Colles lūžis: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra Colles lūžis?

Colles lūžis yra stipinkaulio kaulo lūžis, įvykstantis netoli riešo, dažniausiai apie 2–3 cm nuo riešo sąnario (distalinė stipinkaulio dalis). Šis lūžis dažnai pasitaiko, kai žmogus krenta ant ištiestos rankos, delnu remdamasis į žemę, dėl ko kaulas lūžta ir dažnai pasislenka, suformuodamas būdingą „šakutės“ deformaciją. Colles lūžis pavadinamas airių chirurgo Abrahamo Colleso, kuris XIX a. aprašė šią traumą, vardu.

Ši trauma dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims po menopauzės, dėl osteoporozės, kuri silpnina kaulus. Tačiau ji gali pasitaikyti ir jaunesniems žmonėms, ypač sportuojant ar patyrus traumą. Lietuvoje Colles lūžis yra viena dažniausių riešo traumų, dažnai diagnozuojama traumatologų. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip riešo sąnario sustingimas ar lėtinis skausmas. Šiame straipsnyje aptarsime Colles lūžio priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevenciją, kad suprastumėte, kaip atpažinti ir gydyti šią būklę.

Colles lūžio priežastys ir rizikos veiksniai

Colles lūžis dažniausiai įvyksta dėl mechaninio poveikio, tačiau tam tikri veiksniai didina šios traumos tikimybę. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Kritimas ant ištiestos rankos: Dažniausia priežastis, kai žmogus krenta ir instinktyviai remiasi delnu, perkeldamas smūgio jėgą į stipinkaulio kaulą.
• Tiesioginė trauma: Smūgis į riešą ar dilbį, pavyzdžiui, autoavarijos metu ar sportuojant.
• Kaulų silpnumas: Osteoporozė ar kitos kaulų ligos silpnina stipinkaulio kaulą, todėl jis lengviau lūžta net esant nedidelei traumai.

2. Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys Colles lūžio tikimybę:

• Amžius: Dažnesnis vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač moterims, dėl kaulų tankio mažėjimo.
• Lytis: Moterys, ypač po menopauzės, turi didesnę riziką dėl hormoninių pokyčių, mažinančių kaulų tankį.
• Osteoporozė: Silpni kaulai lengviau lūžta net nuo nedidelio krūvio.
• Fizinis aktyvumas: Sportas, susijęs su kritimais (pvz., slidinėjimas, riedučiai), didina traumos riziką.
• Mitybos trūkumai: Kalcio ar vitamino D trūkumas silpnina kaulus.
• Ankstesnės traumos: Buvę riešo ar dilbio lūžiai didina pakartotinės traumos riziką.
• Sąlygos, didinančios kritimų riziką: Balanso sutrikimai, silpni raumenys, regėjimo problemos ar vaistai, sukeliantys galvos svaigimą.

Colles lūžio simptomai

Colles lūžio simptomai paprastai pasireiškia iš karto po traumos ir yra gana ryškūs. Dažniausi požymiai:

1. Pagrindiniai simptomai

• Skausmas rieše: Stiprus skausmas dilbio ar riešo srityje, ypač judinant ranką ar spaudžiant.
• Patinimas: Greitai atsirandantis patinimas aplink riešą ar dilbį.
• Deformacija: Būdinga „šakutės“ deformacija, kai riešas atrodo nenatūraliai išlenktas.
• Judesio apribojimai: Sunku ar neįmanoma judinti riešo ar pirštų be skausmo.
• Traškėjimas: Kartais girdimas traškėjimas lūžio metu.

2. Kiti simptomai

• Mėlynės: Kraujosruvos ar hematoma lūžio vietoje.
• Tirpimas ar dilgčiojimas: Jei lūžis pažeidžia aplinkinius nervus, gali būti jaučiamas dilgčiojimas pirštuose.
• Rankos silpnumas: Sunku sugriebti daiktus ar atlikti paprastus judesius.

Simptomai gali būti supainiojami su riešo patempimu ar kitais lūžiais, todėl būtina kreiptis į gydytoją dėl tikslios diagnostikos.

Kaip diagnozuojamas Colles lūžis?

