Difterija: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra difterija?

Difterija yra užkrečiama bakterinė liga, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae. Ši bakterija gamina toksiną, galintį pažeisti kvėpavimo takus, gerklę, odą ar kitus organus. Dažniausiai difterija paveikia viršutinius kvėpavimo takus, sukeldama gerklės skausmą, kvėpavimo sunkumus ir būdingą pilkšvą apnašą ant tonzilių ar ryklės. Negydoma liga gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip širdies ar nervų sistemos pažeidimai, ir net mirtį. Nors difterija šiuolaikinėse šalyse, įskaitant Lietuvą, yra reta dėl visuotinės vakcinacijos, ji vis dar kelia pavojų, ypač neskiepytiems asmenims ar tose vietovėse, kur skiepijimo aprėptis maža. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2023 m. pasaulyje užregistruota apie 5 000 difterijos atvejų, daugiausia besivystančiose šalyse.

Lietuvoje difterijos atvejai yra reti – per pastaruosius dešimtmečius registruojami pavieniai atvejai, dažniausiai susiję su neskiepytais asmenimis ar keliautojais iš endeminių zonų. Nepaisant mažo sergamumo, liga išlieka pavojinga, nes plinta oro lašeliniu būdu per kosulį, čiaudulį ar artimą kontaktą. Šiame straipsnyje aptarsime difterijos priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo šios ligos.

Difterijos priežastys ir rizikos veiksniai

Difterija yra bakterinės kilmės liga, plintanti per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ar rečiau per užkrėstus daiktus. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

• Corynebacterium diphtheriae: Bakterija, kuri gamina stiprų toksiną, pažeidžiantį audinius, ypač kvėpavimo takus ir širdį. Toksinas gali plisti per kraują, sukeldamas sisteminius pažeidimus.
• Oro lašelinis plitimas: Bakterijos plinta per kvėpavimo takų lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudo ar kalba. Retais atvejais užsikrėsti galima per užkrėstus daiktus, pvz., indus ar rankšluosčius.
• Neskiepijimas: Skiepai (DTP vakcina) yra pagrindinė apsaugos priemonė. Neskiepyti asmenys turi žymiai didesnę riziką susirgti.

2. Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys difterijos išsivystymo ar komplikacijų tikimybę:

• Neskiepijimas arba neišsamus skiepijimas: Asmenys, negavę DTP vakcinos ar jos revakcinacijos, yra ypač pažeidžiami.
• Artimas kontaktas: Gyvenimas ar darbas šalia sergančio difterija, ypač uždarose patalpose.
• Silpna imuninė sistema: ŽIV/AIDS, chemoterapija ar kitos būklės, silpninančios imuninę sistemą.
• Socialiniai veiksniai: Skurdas, blogos gyvenimo sąlygos, perpildytos gyvenamosios patalpos.
• Kelionės į endemines zonas: Šalys, kur difterija vis dar paplitusi, pvz., kai kurios Afrikos, Azijos ar Rytų Europos šalys.
• Amžius: Vaikai iki 5 metų ir suaugusieji virš 40 metų yra jautresni dėl silpnesnės imuninės apsaugos.
• Lėtinės ligos: Širdies ligos ar kvėpavimo takų problemos didina komplikacijų riziką.

Difterijos simptomai

Difterijos simptomai priklauso nuo ligos formos (gerklės, odos, nosies ar kitų organų) ir jos sunkumo. Inkubacinis periodas paprastai trunka 2–5 dienas. Dažniausi simptomai:

1. Gerklės (ryklės) difterijos simptomai

• Gerklės skausmas, dažnai stiprus, apsunkinantis rijimą.
• Pilkšvos arba balkšvos apnašos ant tonzilių, ryklės ar gerklų, kurios gali kraujuoti, jei bandoma jas pašalinti.
• Karščiavimas, paprastai nestiprus (37,5–38 °C).
• Kaklo limfmazgių padidėjimas, kartais sukeliantis „jaučio kaklo“ išvaizdą.
• Kvėpavimo sunkumai, švokštimas ar užkimimas, ypač vaikams.

2. Nosies difterijos simptomai

• Išskyros iš nosies, dažnai kraujingos ar pūlingos.
• Nosies gleivinės opelės ar apnašos.
• Švelnesni bendrieji simptomai, pvz., silpnumas ar nedidelis karščiavimas.

3. Odos difterijos simptomai

• Lėtinės, sunkiai gyjančios opos, dažnai padengtos pilkšvu sluoksniu.
• Paprastai pasitaiko tropinėse šalyse ar tarp socialiai pažeidžiamų grupių.
• Mažiau pavojinga nei kvėpavimo takų forma, bet gali plisti kontaktiniu būdu.

