Smith lūžis: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra Smith lūžis?

Smith lūžis – tai dilbio stipinkaulio (lot. radius) lūžis, įvykstantis netoli riešo sąnario, kai kaulo distalinė dalis (arčiausiai riešo) lūžta ir pasislenka į delno pusę (voliarinę pusę). Šis lūžis skiriasi nuo dažnesnio Colles lūžio, kai kaulas pasislenka į nugarinę pusę. Smith lūžis dažnai vadinamas „atvirkštiniu Colles lūžiu“ ir sudaro apie 5–10 % visų distalinių stipinkaulio lūžių. Jis dažniausiai įvyksta dėl kritimo ant sulenkto riešo ar tiesioginio smūgio į ranką, todėl dažnai pasitaiko tarp jaunų žmonių dėl traumų ar vyresnių dėl kaulų trapumo.

Pasaulyje distalinių stipinkaulio lūžių, įskaitant Smith lūžį, kasmet diagnozuojama šimtai tūkstančių, o Lietuvoje jie dažni, ypač žiemą dėl slidžių paviršių. Negydomas ar netinkamai gydomas Smith lūžis gali sukelti komplikacijų, tokių kaip riešo sąnario nestabilumas ar lėtinis skausmas. Šiame straipsnyje aptarsime Smith lūžio priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti šią traumą ir ką daryti jai įvykus.

Smith lūžio priežastys ir rizikos veiksniai

Smith lūžis dažniausiai įvyksta dėl tiesioginės traumos, kai riešas yra sulenktas. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

• Traumos: Kritimas ant ištiestos rankos su sulenktu riešu, autoavarijos, sporto traumos (pvz., riedlentės, riedučiai) ar tiesioginis smūgis į dilbį.
• Osteoporozė: Trapūs kaulai, ypač vyresniame amžiuje, didina lūžių riziką net nuo lengvų traumų.
• Patologiniai lūžiai: Sukelti kaulų silpnėjimo dėl ligų, tokių kaip kaulų navikai ar metastazės.
• Aukštos energijos traumos: Pvz., kritimai iš aukščio ar smūgiai, dažnesni jauniems žmonėms.

2. Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys Smith lūžio tikimybę:

• Amžius: Pagyvenę žmonės (virš 60 m.) dėl osteoporozės ir sumažėjusio kaulų tankio.
• Lytis: Moterys dažniau patiria lūžius po menopauzės dėl hormoninių pokyčių, silpninančių kaulus.
• Fizinė veikla: Sportas ar veikla, susijusi su kritimų rizika (pvz., slidinėjimas, riedučiai).
• Osteoporozė: Sumažėjęs kaulų tankis, ypač vyresniems žmonėms.
• Vaistai: Ilgalaikis kortikosteroidų ar kitų kaulus silpninančių vaistų vartojimas.
• Lėtinės ligos: Cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas ar inkstų ligos, silpninančios kaulus.
• Prasta mityba: Kalcio ir vitamino D trūkumas, mažinantis kaulų stiprumą.
• Alkoholio vartojimas ir rūkymas: Blogina kaulų sveikatą ir didina kritimų riziką.
• Aplinkos veiksniai: Slidžios grindys, netinkama avalynė ar prastas apšvietimas.

Smith lūžio simptomai

Smith lūžio simptomai yra ryškūs ir dažniausiai akivaizdūs iškart po traumos. Pagrindiniai požymiai:

1. Pagrindiniai simptomai

• Stiprus skausmas: Jaučiamas rieše ar dilbyje, sustiprėjantis judinant ranką ar spaudžiant lūžio vietą.
• Deformacija: Riešas gali būti nenatūraliai iškrypęs į delno pusę („šakutės deformacija“).
• Patinimas ir kraujosruvos: Aplink riešą ar dilbį atsiranda patinimas ir mėlynės.
• Judesio ribojimas: Negalėjimas judinti riešo, pirštų ar alkūnės be stipraus skausmo.
• Tirpimas ar dilgčiojimas: Gali rodyti nervų ar kraujagyslių pažeidimą.

2. Specifiniai požymiai

• Atviras lūžis: Retais atvejais kaulas praduria odą, padidindamas infekcijos riziką.
• Neurologiniai simptomai: Tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas rankoje, jei pažeisti nervai (pvz., vidurinis nervas).
• Sąnario nestabilumas: Jausmas, kad riešas „nestabilus“ ar „kliba“.

Simptomai paprastai yra akivaizdūs, tačiau lengvi ar stresiniai lūžiai gali turėti subtilesnius požymius, tokius kaip nuolatinis diskomfortas judinant riešą.

