Peritrochanterinis bursitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra peritrochanterinis bursitas?

Peritrochanterinis bursitas yra būklė, kai uždegimas išsivysto tepaliniame maišelyje (bursa), esančiame šalia didžiojo gūbrio (trochanter major) šlaunikaulyje, klubo šoninėje dalyje. Tepalinis maišelis yra mažas skysčiu užpildytas „maišelis“, mažinantis trintį tarp kaulų, sausgyslių ir raumenų. Kai atsiranda uždegimas šiame maišelyje, jis sukelia skausmą klubo šone, kuris gali plisti į šlaunį ar sėdmenis. Ši būklė dažnai siejama su pasikartojančia apkrova, traumomis ar kitomis klubo problemomis.

Peritrochanterinis bursitas dažnai pasitaiko sportininkams, ypač bėgikams ar dviratininkams, taip pat žmonėms, turintiems netaisyklingą laikyseną ar vaikščiojimo įpročius. Lietuvoje nuo šios būklės dažniau kenčia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys, dėl anatominių ypatumų, tokių kaip platesnis dubuo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra peritrochanterinis bursitas, jo priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevenciją, kad galėtumėte suprasti šią būklę ir veiksmingai ją valdyti.

Peritrochanterinio bursito priežastys ir rizikos veiksniai

Peritrochanterinis bursitas išsivysto dėl tepalinio maišelio dirginimo ar uždegimo, kurį sukelia įvairūs mechaniniai, trauminiai ar uždegiminiai veiksniai. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Pasikartojanti apkrova: Dažni judesiai, tokie kaip bėgimas, lipimas laiptais ar dviračių sportas, dirgina tepalinį maišelį.
• Tiesioginė trauma: Smūgis į klubo šoną, kritimas ar spaudimas (pvz., gulint ant kieto paviršiaus) gali sukelti uždegimą.
• Netaisyklinga laikysena ar biomechanika: Netinkama vaikščiojimo ar bėgimo technika, kojų ilgio skirtumai ar netaisyklinga avalynė perkrauna klubo sritį.
• Raumenų disbalansas: Silpni sėdmenų ar klubo raumenys (pvz., vidurinis sėdmens raumuo) didina apkrovą tepaliniam maišeliui.
• Sąnarių ar sausgyslių problemos: Klubo sąnario artritas ar šalia esančių sausgyslių (pvz., sėdmens raumenų) tendinopatija gali sukelti antrinį bursitą.
• Uždegiminės ligos: Reumatoidinis artritas, podagra ar kitos sisteminės ligos gali sukelti tepalinio maišelio uždegimą.
• Infekcijos: Retais atvejais bakterinės infekcijos (septinis bursitas) sukelia uždegimą.

2. Rizikos veiksniai

Šie veiksniai padidina peritrochanterinio bursito išsivystymo tikimybę:

• Sportinė veikla: Bėgimas, dviračių sportas, šokiai ar kitos veiklos, reikalaujančios pasikartojančių klubo judesių.
• Amžius: Vyresni nei 40 metų žmonės yra jautresni dėl audinių nusidėvėjimo.
• Lytis: Moterys dažniau kenčia dėl platesnio dubens, kuris keičia biomechaniką.
• Profesija: Darbai, susiję su ilgu stovėjimu, vaikščiojimu ar fiziniu krūviu.
• Nutukimas: Papildomas svoris didina klubo sąnario ir tepalinio maišelio apkrovą.
• Netinkama avalynė: Batai be tinkamos atramos ar amortizacijos didina stresą klube.
• Ankstesnės traumos: Klubo ar šlaunies traumos, tokios kaip lūžiai ar patempimai.
• Lėtinės ligos: Diabetas, podagra ar autoimuninės ligos, silpninančios audinių regeneraciją.

Peritrochanterinio bursito simptomai

Peritrochanterinio bursito simptomai skiriasi priklausomai nuo uždegimo tipo (ūmus ar lėtinis) ir sunkumo. Dažniausi požymiai:

1. Ūmaus bursito simptomai

• Aštrus ar deginantis skausmas klubo šoninėje dalyje, ypač spaudžiant ar judant.
• Skausmas, plintantis į šlaunį ar sėdmenis, stiprėjantis vaikštant, lipant laiptais ar gulint ant pažeistos pusės.
• Patinimas, šiluma ar paraudimas aplink klubo sritį.
• Ribotas klubo sąnario judrumas dėl skausmo.

2. Lėtinio bursito simptomai

• Bukas, maudžiantis skausmas, stiprėjantis po fizinės veiklos ar ilgo sėdėjimo.
• Nuolatinis diskomfortas klubo šone, kartais plintantis į apatinę nugaros dalį.
• Sustingimas ar įtampa po ilgo nejudrumo, ypač ryte.
• Raumenų silpnumas aplink klubą, apsunkinantis vaikščiojimą ar stovėjimą.