4. Sisteminiai simptomai

• Nuovargis, silpnumas, apetito stoka.
• Svorio kritimas, ypač ilgai trunkant ligai.
• Širdies ritmo sutrikimai ar neurologiniai simptomai (pvz., raumenų silpnumas), jei toksinas pažeidžia kitus organus.

Simptomai gali būti nespecifiniai, todėl difterija dažnai supainiojama su angina, tonzilitu ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, ypač ankstyvose stadijose.

Kaip diagnozuojama difterija?

Difterijos diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, anamneze ir laboratoriniais tyrimais. Ankstyva diagnostika yra itin svarbi, nes liga gali greitai progresuoti. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie simptomus, skiepijimo būklę, kontaktus su sergančiais ar keliones į endemines zonas.
• Fizinis tyrimas: Vertinamos apnašos gerklėje, limfmazgių padidėjimas, kvėpavimo takų obstrukcijos požymiai.
• Gerklės ar nosies tepinėlio tyrimas:
  • Mikroskopija: Aptinka Corynebacterium diphtheriae bakterijas.
  • Kultūra: Patvirtina bakterijų buvimą ir jų toksino gamybą (trunka 1–2 dienas).
  • PGR: Greitai nustato bakterijų DNR tepinėlyje.
• Kraujo tyrimai: Gali parodyti uždegiminius pokyčius, pvz., padidėjusį leukocitų skaičių ar C-reaktyvųjį baltymą.
• EKG ir širdies tyrimai: Atliekami, jei įtariamas toksino poveikis širdžiai (pvz., miokarditas).
• Vaizdiniai tyrimai: Rentgenograma ar kompiuterinė tomografija naudojama, jei yra kvėpavimo takų obstrukcija ar komplikacijos.

Diagnozė turi būti patvirtinta kuo greičiau, nes delsimas gali lemti sunkių komplikacijų išsivystymą.

Gydymas: kaip valdyti difteriją?

Difterija yra gydoma, tačiau reikalauja skubios medicininės intervencijos. Gydymo tikslas – neutralizuoti toksiną, sunaikinti bakterijas ir užkirsti kelią komplikacijoms. Pagrindiniai metodai:

1. Antitoksinas

Difterijos antitoksinas skiriamas nedelsiant, jei įtariama toksiną gaminanti infekcija:

• Švirkščiamas į veną ar raumenis, neutralizuoja kraujyje esantį toksiną.
• Labai efektyvus ankstyvose stadijose, tačiau neveikia jau pažeistų audinių.
• Gali sukelti alergines reakcijas, todėl atliekamas jautrumo testas.

2. Antibiotikai

Antibiotikai naikina bakterijas ir stabdo toksino gamybą:

• Pirmo pasirinkimo vaistai: eritromicinas arba penicilinas (10–14 dienų).
• Alternatyva: azitromicinas ar kiti makrolidai, jei yra alergija penicilinui.
• Gydymas dažnai derinamas su antitoksinu.

3. Simptominis gydymas

Papildo pagrindinį gydymą:

• Kvėpavimo palaikymas: deguonies terapija ar tracheostomija, jei yra kvėpavimo takų obstrukcija.
• Širdies stebėjimas: EKG ir kardiologinė priežiūra, jei yra miokardito požymių.
• Skausmo malšinimas: paracetamolis ar kiti vaistai karščiavimui ir gerklės skausmui.

4. Hospitalizacija

Dauguma difterija sergančių pacientų hospitalizuojami, ypač jei yra kvėpavimo sunkumų ar toksino sukeltų komplikacijų rizika. Izoliacija būtina kol pacientas tampa neužkrečiamas (paprastai po 48 valandų antibiotikų vartojimo).

5. Kontaktų stebėjimas

Artimi kontaktai (šeimos nariai, bendradarbiai) turi būti ištirti ir, jei reikia, gydomi profilaktiškai (antibiotikais ar vakcina).

