Gimdos kūno vėžys: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra gimdos kūno vėžys?

Gimdos kūno vėžys, dar vadinamas endometriumo vėžiu, yra piktybinis navikas, išsivystantis gimdos gleivinėje (endometriume), kuri kas mėnesį atsinaujina menstruacijų metu. Dažniausia forma yra endometrioidinė adenokarcinoma (apie 80–90 % atvejų), tačiau rečiau pasitaiko kitos formos, tokios kaip serozinė ar skaidrių ląstelių karcinoma. Ši liga dažniausiai pasitaiko vyresnėms nei 50 metų moterims, ypač po menopauzės, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms.

Gimdos kūno vėžys yra viena dažniausių moterų reprodukcinės sistemos onkologinių ligų, tačiau ankstyva diagnozė ir gydymas paprastai užtikrina gerą prognozę. Lietuvoje kasmet diagnozuojama šimtai naujų atvejų, o dėl gerėjančios diagnostikos ir prevencinių priemonių mirtingumas mažėja. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos kūno vėžio priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti šią ligą ir rūpintis savo sveikata.

Gimdos kūno vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Gimdos kūno vėžys dažniausiai išsivysto dėl hormoninio disbalanso, ypač padidėjusio estrogenų lygio be progesterono atsvaros, kuris skatina endometriumo ląstelių augimą. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

  • Hormoninis disbalansas:
    • Perteklinis estrogenų poveikis, dažnai susijęs su nutukimu, policistinių kiaušidžių sindromu (PCOS) ar estrogenų terapija be progesterono.
    • Anovuliaciniai ciklai, kai nėra ovuliacijos, didina endometriumo proliferaciją.
  • Ikivėžiniai pokyčiai:
    • Endometriumo hiperplazija, ypač su atipija, gali progresuoti į vėžį, jei negydoma.
  • Genetiniai veiksniai:
    • Mutacijos genuose, tokiuose kaip PTEN, KRAS ar MLH1, siejamos su vėžio išsivystymu.
    • Paveldimi sindromai, pvz., Lynch sindromas, padidina gimdos kūno ir kitų vėžių riziką.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus:

  • Modifikuojami rizikos veiksniai:
    • Nutukimas: Riebalų audinys gamina estrogenus, didindamas endometriumo augimo riziką.
    • Hormonų terapija: Estrogenų vartojimas menopauzės metu be progesterono.
    • Diabetas: 2 tipo diabetas ir atsparumas insulinui siejami su padidėjusia rizika.
    • Netinkama mityba: Daug sočiųjų riebalų ir mažai vaisių ar daržovių turinti dieta.
    • Sėdimas gyvenimo būdas: Mažas fizinis aktyvumas prisideda prie nutukimo ir hormonų disbalanso.
  • Nemodifikuojami rizikos veiksniai:
    • Amžius: Dažniausiai diagnozuojama vyresnėms nei 50 metų moterims, ypač po menopauzės.
    • Genetika: Šeimos istorija su gimdos kūno, kiaušidžių ar storosios žarnos vėžiu.
    • Ankstyvos menstruacijos ar vėlyva menopauzė: Ilgesnis estrogenų poveikis didina riziką.
    • Nėštumų nebuvimas: Moterys, kurios niekada negimdė, turi didesnę riziką dėl dažnesnių anovuliacinių ciklų.
    • Lynch sindromas: Paveldima būklė, didinanti kelių vėžių, įskaitant endometriumo, riziką.

