De Quervain tenosinovijitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra De Quervain tenosinovijitas?

De Quervain tenosinovijitas, dar vadinamas De Quervain sindromu, yra skausminga uždegiminė būklė, paveikianti sausgysles, esančias riešo nykščio pusėje. Šios sausgyslės, priklausančios raumenims abductor pollicis longus ir extensor pollicis brevis, yra atsakingos už nykščio judesius. Uždegimas atsiranda, kai sausgyslių makštis (sinovinė membrana) sustorėja arba susiaurėja, sukeldama skausmą ir ribodama nykščio bei riešo judesius. Ši būklė dažnai siejama su pasikartojančiais riešo ar nykščio judesiais, todėl dar vadinama „žaidėjų nykščiu“ ar „mamos nykščiu“, nes dažnai pasitaiko tarp naujų tėvų, ypač moterų, prižiūrinčių kūdikius.

Lietuvoje De Quervain tenosinovijitas dažnai diagnozuojamas žmonėms, atliekantiems pasikartojančius rankų judesius, pavyzdžiui, dirbantiems kompiuteriu, siuvantiems ar sportuojantiems (pvz., tenisininkams, golfo žaidėjams). Būklė gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, tačiau ankstyvas gydymas padeda sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Šiame straipsnyje aptarsime De Quervain tenosinovijito priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevenciją, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir valdyti šią būklę.

De Quervain tenosinovijito priežastys ir rizikos veiksniai

De qvarten tenosinovijitas išsivysto dėl sausgyslių makšties uždegimo ar sudirginimo, dažniausiai dėl pasikartojančio streso ar traumų. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• • Pasikartojantys judesiai: Dažni riešo ar nykščio judesiai, pvz., keliant kūdikį, rašant klaviatūra ar siuvant, sukelia sausgyslių sudirginimą.

• • Traumos: Tiesioginis riešo smūgis ar per didelis nykščio tempimas gali sukelti uždegimą.
  • Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas ar pogimdyminis laikotarpis, dėl skysčių susilaikymo ir hormoninių pokyčių, didina riziką, ypač moterims.
  • Uždegiminės ligos: Reumatoidinis artritas ar kitos autoimuninės ligos gali prisidėti prie sausgyslių uždegimo.

2. Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys De qvarten tenosinovijitas tikimybę:

• • Lytis: Moterys, ypač po gimdymo, serga dažniau dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio rankų naudojimo.
  • Amžius: Dažnesnis 30–50 metų amžiaus grupėje.
  • Profesija ar veikla: Darbai ar hobiai, reikalaujantys pasikartojančių riešo judesių (pvz., programuotojai, siuvėjai, muzikantai, sportininkai).

• • Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis: Padidėjęs skysčių susilaikymas ir kūdikio kėlimas didina riziką.
  • Lėtinės ligos: Reumatoidinis artritas ar diabetas gali silpninti sausgysles.
  • Netinkama ergonomika: Netaisyklinga rankų padėtis dirbant ar sportuojant.

De Quervain tenosinovijito simptomai

De Quervain tenosinovijito simptomai paprastai yra lokalizuoti riešo nykščio pusėje ir gali stiprėti atliekant tam tikrus judesius. Dažniausi simptomai:

1. Pagrindiniai simptomai

• • Skausmas riešo nykščio pusėje: Skausmas ar deginimo pojūtis, stiprėjantis judinant nykštį ar riešą, pvz., suimant daiktus ar sukant riešą.

• • Patinimas: Riešo nykščio pusėje gali būti pastebimas patinimas ar sustorėjimas.

• • Judesio ribotumas: Sunku atlikti veiksmus, tokius kaip daiktų suėmimas, rakto pasukimas ar rašymas.

2. Kiti simptomai

• • Tirpimas ar dilgčiojimas: Retais atvejais gali būti jaučiamas lengvas tirpimas nykštyje ar aplinkinėje srityje.

• • Krepitacija: Traškėjimo ar girgždėjimo pojūtis judinant nykštį dėl sausgyslių trinties.
  • Skausmo plitimas: Skausmas gali plisti į nykštį ar dilbį, ypač po intensyvaus rankos naudojimo.

Simptomai (De qvarten tenosinovijitas) gali būti supainioti su kitomis riešo ligomis, pvz., riešo kanalo sindromu ar artritu, todėl būtina tiksli diagnostika.