Difterijos komplikacijos

Negydoma difterija gali sukelti rimtas ir gyvybei pavojingas komplikacijas:

• Kvėpavimo takų obstrukcija: Apnašos ar patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus, sukeldamas dusulį ar uždusimą.
• Miokarditas: Toksinas pažeidžia širdies raumenį, sukeldamas ritmo sutrikimus ar širdies nepakankamumą.
• Neurologinės komplikacijos: Toksinas gali sukelti nervų paralyžių, pvz., rijimo ar akių raumenų silpnumą, dažniausiai po 2–6 savaičių nuo ligos pradžios.
• Inkstų pažeidimas: Toksinas gali sukelti inkstų nepakankamumą ar proteinuriją.
• Mirtis: Negydoma difterija mirtina 5–10 % atvejų, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Difterijos prevencija

Vakcinacija ir higienos priemonės yra pagrindinės difterijos prevencijos strategijos:

• Vakcinacija:
  • DTP vakcina (difterijos, stabligės, kokliušo) skiriama vaikams pagal Lietuvos skiepijimo kalendorių (2, 4, 6, 18 mėn., 6–7 m.).
  • Revakcinacija suaugusiems kas 10 metų (Tdap vakcina).
  • Neskiepyti suaugusieji turėtų pasiskiepyti, ypač keliaujant į endemines zonas.
• Ankstyva diagnostika:
  • Kontaktų su sergančiais stebėjimas ir profilaktinis gydymas antibiotikais.
  • Reguliarūs skiepijimo būklės tikrinimai, ypač rizikos grupėse.
• Higienos priemonės:
  • Sergantys turėtų dėvėti kaukę ir kosėti į servetėlę.
  • Reguliarus rankų plovimas ir užkrėstų daiktų dezinfekcija.
  • Gerai vėdinamos patalpos, ypač uždarose įstaigose.
• Izoliacija: Sergantieji izoliuojami, kol tampa neužkrečiami (paprastai po 2 dienų antibiotikų).
• Informuotumas: Švietimas apie skiepijimo svarbą ir mitų apie vakcinas paneigimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Stiprų gerklės skausmą su pilkšvomis apnašomis ar rijimo sunkumais.
• Kvėpavimo sunkumus, švokštimą ar užkimimą.
• Kraujingas ar pūlingas išskyras iš nosies.
• Karščiavimą, kaklo limfmazgių padidėjimą ar neįprastą silpnumą.
• Kontaktą su sergančiu difterija ar kelionę į endeminę zoną.

Difterijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Difterija gali stipriai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę paciento būklę. Gerklės skausmas, kvėpavimo sunkumai ir silpnumas riboja kasdienę veiklą, darbingumą ar mokymąsi. Hospitalizacija ir izoliacija gali sukelti socialinį atskyrimą, o ilgalaikis gydymas – finansinį ir psichologinį stresą. Komplikacijos, tokios kaip širdies ar nervų sistemos pažeidimai, gali turėti ilgalaikį poveikį, įskaitant neįgalumą. Stigma, susijusi su užkrečiamomis ligomis, gali sukelti gėdą ar izoliaciją, ypač bendruomenėse, kur trūksta žinių apie difteriją.

Norint valdyti ligą, būtina griežtai laikytis gydymo režimo, bendradarbiauti su medikais ir artimaisiais. Po gydymo svarbu stiprinti organizmą sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir reguliariai tikrintis, siekiant išvengti recidyvų. Skiepijimas ir informuotumas padeda sumažinti ligos plitimą ir leidžia grįžti į visavertį gyvenimą.

Išvados

Difterija yra reta, bet pavojinga bakterinė liga, kurią galima efektyviai kontroliuoti per vakcinaciją, ankstyvą diagnostiką ir tinkamą gydymą. Supratimas apie ligos simptomus, tokius kaip gerklės skausmas, pilkšvos apnašos ar kvėpavimo sunkumai, leidžia laiku kreiptis į gydytoją ir užkirsti kelią komplikacijoms. Skubus antitoksino ir antibiotikų vartojimas yra būtinas, o vakcinacija (DTP) išlieka pagrindine prevencijos priemone. Higienos priemonės, kontaktų stebėjimas ir informuotumas apie skiepų svarbą padeda mažinti sergamumą. Aktyvus rūpinimasis sveikata, bendradarbiavimas su specialistais ir visuomenės švietimas leidžia ne tik įveikti difteriją, bet ir užkirsti kelią jos plitimui.

Rekomendacijos

Jei pastebite difterijos požymius, tokius kaip stiprus gerklės skausmas, pilkšvos apnašos, kvėpavimo sunkumai ar kontaktą su sergančiuoju, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar infekcinių ligų specialistą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei nesate skiepytas ar priklausote rizikos grupei (pvz., neskiepyti asmenys, keliautojai į endemines zonas). Venkite savarankiško gydymo ar vaistų vartojimo be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote skiepijimą ar revakcinaciją, aptarkite tai su gydytoju, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga. Reguliariai tikrinkite savo ir savo vaikų skiepijimo būklę, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.