Kaip diagnozuojamas Smith lūžis?

Smith lūžio diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, fiziniu tyrimu ir vaizdiniais tyrimais. Tikslus diagnozės nustatymas padeda pasirinkti efektyviausią gydymą. Pagrindiniai metodai:

• Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie traumos aplinkybes, skausmo pobūdį, ankstesnes traumas ar kaulų ligas.
• Fizinis tyrimas:
  • Vertinama riešo padėtis, deformacija, patinimas ar kraujosruvos.
  • Tikrinamas riešo ir pirštų judesių diapazonas, skausmo stiprumas.
  • Neurologinis tyrimas, siekiant įvertinti nervų ar kraujagyslių pažeidimus.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Rentgenograma: Pagrindinis metodas, rodantis lūžio vietą, tipą (paslinkęs ar nepaslinkęs) ir poslinkio kryptį.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama sudėtingiems lūžiams ar sąnario pažeidimams įvertinti.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Retai naudojama, jei įtariami minkštųjų audinių, raiščių ar nervų pažeidimai.
• Kraujo tyrimai: Atliekami, jei įtariama infekcija ar kaulų liga (pvz., osteoporozė).

Rentgenograma dažniausiai pakanka diagnozei patvirtinti, tačiau KT ar MRT gali būti naudojamos detalesniam įvertinimui.

Gydymas: kaip valdyti Smith lūžį?

Smith lūžis gydomas priklausomai nuo lūžio tipo, pasislinkimo laipsnio, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dažnai reikalinga chirurgija dėl lūžio nestabilumo, tačiau lengvesniems atvejams taikomas konservatyvus gydymas.

1. Konservatyvus gydymas

Taikomas nepaslinkusiems ar minimaliai paslinkusiems lūžiams:

• Imobilizacija: Gipso įtvaras ar ortozė 4–6 savaites, siekiant stabilizuoti kaulą.
• Skausmo kontrolė: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU, pvz., ibuprofenas) ar analgetikai (pvz., paracetamolis).
• Kineziterapija: Po imobilizacijos, siekiant atkurti riešo judrumą ir raumenų jėgą.
• Stebėjimas: Reguliarūs rentgeno tyrimai, užtikrinantys, kad kaulas gyja tinkamai.

2. Chirurginis gydymas

Dažniausiai taikomas paslinkusiems ar nestabiliems Smith lūžiams:

• Vidaus fiksacija: Metalinių plokštelių, varžtų ar smeigių naudojimas kaulų fragmentams stabilizuoti.
• Išorinė fiksacija: Retais atvejais naudojami išoriniai fiksatoriai, ypač esant atviriems lūžiams ar minkštųjų audinių pažeidimams.
• Kaulo persodinimas: Retai, jei yra didelis kaulo defektas.

3. Reabilitacija

Reabilitacija būtina visais atvejais, siekiant atkurti riešo funkciją:

• Kineziterapija: Pratimai, gerinantys riešo judrumą, stiprinantys dilbio raumenis ir atkuriantys koordinaciją.
• Ergoterapija: Padeda grįžti prie kasdienės veiklos, tokios kaip rašymas ar daiktų laikymas.
• Progresyvus krūvis: Laipsniškas riešo apkrovos didinimas, vengiant pakartotinės traumos.

4. Šalutinių poveikių valdymas

Gydymo metu stebima dėl infekcijų, nervų pažeidimų ar netinkamo kaulų gijimo. Gali būti skiriami antibiotikai (atviriems lūžiams) ar skausmo malšinimo priemonės.

Smith lūžio komplikacijos

Negydomas ar netinkamai gydomas Smith lūžis gali sukelti rimtas komplikacijas:

• Nesugijimas ar neteisingas sugijimas: Kaulai gali nesuaugti arba suaugti netinkamoje padėtyje, sukeldami riešo deformaciją.
• Riešo sąnario nestabilumas: Sumažėjęs judrumas ar lėtinis skausmas.
• Nervų pažeidimai: Vidurinio ar alkūninio nervo suspaudimas, sukeliantis tirpimą ar silpnumą rankoje.
• Infekcija: Ypač atvirų lūžių ar pooperacinių žaizdų atveju.
• Potrauminis artritas: Riešo sąnario kremzlės nusidėvėjimas dėl pažeidimo.
• Kompleksinis regioninis skausmo sindromas: Lėtinis skausmas ir patinimas po traumos.