Colles lūžis diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir vaizdiniais tyrimais. Pagrindiniai metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie traumos aplinkybes (pvz., kritimą), simptomų pradžią ir intensyvumą.
• Fizinis tyrimas:
  • Palpacija: Gydytojas tikrina skausmingas vietas ir deformacijas.
  • Judesio amplitudės testas: Vertinama, kaip pacientas gali judinti riešą ir pirštus.
  • Neurologinis tyrimas: Tikrinami nervų pažeidimo požymiai, tokie kaip tirpimas ar silpnumas.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Rentgenograma: Pagrindinis diagnostikos metodas, rodantis lūžio liniją, kaulo poslinkį ir deformaciją. Atliekamos kelios projekcijos (priekinė, šoninė).
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama sudėtingesniems lūžiams, ypač jei yra sąnario pažeidimų.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Retai naudojama, bet padeda įvertinti minkštųjų audinių, raiščių ar nervų pažeidimus.
• Kaulų tankio tyrimas (DEXA): Gali būti atliekamas vyresnio amžiaus pacientams, įtariant osteoporozę kaip lūžio priežastį.

Tiksli diagnostika padeda nustatyti lūžio tipą (su poslinkiu ar be jo) ir pasirinkti tinkamą gydymo strategiją.

Gydymas: kaip valdyti Colles lūžį?

Colles lūžio gydymas priklauso nuo lūžio tipo, poslinkio laipsnio ir paciento amžiaus bei sveikatos būklės. Dažniausiai taikomas konservatyvus arba chirurginis gydymas.

1. Konservatyvus gydymas

Tinka lūžiams be didelio poslinkio ar jaunesniems pacientams:

• Imobilizacija:
  • Gipso įtvaras ar longetė, fiksuojanti riešą 4–6 savaites.
  • Riešo laikymas neutralioje ar šiek tiek lenktoje padėtyje, siekiant užtikrinti kaulo gijimą.
• Repozicija: Jei kaulas pasislinkęs, gydytojas atlieka uždarą repoziciją (kaulų sulyginimą be pjūvio) prieš imobilizaciją.
• Vaistai:
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas, skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Kalcio ir vitamino D papildai, jei yra osteoporozė.
• Kineziterapija:
  • Po imobilizacijos atliekami pratimai, atkuriantys riešo judesių amplitudę ir raumenų jėgą.
  • Pirštų judesiai imobilizacijos metu, siekiant išvengti sustingimo.

2. Chirurginis gydymas

Skiriamas, jei lūžis yra nestabilus, labai pasislinkęs ar pažeidžia sąnarį:

• Vidaus fiksacija: Naudojamos plokštelės, varžtai ar kaiščiai kaului stabilizuoti.
• Išorinė fiksacija: Retais atvejais naudojamas išorinis fiksatorius, jei minkštieji audiniai labai pažeisti.
• Operacija: Atliekama per pjūvį, siekiant tiksliai sulyginti kaulus ir užtikrinti sąnario funkciją.

3. Reabilitacija

Po konservatyvaus ar chirurginio gydymo būtina reabilitacija:

• Kineziterapija, skirta atkurti riešo lankstumą, jėgą ir funkciją.
• Fizioterapija (pvz., ultragarsas ar elektrostimuliacija) skausmui ir patinimui mažinti.
• Palaipsnis grįžimas prie kasdienės veiklos, vengiant per didelio krūvio.

Colles lūžio komplikacijos

Negydomas ar netinkamai gydomas Colles lūžis gali sukelti šias komplikacijas:

• Riešo sąnario sustingimas: Sumažėjusi judesių amplitudė dėl ilgalaikės imobilizacijos.
• Lėtinis skausmas: Nuolatinis diskomfortas rieše ar dilbyje.
• Nervo pažeidimas: Vidurinio nervo suspaudimas (riešo kanalo sindromas), sukeliantis tirpimą ar silpnumą.
• Netaisyklingas kaulo gijimas: Kaulų poslinkis ar deformacija, sukelianti funkcinius sutrikimus.
• Posttrauminis artritas: Sąnario pažeidimas, lemiantis ilgalaikį skausmą ir sustingimą.
• Raumenų silpnumas: Ilgalaikis nejudrumas silpnina rankos raumenis.