3. Kiti simptomai

• Skausmas, stiprėjantis gulint ant pažeistos pusės ar kryžiuojant kojas.
• Retais atvejais (septinio bursito) – karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas.
• „Spragtelėjimo“ pojūtis klube, jei uždegimas siejamas su sausgyslių dirginimu.

Peritrochanterinio bursito simptomai gali būti supainioti su kitomis klubo problemomis, pvz., sėdmens raumenų tendinopatija, klubo sąnario artritu ar juosmens radikulopatija, todėl būtina tiksli diagnostika.

Kaip diagnozuojamas peritrochanterinis bursitas?

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu, paciento istorija ir, prireikus, vaizdiniais tyrimais. Pagrindiniai metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie skausmo pradžią, pobūdį, sustiprėjančius veiksnius, sportinę veiklą ar traumas.
• Fizinis tyrimas: Įvertinamas skausmas spaudžiant didįjį gūbrį, klubo judesių amplitudė ir raumenų jėga. Specifiniai testai, pvz., Ober testas ar pasipriešinimo judesiams testas, padeda nustatyti bursito požymius.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Ultragarsas: Pagrindinis metodas tepalinio maišelio uždegimui, skysčio kaupimuisi ar sustorėjimui nustatyti.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Detaliai parodo tepalinį maišelį, sausgysles ir aplinkinius audinius, atmetant kitas priežastis, pvz., sąnarinės lūpos plyšimą.
  • Rentgenograma: Naudojama kaulų lūžiams, artritui ar kalkėjimui atmesti.
• Kraujo tyrimai: Atliekami, jei įtariama sisteminė uždegiminė liga ar infekcija (pvz., padidėjęs ENG ar C-reaktyvusis baltymas).
• Aspiracija: Retais atvejais atliekamas skysčio paėmimas iš tepalinio maišelio, siekiant patikrinti infekciją (septinis bursitas).

Tiksli diagnostika padeda atskirti peritrochanterinį bursitą nuo kitų klubo skausmo priežasčių, tokių kaip sėdmens raumenų tendinopatija ar klubo sąnario problemos.

Gydymas: kaip valdyti peritrochanterinį bursitą?

Peritrochanterinio bursito gydymas priklauso nuo uždegimo tipo, simptomų sunkumo ir paciento gyvenimo būdo. Dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, tačiau sunkesniais atvejais reikalingos intervencinės priemonės.

1. Konservatyvus gydymas

• Poilsis: Venkite veiklų, kurios sustiprina skausmą, pvz., bėgimo, lipimo laiptais ar gulėjimo ant pažeistos pusės.
• Šalčio ir šilumos terapija: Šalčio kompresai (10–15 minučių kelis kartus per dieną) mažina ūmų uždegimą, o šiluma atpalaiduoja raumenis lėtinėje fazėje.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ibuprofenas ar naproksenas mažina skausmą ir uždegimą.
• Kineziterapija: Pratimai, stiprinantys sėdmenų, klubo ir pilvo raumenis, gerinantys biomechaniką. Tempimo pratimai mažina raumenų įtampą.
• Kineziologinis teipavimas: Sumažina apkrovą ir palaiko klubo sritį.
• Kortikosteroidų injekcijos: Suleidžiamos į tepalinį maišelį, siekiant greitai sumažinti uždegimą; naudojamos atsargiai dėl galimų šalutinių poveikių.

2. Intervencinis gydymas

• Trombocitais praturtinta plazma (PRP): Injekcijos, skatinančios audinių gijimą, ypač lėtinio bursito atveju.
• Ultragarsu valdoma aspiracija: Skysčio pašalinimas iš tepalinio maišelio, jei yra didelis skysčio kaupimasis.

3. Chirurginis gydymas

• Retas, taikomas tik esant neveiksmingam konservatyviam gydymui ar septiniam bursitui.
• Operacija (bursektomija) apima tepalinio maišelio pašalinimą.
• Po operacijos reikalinga reabilitacija (2–3 mėnesiai).

4. Simptominis gydymas

• Skausmo malšinimas paracetamoliu ar NVNU.
• Masažas ar manualinė terapija, gerinanti kraujotaką ir mažinanti raumenų įtampą.
• Ergonomikos korekcija, pvz., tinkamas čiužinys ar pagalvė gulint.

5. Šalutinių poveikių valdymas

NVNU ar kortikosteroidai gali sukelti skrandžio dirginimą ar kitus šalutinius poveikius, todėl būtina reguliari gydytojo priežiūra. Septinio bursito atveju būtinas skubus antibiotikų vartojimas.