Smith lūžio prevencija

Prevencinės priemonės padeda sumažinti Smith lūžio riziką, ypač rizikos grupėse:

• Kaulų stiprinimas:
  • Pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas.
  • Vaistai nuo osteoporozės (pvz., bisfosfonatai), jei paskirti gydytojo.
• Fizinis aktyvumas:
  • Pratimai su svoriais padeda kaulams išlikti tvirtiems.
  • Balanso ir koordinacijos treniruotės (pvz., taiči) mažina kritimų riziką.
• Kritimų prevencija:
  • Namų saugumo gerinimas: pašalinti kilimėlius, įrengti turėklus, naudoti neslidžią avalynę.
  • Geras apšvietimas ir laisvi praėjimai namuose.
• Tinkama technika: Sportuojant naudoti apsaugas (pvz., riešo įtvarus) ir teisingą techniką.
• Sveikas gyvenimo būdas: Rūkymo metimas, alkoholio vartojimo ribojimas, subalansuota mityba.
• Reguliarūs patikrinimai: Kaulų tankio tyrimai (densitometrija) vyresniems nei 60 m. ar rizikos grupėse.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei pastebite:

• Stiprų skausmą rieše ar dilbyje po kritimo ar smūgio.
• Riešo deformaciją, patinimą ar kraujosruvas.
• Negalėjimą judinti riešo ar pirštų be stipraus skausmo.
• Tirpimą, dilgčiojimą ar silpnumą rankoje, galinčius rodyti nervų pažeidimą.
• Karščiavimą ar žaizdą lūžio vietoje, rodančią galimą infekciją.

Smith lūžio poveikis kasdieniam gyvenimui

Smith lūžis gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, ypač dėl rankos naudojimo ribojimo. Pacientai dažnai negali rašyti, laikyti daiktų ar atlikti paprastų užduočių, tokių kaip valgymas ar apsirengimas. Ilgalaikė imobilizacija gali sukelti raumenų silpnumą, stingulį ar psichologinį stresą, ypač jei trauma trukdo darbui ar pomėgiams. Pagyvenusiems žmonėms lūžis gali padidinti priklausomybę nuo kitų, o sportininkams – laikinai sustabdyti fizinę veiklą. Lėtinis skausmas ar komplikacijos, tokios kaip artritas, gali turėti ilgalaikį poveikį.

Norint suvaldyti poveikį, būtina ankstyva intervencija, reabilitacija ir artimųjų parama. Kineziterapija ir ergoterapija padeda atkurti rankos funkciją, o prevencinės priemonės, tokios kaip kaulų stiprinimas ir kritimų vengimas, sumažina pasikartojimo riziką. Psichologinė pagalba gali padėti įveikti emocinius iššūkius, susijusius su ribota veikla.

Išvados

Smith lūžis yra rimta trauma, paveikianti stipinkaulį netoli riešo, dažnai sukelta kritimo ar smūgio. Ankstyvas simptomų atpažinimas, tokių kaip stiprus skausmas, deformacija ar judesių ribojimas, leidžia greitai kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų, tokių kaip nesugijimas ar riešo nestabilumas. Konservatyvus gydymas tinka lengviems lūžiams, o chirurgija dažnai reikalinga paslinkusiems ar nestabiliems atvejams. Reabilitacija yra esminė, atkuriant rankos funkciją. Prevencija, įskaitant kaulų stiprinimą, kritimų vengimą ir sveiką gyvenimo būdą, padeda sumažinti lūžių riziką. Informuotumas, bendradarbiavimas su specialistais ir aktyvus rūpinimasis savo sveikata leidžia įveikti Smith lūžį ir grįžti prie įprasto gyvenimo.

Atsargi rekomendacija

Jei įtariate Smith lūžį dėl stipraus skausmo, riešo deformacijos ar negalėjimo judinti rankos po traumos, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos skyrių arba ortopedą-traumatologą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai, tokie kaip rentgenograma, ir pradėtas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei pastebite tirpimą, dilgčiojimą, karščiavimą ar atvirą žaizdą, galinčius rodyti nervų pažeidimą ar infekciją. Venkite savarankiškų bandymų judinti ranką ar gydytis, nes tai gali sukelti kaulų poslinkį ar komplikacijas. Jei esate rizikos grupėje (pvz., turite osteoporozę ar užsiimate rizikinga veikla), aptarkite su gydytoju prevencines priemones, tokias kaip kaulų tankio tyrimai, kalcio papildai ar riešo apsaugos. Visus sprendimus, susijusius su jūsų sveikata, priimkite tik po profesionalios konsultacijos su kvalifikuotais medikais.

#Smith lūžis