Gastritas: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra gastritas?

Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūmus (staiga prasidėjęs) arba lėtinis (trunkantis ilgą laiką). Ši būklė pažeidžia apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį, sukeldama dirginimą, erozijas ar net opas. Gastritas gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pykinimas ar rėmuo, ir turėti įtakos virškinimo procesui.

Gastritas gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko suaugusiems, ypač tiems, kurie turi tam tikrus rizikos veiksnius, pvz., vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) arba yra užsikrėtę Helicobacter pylori bakterija. Negydomas gastritas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip skrandžio opos, kraujavimas ar net padidėjusi skrandžio vėžio rizika lėtinių atvejų metu. Šiame straipsnyje aptarsime gastrito priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip valdyti šią būklę ir apsaugoti savo skrandžio sveikatą.

Gastrito priežastys ir rizikos veiksniai

Gastritas išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp skrandžio gleivinę saugančių veiksnių (pvz., gleivių) ir ją dirginančių veiksnių (pvz., rūgšties ar bakterijų). Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Helicobacter pylori infekcija:
  • Ši bakterija yra pagrindinė lėtinio gastrito priežastis, pažeidžianti skrandžio gleivinę ir sukelianti uždegimą.
  • H. pylori infekcija siejama su apie 50–70 % gastrito atvejų ir gali progresuoti iki skrandžio opų ar vėžio.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU):
  • Vaistai, tokie kaip ibuprofenas, aspirinas ar naproksenas, slopina prostaglandinų gamybą, kurie apsaugo skrandžio gleivinę, taip sukeldami dirginimą ar erozijas.
  • Ilgalaikis NVNU vartojimas dažnai sukelia ūmų gastritą.
• Alkoholio vartojimas:
  • Per didelis alkoholio kiekis dirgina skrandžio gleivinę, sukeldamas ūmų gastritą, ypač vartojant tuščiu skrandžiu.
• Autoimuniniai sutrikimai:
  • Autoimuninis gastritas atsiranda, kai imuninė sistema atakuoja skrandžio gleivinės ląsteles, dažnai sukeldama vitamino B12 trūkumą (perniciozinę anemiją).
• Kitos priežastys:
  • Stresas: Sunkios būklės, pvz., traumos, nudegimai ar operacijos, gali sukelti stresinį gastritą.
  • Gastroezofaginis refliuksas: Tulžies ar rūgšties refliuksas į skrandį dirgina gleivinę.
  • Infekcijos: Virusai (pvz., citomegalo virusas) ar grybeliai, dažniau pasitaiko imunodeficito atvejais.
  • Maisto dirgikliai: Aštrus, rūgštus ar karštas maistas gali sustiprinti simptomus.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus:

• Modifikuojami rizikos veiksniai:
  • Netinkama mityba: Nereguliarus valgymas, aštrus ar riebus maistas dirgina skrandį.
  • Alkoholio vartojimas: Per didelis ar dažnas alkoholio vartojimas pažeidžia gleivinę.
  • Rūkymas: Nikotinas didina skrandžio rūgšties gamybą ir lėtina gijimą.
  • Ilgalaikis NVNU vartojimas: Be apsauginių vaistų, pvz., protonų siurblio inhibitorių.
  • Stresas: Lėtinis stresas gali sustiprinti gastrito simptomus.
• Nemodifikuojami rizikos veiksniai:
  • Amžius: Rizika didėja vyresniems nei 50 metų žmonėms dėl plonėjančios gleivinės.
  • Genetika: Šeimos istorija, susijusi su H. pylori infekcija ar autoimuninėmis ligomis.
  • Lėtinės ligos: Diabetas, inkstų ar kepenų nepakankamumas didina gastrito riziką.

Gastrito simptomai

Gastrito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo (ūmus ar lėtinis) ir priežasties. Kai kuriems pacientams simptomai gali būti minimalūs ar visai nepastebimi. Dažniausi požymiai:

• Pilvo skausmas: Degantis ar graužiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, dažnai po krūtinkauliu.
• Rėmuo: Degimo pojūtis krūtinėje dėl rūgšties refliukso.
• Pykinimas ar vėmimas: Kartais su krauju, jei yra erozijų ar opų.
• Pilvo pūtimas: Jausmas, kad skrandis pilnas, arba raugėjimas.
• Apetito stoka: Dėl diskomforto valgant ar skausmo.
• Tamsios išmatos: Gali rodyti kraujavimą iš skrandžio (retai).
• Nuovargis: Dėl anemijos, ypač autoimuninio gastrito atveju.

Ūmus gastritas dažnai sukelia staigius, stiprius simptomus, o lėtinis gastritas gali būti besimptomis ilgą laiką, kol išsivysto komplikacijos, pvz., skrandžio opos ar vitaminas B12 trūkumas.

Kaip diagnozuojamas gastritas?

Gastrito diagnozė nustatoma remiantis simptomais, medicinine istorija ir specialiais tyrimais:

• Fizinis tyrimas: Gydytojas tikrina pilvo jautrumą ar kitus požymius.
• Endoskopija (gastroskopija): Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad būtų apžiūrėtas skrandis. Leidžia vizualiai patvirtinti uždegimą, erozijas ar opas ir paimti biopsiją H. pylori ar kitų priežasčių tyrimams.
• H. pylori tyrimai:
  • Kraujo tyrimas: Aptinka antikūnus prieš H. pylori.
  • Kvėpavimo testas: Pacientas išgeria tirpalo su pažymėtu anglies izotopu, kuris aptinkamas iškvėptame ore.
  • Išmatų tyrimas: Tikrina H. pylori antigenus.
  • Biopsija: Imama endoskopijos metu.
• Kraujo tyrimai: Tikrina anemiją, uždegimo rodiklius ar vitamino B12 trūkumą.
• Vaizdiniai tyrimai: Retai naudojami, pvz., rentgenografija su kontrastu, jei endoskopija neįmanoma.

