Įžanga

Simptomai

• Krūtinės skausmas (angina): Koronarinių arterijų susiaurėjimas sukelia deginantį ar spaudžiantį skausmą krūtinėje, kuris dažnai plinta į rankas, kaklą ar žandikaulį. Angina gali pasireikšti fizinio krūvio metu ar esant stresui.
• Dusulys ir nuovargis: Dėl sumažėjusios kraujotakos širdis gauna mažiau deguonies, todėl fizinio krūvio metu pacientai jaučia dusulį ar greitą nuovargį.
• Kojų skausmas vaikštant: Periferinių arterijų liga sukelia protarpinį šlubumą – skausmą ar mėšlungį kojose, kuris atsiranda vaikštant ir išnyksta pailsėjus.
• Neurologiniai simptomai: Smegenų arterijų pažeidimas gali sukelti galvos svaigimą, sumišimą, silpnumą ar net trumpalaikius išeminius priepuolius (PSIP), kurie yra įspėjamieji insulto požymiai.
• Inkstų funkcijos sutrikimai: Inkstų arterijų stenozė gali sukelti aukštą kraujospūdį ar inkstų nepakankamumo požymius, tokius kaip edema ar sumažėjęs šlapimo kiekis.

Priežastys

• Riebalų kaupimasis: Mažo tankio lipoproteinų (MTL, „blogojo“ cholesterolio) perteklius kraujyje kaupiasi arterijų sienelėse, formuodamas ateromas.
• Uždegimas: Lėtinis kraujagyslių sienelių uždegimas, dažnai sukeltas rūkymo, aukšto kraujospūdžio ar infekcijų, skatina plokštelių augimą.
• Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį (endotelį), nesveika mityba (daug sočiųjų riebalų ir cukraus) didina cholesterolio lygį, o fizinio aktyvumo trūkumas skatina nutukimą.
• Lėtinės ligos: Diabetas pažeidžia kraujagysles dėl aukšto gliukozės kiekio, hipertenzija didina mechaninį spaudimą kraujagyslių sienelėms, o dislipidemija (padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų lygis) skatina plokštelių formavimąsi.
• Genetiniai veiksniai: Šeiminė hipercholesterolemija – paveldima būklė, kai nuo vaikystės yra itin aukštas cholesterolio lygis – ženkliai padidina aterosklerozės riziką.

Diagnostika

• Kraujo tyrimai: Matuojamas bendras cholesterolis, MTL („blogasis“ cholesterolis), DTL („gerasis“ cholesterolis) ir trigliceridų lygis. Padidėjęs MTL (>3 mmol/l) ar sumažėjęs DTL (<1 mmol/l) rodo riziką.
• Elektrokardiograma (EKG): Įvertina širdies elektrinį aktyvumą, nustatant išemijos požymius.
• Streso testas: Fizinis krūvis ar vaistai naudojami širdies reakcijai į apkrovą įvertinti, atskleidžiant koronarinių arterijų susiaurėjimą.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Koronarinė angiografija: Invazinis tyrimas, kurio metu į kraujagysles suleidžiama kontrastinė medžiaga, leidžianti pamatyti susiaurėjimus ar užsikimšimus.
  • Ultragarsas (dopleris): Naudojamas miego ar periferinių arterijų būklei įvertinti.
  • KT ar MRT: Detaliai parodo kraujagyslių struktūrą ir plokštelių buvimą.
• Kulkšnies-žasto indeksas (KŽI): Matuoja kraujospūdžio skirtumą tarp rankų ir kojų, padedant diagnozuoti periferinių arterijų ligą.

Gydymas

• Gyvenimo būdo pokyčiai:
  • Mityba: Rekomenduojama Viduržemio jūros ar DASH dieta, turtinga daržovėmis, vaisiais, neskaldytais grūdais ir omega-3 riebalų rūgštimis (pvz., riebioje žuvyje). Vengiama transriebalų ir perdirbtų angliavandenių.
  • Fizinis aktyvumas: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę, pvz., greitas vaikščiojimas ar plaukimas, gerina kraujotaką ir mažina cholesterolio lygį.
  • Svorio kontrolė ir rūkymo metimas: Net 5–10 % kūno svorio sumažėjimas gali ženkliai sumažinti riziką, o rūkymo atsisakymas gerina kraujagyslių sveikatą.
• Vaistai:
  • Statinai (pvz., atorvastatinas, rosuvastatinas): Mažina MTL cholesterolio lygį ir stabilizuoja plokšteles, sumažindami infarkto riziką.
  • Antitrombocitiniai vaistai (pvz., aspirinas, klopidogrelis): Mažina kraujo krešulių riziką.
  • Antihipertenziniai vaistai (pvz., beta blokatoriai, AKF inhibitoriai): Kontroliuoja kraujospūdį, mažindami kraujagyslių apkrovą.
• Chirurginiai metodai:
  • Angioplastika ir stentavimas: Kraujagyslė atveriama balionėliu ir įdedamas stentas, kad išlaikytų jos praeinamumą.
  • Šuntavimo operacija: Sukuriamas naujas kraujo kelias, aplenkiant užsikimšusią arteriją, dažniausiai naudojant veną ar dirbtinį vamzdelį.
• Namų priemonės: Streso valdymas per meditaciją ar jogą, reguliarus cholesterolio ir kraujospūdžio stebėjimas namuose.

Prevencija

• Sveika mityba: Rinktis maistą, kuriame gausu skaidulų (pvz., avižos, lęšiai) ir vengti sočiųjų riebalų (pvz., kepto maisto).
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Aerobiniai pratimai stiprina širdį ir gerina kraujotaką.
• Lėtinių ligų kontrolė: Reguliariai tikrinti ir valdyti cholesterolio, kraujospūdžio ir gliukozės lygius.
• Rūkymo vengimas: Nikotinas pažeidžia kraujagysles, todėl rūkymo atsisakymas yra būtinas.
• Sveikatos patikrinimai: Kasmetiniai kraujo tyrimai ir kraujospūdžio matavimai padeda anksti nustatyti riziką.

Rizikos grupės

• Vyrams virš 45 metų ir moterims virš 55 metų, nes su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą.
• Žmonėms, turintiems šeiminę širdies ligų ar insulto istoriją.
• Sergantiems diabetu, hipertenzija ar dislipidemija.
• Rūkantiems ar turintiems antsvorį/nutukimą.

Komplikacijos

• Miokardo infarktas: Užsikimšus koronarinei arterijai, širdies raumuo negauna deguonies, sukeldamas audinių pažeidimą.
• Insultas: Smegenų arterijų užsikimšimas ar plyšimas sukelia neurologinius pažeidimus.
• Periferinių arterijų liga: Sumažėjusi kojų kraujotaka gali sukelti gangreną ar amputaciją.
• Inkstų nepakankamumas: Inkstų arterijų susiaurėjimas sutrikdo inkstų funkciją.
• Aneurizmos: Kraujagyslės sienelės silpnėjimas gali sukelti plyšimą, kuris yra gyvybei pavojingas.

Išvada