Colles lūžio prevencija

Prevencinės priemonės padeda sumažinti Colles lūžis riziką:

• Kaulų stiprinimas:
  • Subalansuota mityba, turtinga kalciu (1000–1200 mg per dieną) ir vitaminu D (800–1000 TV per dieną).
  • Reguliarus fizinis aktyvumas, stiprinantis kaulus ir raumenis (pvz., vaikščiojimas, lengvas svorių kilnojimas).
• Kritimų prevencija:
  • Namų saugumo gerinimas: pašalinti kilimus, užtikrinti gerą apšvietimą, įrengti turėklus.
  • Balanso treniruotės, ypač vyresnio amžiaus žmonėms (pvz., joga, taiči).
  • Tinkama avalynė, užtikrinanti stabilumą.
• Riešo apsauga: Sportuojant naudoti riešo apsaugas, ypač atliekant rizikingas veiklas, tokias kaip riedučiai ar slidinėjimas.
• Osteoporozės kontrolė: Reguliarus kaulų tankio tikrinimas (DEXA skenavimas) ir gydymas, jei nustatomas kaulų silpnumas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei po kritimo ar traumos pastebite:

• Stiprų riešo ar dilbio skausmą, ypač judinant ranką.
• Patinimą, mėlynes ar riešo deformaciją.
• Sunkumus judinti riešą ar pirštus.
• Tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą rankoje ar pirštuose.

Colles lūžio poveikis kasdieniam gyvenimui

Colles lūžis gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei pažeista dominuojanti ranka. Skausmas, patinimas ir imobilizacija riboja gebėjimą atlikti paprastas užduotis, tokias kaip valgymas, rašymas ar daiktų kėlimas. Darbas, reikalaujantis rankų judesių, gali tapti neįmanomas kelioms savaitėms ar mėnesiams. Lėtinis skausmas ar sąnario sustingimas gali sukelti frustraciją, ypač jei reabilitacija užtrunka. Socialinis gyvenimas taip pat gali nukentėti, nes pacientai vengia veiklų, kurios kelia diskomfortą. Vis dėlto, tinkamas gydymas, įskaitant imobilizaciją, kineziterapiją ir reabilitaciją, dažniausiai leidžia atkurti rankos funkciją per 6–12 savaičių. Pacientų, ypač vyresnio amžiaus, psichologinė būsena gali pagerėti, gavus paramą iš artimųjų ar specialistų.

Išvados

Colles lūžis yra dažna riešo trauma, dažniausiai įvykstanti krentant ant ištiestos rankos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kaulai silpnesni dėl osteoporozės. Ankstyvas simptomų, tokių kaip skausmas, patinimas ar deformacija, atpažinimas leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų, tokių kaip sąnario sustingimas ar lėtinis skausmas. Diagnozė, paremta rentgeno vaizdais ir fiziniu tyrimu, padeda nustatyti lūžio tipą ir pasirinkti tinkamą gydymą – konservatyvų ar chirurginį. Reabilitacija ir prevencinės priemonės, tokios kaip kaulų stiprinimas, kritimų prevencija ir riešo apsauga, yra būtinos, siekiant atkurti funkciją ir išvengti pakartotinių traumų. Bendradarbiavimas su ortopedu, kineziterapeutu ir kantrybė gydymo metu leidžia grįžti į visavertį gyvenimą be skausmo.

Rekomendacijos

Jei po kritimo jaučiate riešo ar dilbio skausmą, patinimą, deformaciją ar sunku judinti ranką, nedelsdami kreipkitės į ortopedą- traumatologą, kad būtų atlikta tiksli diagnostika ir paskirtas gydymas. Ypač skubiai kreipkitės, jei pastebite tirpimą, dilgčiojimą ar rankos silpnumą, nes tai gali reikšti nervų pažeidimą. Venkite savarankiško gydymo ar bandymų „ištiesinti“ riešą, nes tai gali pabloginti būklę. Jei esate rizikos grupėje, pavyzdžiui, turite osteoporozę ar dažnai krentate, aptarkite prevencines priemones, tokias kaip kaulų stiprinimas, mitybos gerinimas ar balanso treniruotės, su gydytoju. Reguliariai tikrinkitės kaulų tankį, jei esate vyresnio amžiaus, tačiau visus sprendimus dėl sveikatos priimkite tik po profesionalios konsultacijos.