Diagnozės tikslas – nustatyti gastrito priežastį, tipą ir atmesti kitas ligas, pvz., skrandžio opą, vėžį ar funkcinę dispepsiją.

Gydymas: kaip valdyti gastritą?

Gastrito gydymas orientuotas į priežasties pašalinimą, simptomų mažinimą ir gleivinės gijimo skatinimą. Pagrindiniai metodai:

1. Medikamentinis gydymas

• H. pylori eradikacija: Kombinuotas gydymas, apimantis:
  • Antibiotikus, pvz., amoksiciliną ir klaritromiciną.
  • Protonų siurblio inhibitorius (PSI), pvz., omeprazolą, mažinančius rūgšties gamybą.
  • Kartais pridedami bismuto preparatai.
• Rūgšties mažinimas:
  • PSI: Omeprazolas, pantoprazolas ar esomeprazolas skatina gleivinės gijimą.
  • H2 receptorių blokatoriai: Ranitidinas ar famotidinas, jei PSI netinka.
  • Antacidiniai vaistai: Neutralizuoja rūgštį, greitai mažina simptomus.
• Apsauginiai vaistai: Sukralfatas, formuojantis apsauginį sluoksnį ant gleivinės.
• NVNU ar alkoholio nutraukimas: Svarbu pašalinti dirgiklius.

2. Gyvenimo būdo pokyčiai

• Mityba: Valgyti mažomis porcijomis, vengti aštraus, rūgštaus, riebaus maisto, alkoholio ir kofeino.
• Rūkymo metimas: Gerina gleivinės gijimą ir mažina rūgšties gamybą.
• Streso valdymas: Relaksacijos technikos, pvz., meditacija ar joga.
• Reguliarus valgymas: Užkerta kelią rūgšties kaupimuisi tuščiame skrandyje.

3. Autoimuninio gastrito gydymas

• Vitamino B12 injekcijos: Skiriamos esant piktybinei mažakraujystei.
• Geležies papildai: Jei yra anemija dėl geležies trūkumo.

4. Chirurginis gydymas

Retai reikalingas, tik esant komplikacijoms, pvz., kraujavimui ar perforacijai, kai atliekamos endoskopinės procedūros ar operacija.

Gastrito prevencija

Prevencinės priemonės padeda sumažinti gastrito riziką:

• H. pylori prevencija: Laikytis higienos (plauti rankas, gerti švarų vandenį).
• NVNU vartojimo kontrolė: Vengti ilgalaikio vartojimo arba derinti su PSI.
• Sveika mityba: Valgyti subalansuotą maistą, riboti dirginančius produktus.
• Rūkymo metimas: Mažina rūgšties gamybą ir skatina gijimą.
• Alkoholio ribojimas: Vengti per didelio vartojimo, ypač tuščiu skrandžiu.
• Streso valdymas: Reguliarus poilsis ir atsipalaidavimo technikos.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Anksti aptikti H. pylori ar kitus rizikos veiksnius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Nuolatinį ar stiprėjantį pilvo skausmą, ypač po valgio ar tuščiu skrandžiu.
• Pykinimą, vėmimą su krauju ar tamsias išmatas.
• Rėmenį ar kitus virškinimo sutrikimus, trunkančius ilgiau nei 2 savaites.
• Nevalingą svorio kritimą ar apetito stoką.
• Šeimoje yra gastrito, skrandžio opų ar vėžio atvejų.

Skubi pagalba reikalinga, jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, vemiate krauju, turite juodas išmatas ar jaučiate silpnumą, nes tai gali signalizuoti kraujavimą ar kitas komplikacijas.

Gastrito poveikis kasdieniam gyvenimui

Gastritas gali sukelti diskomfortą, trukdantį kasdienei veiklai, pvz., valgymui, darbui ar miegui. Ūmus gastritas dažnai praeina per kelias dienas tinkamai gydant, tačiau lėtinis gastritas gali reikalauti ilgalaikės priežiūros, ypač jei susijęs su H. pylori ar autoimuniniais sutrikimais. Pacientai gali patirti nerimą dėl simptomų ar mitybos apribojimų, ypač jei liga kartojasi.

Norint sumažinti ligos poveikį, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai vartoti vaistus ir keisti gyvenimo būdą. Psichologinė parama, mitybos specialistų konsultacijos ar artimųjų palaikymas padeda įveikti emocinius iššūkius ir palengvina mitybos planavimą. Tinkamas gydymas ir prevencija leidžia daugumai pacientų gyventi pilnavertį gyvenimą.

Išvados

Gastritas yra dažna skrandžio gleivinės uždegiminė liga, kurią dažniausiai sukelia H. pylori infekcija, NVNU vartojimas ar alkoholis. Ankstyvas simptomų atpažinimas, tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip skrandžio opos ar kraujavimas. Prevencinės priemonės, tokios kaip sveika mityba, rūkymo metimas ir H. pylori kontrolė, yra esminės siekiant sumažinti ligos riziką. Svarbu bendradarbiauti su gastroenterologu, reguliariai tikrintis ir aktyviai rūpintis savo virškinimo sistema. Supratimas apie gastritą leidžia žmonėms priimti informuotus sprendimus ir išlaikyti sveikatą.

Atsargi rekomendacija

Jei įtariate gastritą ar pastebite tokius simptomus kaip pilvo skausmas, rėmuo ar pykinimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar gastroenterologu, kad būtų atlikti tyrimai ir pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, ypač NVNU ar antibiotikų, vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos koregavimas, rūkymo metimas ar streso valdymas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius H. pylori tyrimus ar endoskopiją, jei yra rizikos veiksnių, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.