Kaip diagnozuojamas De Quervain tenosinovijitas?

De qvarten tenosinovijitas dažniausiai diagnozuojamas remiasi klinikiniu įvertinimu, o vaizdiniai tyrimai naudojami rečiau. Diagnozę nustato gydytojas (ortopedas, reumatologas ar kineziterapeutas), naudodamas šiuos metodus:

• Anamnezės rinkimas: Klausiama apie skausmo trukmę, pobūdį, pasikartojančius judesius, traumas ar kitus rizikos veiksnius.
• Fizinis tyrimas:
  • • Finkelstein testas: Pacientas sulenkia nykštį į delną, sugniaužia kumštį ir lenkia riešą į mažojo piršto pusę. Skausmas rodo teigiamą testą, patvirtinantį De Quervain tenosinovijitą.
  • • Palpacija: Tikrinamas skausmingumas ar patinimas palei sausgysles riešo nykščio pusėje.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • • Ultragarsas: Rodo sausgyslių sustorėjimą ar uždegimą.
    • Rentgenograma: Naudojama atmesti kaulų lūžius ar artritą.
    • MRT: Retai naudojama, bet padeda įvertinti minkštųjų audinių pažeidimus.
• Diferencinė diagnostika: Atmetamos kitos būklės, pvz., riešo kanalo sindromas, artritas ar sankryžos sindromas.

Ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą ir išvengti lėtinio skausmo ar sausgyslių pažeidimų.

Gydymas: kaip valdyti De Quervain tenosinovijitą?

De Quervain tenosinovijitas gydomas paremtas uždegimo mažinimu, skausmo malšinimu ir riešo bei nykščio funkcijos atkūrimu. Dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, o chirurgija svarstoma tik sunkiais atvejais. Pagrindiniai metodai:

1. Nemedikamentinis gydymas

• Kineziterapija: Pratimai, stiprinantys riešo raumenis ir gerinantys lankstumą, pradedami po uždegimo sumažėjimo.
• Poilsis ir imobilizacija: Riešo ir nykščio įtvaras (ortozė) riboja judesius, sumažindamas sausgyslių dirginimą. Paprastai nešiojamas 4–6 savaites.
• Šalčio ar šilumos terapija: Šaltis mažina ūmų skausmą ir patinimą, o šiluma atpalaiduoja raumenis.
• Ergonomikos korekcija: Taisyklinga rankų padėtis dirbant ar sportuojant mažina sausgyslių apkrovą.
• Elgesio keitimas: Vengti pasikartojančių judesių, tokių kaip intensyvus telefono naudojimas ar netinkamas daiktų kėlimas.

2. Medikamentinis gydymas

• Analgetikai: Paracetamolis naudojamas lengvam skausmui malšinti.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ibuprofenas ar diklofenakas mažina skausmą ir uždegimą.
• Kortikosteroidų injekcijos: Švirkščiamos į sausgysles, siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Dažnai efektyvios per kelias savaites.

3. Chirurginis gydymas

Chirurgija taikoma, jei konservatyvus gydymas neveiksmingas po 3–6 mėnesių arba simptomai sunkėja:

• Sausgyslių atvėrimas: Atliekama procedūra, vadinama tenosinovektomija, kurios metu atlaisvinamos sausgyslės, taip sumažinant spaudimą.
• Reabilitacija: Po operacijos būtina kineziterapija, kad būtų atkurta riešo ir nykščio funkcija.

4. Alternatyvūs metodai

• Akupunktūra: Gali sumažinti skausmą, tačiau efektyvumas ribotas.
• Masažas: Atpalaiduoja raumenų įtampą, bet turi būti atliekamas atsargiai.
• Kineziologinis teipavimas: Palaiko riešą ir mažina sausgyslių apkrovą.

De Quervain tenosinovijito komplikacijos

Negydomas De Quervain tenosinovijitas gali sukelti šias komplikacijas:

• Lėtinis skausmas: Nuolatinis skausmas rieše, ribojantis kasdienę veiklą.
• Sausgyslių pažeidimas: Ilgalaikis uždegimas gali sukelti sausgyslių degeneraciją ar plyšimą.
• Judesio ribotumas: Nuolatinis nykščio ir riešo sustingimas.
• Psichologinis poveikis: Lėtinis skausmas ir ribotas funkcionalumas gali sukelti nerimą ar depresiją.