Gimdos kūno vėžio simptomai

Ankstyvoje stadijoje gimdos kūno vėžys dažnai sukelia pastebimus simptomus, todėl dauguma atvejų diagnozuojama anksti. Dažniausi požymiai:

  • Nenormalus kraujavimas:
    • Kraujavimas po menopauzės yra pagrindinis simptomas (apie 90 % atvejų).
    • Gausios, nereguliarios ar tarp menstruacijų atsirandančios kraujingos išskyros jaunesnėms moterims.
  • Dubens skausmas: Skausmas ar spaudimo jausmas apatinėje pilvo dalyje, ypač pažengusioje stadijoje.
  • Išskyros iš makšties: Vandeningos, kraujingos ar nemalonaus kvapo išskyros, nesusijusios su menstruacijomis.
  • Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai: Dažnas šlapinimasis ar vidurių užkietėjimas, jei navikas spaudžia aplinkinius organus.
  • Sistemininiai simptomai: Nuovargis, neplanuotas svorio netekimas ar anemija pažengusioje stadijoje.
  • Metastazių požymiai: Skausmas kauluose, kosulys ar pilvo pūtimas, jei vėžys išplinta į plaučius, kepenis ar kitus organus.

Simptomų sunkumas priklauso nuo naviko dydžio, stadijos ir išplitimo.

Kaip diagnozuojamas gimdos kūno vėžys?

Gimdos kūno vėžys diagnozuojamas remiantis simptomais, anamneze ir tyrimais:

  • Ginekologinis tyrimas: Gydytojas apžiūri gimdą ir dubens organus, ieškodamas padidėjimo ar darinių.
  • Transvaginalinis ultragarsas:
    • Neinvazinis metodas, vertinantis endometriumo storį (storesnis nei 4 mm po menopauzės kelia įtarimą).
  • Endometriumo biopsija:
    • Paimamas endometriumo mėginys per ploną vamzdelį, įvestą į gimdą, naviko ląstelėms nustatyti.
    • Dažnai atliekama ambulatoriškai.
  • Dilatacija ir kiuretažas (D&C):
    • Jei biopsija neaiški, atliekamas chirurginis endometriumo grandymas, tiriant audinį mikroskopiškai.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Rodo naviko išplitimą į limfmazgius ar kitus organus.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Tiksliausias metodas vertinant naviko gylį ir plitimą gimdoje.
    • Pozitronų emisijos tomografija (PET): Naudojama metastazėms aptikti.
  • Kraujo tyrimai: Naviko žymuo CA-125 gali būti padidėjęs, ypač pažengusioje stadijoje.

Diagnozės tikslas – nustatyti naviko tipą, stadiją (I–IV) ir išplitimo mastą, kad būtų parinktas tinkamas gydymas.

Gydymas: kaip gydomas gimdos kūno vėžys?

Gimdos kūno vėžys gydomas priklausomai nuo vėžio stadijos, naviko tipo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Pagrindiniai metodai:

1. Chirurginis gydymas

  • Histerektomija:
    • Pašalinama gimda, dažnai kartu su kiaušidėmis ir kiaušintakiais (salpingo-ooforektomija).
    • Radikali histerektomija, pašalinant aplinkinius audinius, taikoma pažengusioje stadijoje.
  • Limfmazgių pašalinimas: Atliekamas, siekiant įvertinti vėžio plitimą.
  • Laparoskopinė chirurgija: Mažiau invazinis metodas, trumpinantis atsigavimo laiką.

2. Radioterapija

  • Išorinė spindulinė terapija ar brachiterapija (spinduliai tiesiogiai į gimdos ertmę) naudojama po chirurgijos, siekiant sumažinti recidyvo riziką, arba kaip pagrindinis gydymas, jei chirurgija neįmanoma.

3. Chemoterapija

  • Vaistai, tokie kaip karboplatina ar paklitakselis, naudojami pažengusiam ar metastaziniam vėžiui.
  • Dažnai derinama su radioterapija.

4. Hormonų terapija

  • Progestinai (pvz., medroksiprogesteronas) ar tamoksifenas naudojami hormonams jautriems navikams, ypač jaunesnėms moterims, norinčioms išsaugoti vaisingumą, ar recidyvų atveju.

5. Tikslinė terapija

  • Vaistai, tokie kaip lenvatinibas, taikomi specifinėms molekulinėms naviko savybėms.

6. Stebėjimas

  • Po gydymo reguliarūs ginekologiniai tyrimai, vaizdiniai tyrimai ir CA-125 testai, siekiant aptikti recidyvus.