Peritrochanterinio bursito komplikacijos

Negydomas bursitas gali sukelti šias komplikacijas:

• Lėtinis skausmas: Nuolatinis diskomfortas, ribojantis kasdienę veiklą.
• Judesio apribojimas: Sumažėjęs klubo sąnario lankstumas dėl randinio audinio ar raumenų silpnumo.
• Infekcijos plitimas: Septinio bursito atveju infekcija gali plisti į aplinkinius audinius ar kraują.
• Raumenų silpnumas: Ilgalaikis sėdmenų ar klubo raumenų silpnėjimas.
• Psichologinės problemos: Frustracija ar nerimas dėl riboto aktyvumo.

Peritrochanterinio bursito prevencija

Norint išvengti peritrochanterinio bursito ar jo pasikartojimo, svarbios šios priemonės:

• Taisyklinga laikysena: Venkite netaisyklingos eisenos ar kūprinimosi; naudokite ergonomišką kėdę.
• Apšilimas ir tempimas: Prieš fizinę veiklą atlikite apšilimo ir tempimo pratimus, skirtus klubo ir sėdmenų raumenims.
• Raumenų stiprinimas: Reguliarūs pratimai, stiprinantys vidurinį sėdmens raumenį ir kitus klubo stabilizatorius.
• Tinkama avalynė: Sportuojant naudokite batus su gera atrama ir amortizacija.
• Poilsio pertraukos: Venkite per didelės apkrovos, darydami reguliarias pertraukas fizinės veiklos metu.
• Svorio kontrolė: Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas mažina klubo apkrovą.
• Technikos korekcija: Sportuojant ar dirbant konsultuokitės su treneriu ar kineziterapeutu, kad judesiai būtų taisyklingi.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Skausmą klubo šone, stiprėjantį vaikštant, lipant laiptais ar gulint ant pažeistos pusės.
• Patinimą, paraudimą ar šilumą klubo srityje.
• Nuolatinį diskomfortą ar sustingimą po fizinės veiklos.
• Karščiavimą, šaltkrėtį ar kitus infekcijos požymius.
• Skausmą, kuris nepraeina per kelias dienas ar trukdo kasdienei veiklai.

Peritrochanterinio bursito poveikis kasdieniam gyvenimui

Peritrochanterinis bursitas gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei darbas ar pomėgiai reikalauja vaikščiojimo, bėgimo ar ilgo sėdėjimo. Skausmas riboja judesius, todėl sunku lipti laiptais, sportuoti ar net patogiai gulėti. Sportuojantys žmonės gali būti priversti riboti treniruotes, o dirbantys fizinį darbą – jausti diskomfortą. Lėtinis skausmas gali sukelti nuovargį, miego sutrikimus ar dirglumą, o tai neigiamai veikia emocinę būklę ir socialinius santykius.

Norint valdyti bursitą, būtina laikytis gydymo plano, įtraukiant reabilitaciją, gyvenimo būdo korekcijas ir, prireikus, intervencines procedūras. Palaikymas iš kineziterapeutų, trenerių ar artimųjų padeda greičiau atsigauti ir grįžti prie įprastos veiklos.

Išvados

Peritrochanterinis bursitas yra skausminga būsena, sukelta tepalinio maišelio uždegimo dėl pasikartojančios apkrovos, traumų ar biomechaninių veiksnių. Ankstyvas skausmo, patinimo ar sustingimo atpažinimas leidžia laiku kreiptis į specialistus ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip lėtinis skausmas ar infekcijos plitimas. Konservatyvus gydymas, įskaitant poilsį, reabilitaciją ir vaistus, dažniausiai yra efektyvus, o chirurgija reikalinga tik retais atvejais. Prevencinės priemonės, tokios kaip taisyklinga laikysena, raumenų stiprinimas ir tinkama avalynė, padeda sumažinti riziką. Suprasdami peritrochanterinio bursito priežastis ir gydymo galimybes, galite aktyviai rūpintis savo klubo sveikata ir grįžti prie visaverčio gyvenimo.

Rekomendacijos

Jei jaučiate skausmą klubo šone, patinimą, sustingimą ar kitus simptomus, ypač lydimus karščiavimo ar riboto judrumo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, ortopedą ar kineziterapeutą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Venkite savarankiškai vartoti stiprius vaistus ar tęsti intensyvią veiklą, nes tai gali pabloginti būklę. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip tempimo pratimai, raumenų stiprinimas ar ergonomikos korekcija, aptarkite tai su specialistu, kad jos atitiktų jūsų būklę. Visus sprendimus, susijusius su jūsų sveikata, priimkite tik gavę profesionalią medikų konsultaciją.