De Quervain tenosinovijito prevencija

Šios priemonės padeda sumažinti De Quervain tenosinovijito riziką:

• Raumenų stiprinimas: Pratimai, stiprinantys riešo ir dilbio raumenis, gerina stabilumą.
• Sveika mityba: Maistas, turtingas omega-3 ir antioksidantais, gali sumažinti uždegiminius procesus.
• Rizikos veiksnių valdymas: Svorio kontrolė ir lėtinių ligų (pvz., artrito) gydymas.
• Ergonomika: Naudokite ergonomišką klaviatūrą, pelę ar įrankius, sumažindami riešo apkrovą.
• Poilsio pertraukos: Reguliarūs rankų poilsio periodai atliekant pasikartojančius judesius.
• Tinkama judesių technika: Sportuojant ar dirbant venkite per didelio nykščio ar riešo apkrovimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Skausmą ar patinimą riešo nykščio pusėje, ypač atliekant judesius.
• Sunku suimti daiktus, pasukti raktą ar atlikti kitus nykščio judesius.
• Tirpimą ar dilgčiojimą nykštyje ar rieše.
• Skausmą, kuris stiprėja ar trunka ilgiau nei kelias savaites.
• Simptomus, trukdančius kasdienei veiklai ar miegui.

De Quervain tenosinovijito poveikis kasdieniam gyvenimui

De Quervain tenosinovijitas gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei darbas ar pomėgiai reikalauja intensyvaus rankų naudojimo. Skausmas ir ribotas judrumas gali trukdyti atlikti paprastas užduotis, tokias kaip rašymas, daiktų laikymas, maisto gaminimas ar kūdikio kėlimas. Lėtinis skausmas gali sumažinti darbingumą, ypač profesijose, susijusiose su rankų darbu. Psichologinis poveikis, pvz., frustracija ar nerimas dėl riboto funkcionalumo, taip pat gali pasireikšti, ypač jei būklė užsitęsia.

Norint valdyti De Quervain tenosinovijitą, būtina bendradarbiauti su gydytojais, kineziterapeutais ar ortopedais. Tinkamas gydymas, įskaitant poilsį, įtvarus, fizinę terapiją ar injekcijas, padeda sumažinti simptomus ir atkurti funkciją. Informuotumas apie prevencines priemones, tokias kaip ergonomikos korekcija ir tinkama judesių technika, padeda sumažinti pasikartojimo riziką. Psichologinė pagalba ar palaikymo grupės gali palengvinti emocinius iššūkius, ypač jei simptomai riboja gyvenimo kokybę.

Išvados

De qvarten tenosinovijitas yra skausminga, tačiau valdoma būklė, kurią galima efektyviai gydyti per ankstyvą diagnostiką ir tinkamą priežiūrą. Supratimas apie simptomus, tokius kaip skausmas riešo nykščio pusėje, patinimas ar judesių ribotumas, leidžia laiku kreiptis į specialistus ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip lėtinis skausmas ar sausgyslių pažeidimas. Konservatyvus gydymas, įskaitant poilsį, įtvarus, vaistus ar injekcijas, dažnai yra pakankamas simptomams sumažinti. Prevencinės priemonės, tokios kaip ergonomikos korekcija, tinkama judesių technika ir poilsio pertraukos, padeda sumažinti riziką. Bendradarbiavimas su specialistais ir informuotumas apie būklę leidžia išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Rekomendacijos

Jei jaučiate skausmą ar patinimą riešo nykščio pusėje, ypač po pasikartojančių judesių ar traumos, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ortopedą ar kineziterapeutą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas, pvz., Finkelstein testas, ir paskirtas tinkamas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei skausmas stiprėja ar riboja kasdienę veiklą. Venkite savarankiško intensyvių pratimų ar vaistų vartojimo be specialisto priežiūros, nes tai gali pabloginti būklę. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip ergonomikos korekcijos ar riešo stiprinimo pratimai, aptarkite tai su kineziterapeutu, kad jos atitiktų jūsų būklę. Reguliarūs patikrinimai, ypač turint rizikos veiksnių, padeda laiku nustatyti problemą, tačiau visus sprendimus dėl sveikatos priimkite tik pasitarę su kvalifikuotu specialistu.