Gimdos kūno vėžio prevencija

Nors ne visi rizikos veiksniai yra kontroliuojami, šios priemonės gali sumažinti gimdos kūno vėžio tikimybę:

  • Sveikas svoris: Laikytis subalansuotos mitybos ir reguliariai mankštintis, siekiant išvengti nutukimo.
  • Hormonų terapijos kontrolė: Vartoti estrogenus tik su progesteronu po menopauzės.
  • Diabeto valdymas: Kontroliuoti gliukozės lygį ir atsparumą insulinui.
  • Sveika mityba: Vartoti daugiau vaisių, daržovių ir skaidulų, riboti sočiuosius riebalus.
  • Fizinis aktyvumas: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo mankštos per savaitę.
  • Reguliarūs patikrinimai: Ginekologiniai tyrimai, ypač turint Lynch sindromą ar šeimos istoriją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • Kraujavimą po menopauzės ar nenormalų kraujavimą jaunesnėms moterims.
  • Neįprastas makšties išskyras, turinčias kraujo ar nemalonų kvapą.
  • Dubens skausmą, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus.
  • Nuovargį, svorio netekimą ar kitus sisteminius simptomus be aiškios priežasties.
  • Šeimos istoriją su gimdos kūno, kiaušidžių ar storosios žarnos vėžiu.

Skubi pagalba būtina, jei yra stiprus kraujavimas, stiprus skausmas ar kojų patinimas, nes tai gali rodyti komplikacijas ar metastazes.

Gimdos kūno vėžio poveikis kasdieniam gyvenimui

Ankstyvos stadijos gimdos kūno vėžys dažnai gydomas sėkmingai, turint minimalų poveikį gyvenimo kokybei. Histerektomija ar radioterapija gali sukelti vaisingumo praradimą, hormoninius pokyčius ar lytinio gyvenimo sunkumus, o chemoterapija – nuovargį ir emocinį stresą. Po gydymo pacientės dažnai grįžta prie įprasto gyvenimo, tačiau gali prireikti ilgalaikės priežiūros ir psichologinės pagalbos. Pacientų grupės, artimųjų palaikymas ar konsultacijos su specialistais padeda susidoroti su liga.

Norint prisitaikyti prie ligos, būtina bendradarbiauti su ginekologu, onkologu ar psichologu, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir reguliariai tikrintis. Informacijos apie gimdos kūno vėžį kaupimas stiprina motyvaciją rūpintis sveikata.

Išvados

Gimdos kūno vėžys yra piktybinis navikas, dažniausiai išsivystantis dėl hormoninio disbalanso ar genetinių veiksnių, sukeliantis nenormalų kraujavimą, ypač po menopauzės. Rizikos veiksniai apima nutukimą, diabetą ir Lynch sindromą. Ankstyva diagnozė per biopsiją ar ultragarsą ir gydymas chirurgija, radioterapija ar hormonų terapija užtikrina gerą prognozę daugumai pacienčių. Prevencinės priemonės, tokios kaip sveikas svoris, subalansuota mityba ir reguliarūs patikrinimai, sumažina riziką. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus kraujavimą ar kitus įtartinus simptomus. Supratimas apie gimdos kūno vėžį leidžia moterims priimti informuotus sprendimus, rūpintis savo sveikata ir siekti geresnės gyvenimo kokybės.

Atsargi rekomendacija

Jei įtariate gimdos kūno vėžį ar pastebite simptomus, tokius kaip kraujavimas po menopauzės, nenormalios išskyros ar dubens skausmas, būtina nedelsiant konsultuotis su ginekologu ar onkologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar atitolinti gydymą. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip svorio kontrolė, sveika mityba ar reguliarūs ginekologiniai tyrimai, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų situacijai. Taip pat galite apsvarstyti genetinius tyrimus, ypač turint Lynch sindromą ar šeimos istoriją, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.

#gimdos kūno vėžys

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.