir sustingimas riboja judesius, todėl sunku atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip lenkimasis, sėdėjimas ar vaikščiojimas. Sportuojantys žmonės gali būti priversti mažinti aktyvumą, o dirbantys sėdimą darbą – jausti diskomfortą po ilgo sėdėjimo. Nuolatinis skausmas gali sukelti miego sutrikimus, nuovargį ar dirglumą, o tai neigiamai veikia emocinę būklę ir socialinius santykius.

Norint valdyti sindromą (facetinio sąnario sindromas), būtina bendradarbiauti su gydytojais, kineziterapeutais ar kitais specialistais. Gyvensenos pokyčiai, tokie kaip taisyklinga laikysena, reguliarus judėjimas ir streso valdymas, padeda sumažinti skausmą ir pagerinti funkcionalumą. Palaikymas iš artimųjų ar specialistų taip pat svarbus, siekiant įveikti psichologinius iššūkius.

Išvados

Facetinio sąnario sindromas yra dažna lėtinio nugaros ar kaklo skausmo priežastis, susijusi su stuburo sąnarių pažeidimu ar uždegimu. Simptomai, tokie kaip lokalus skausmas, sustingimas ar ribotas judrumas, gali būti valdomi per ankstyvą diagnostiką ir tinkamą gydymą, apimantį fizioterapiją, vaistus ar intervencines procedūras. Prevencinės priemonės, tokios kaip taisyklinga laikysena, raumenų stiprinimas ir svorio kontrolė, padeda sumažinti sindromo riziką ir pasikartojimą. Suprasdami kas yra facetinio sąnario sindromas, jo priežastis ir gydymo galimybes, galite aktyviai rūpintis savo stuburo sveikata ir grįžti prie visaverčio gyvenimo.

Rekomendacijos

Jei jaučiate nuolatinį nugaros ar kaklo skausmą, sustingimą ar ribotą judrumą, ypač lenkiantis ar sukantis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, neurologą, ortopedą ar kineziterapeutą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Venkite savarankiškai vartoti stiprius vaistus ar ignoruoti simptomus, nes tai gali pabloginti būklę ar sukelti komplikacijų. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip laikysenos korekcija, pratimai ar ergonomikos gerinimas, aptarkite tai su specialistu, kad jos atitiktų jūsų būklę. Visus sprendimus, susijusius su jūsų sveikata, priimkite tik gavę profesionalią medikų konsultaciją.