Miofascijinis galvos skausmas

Įvadas

Miofascijinis galvos skausmas yra dažna sveikatos problema, kuri gali labai pabloginti kasdienį gyvenimą. Tai yra galvos skausmas, kilęs iš raumenų ir juos supančios audinio, vadinamo fascija. Fascija – tai plonas, tvirtas sluoksnis, kuris laiko raumenis vietoje ir padeda jiems judėti sklandžiai. Kai šiose srityse atsiranda trigeriniai taškai – tai yra jautrūs, susitraukę raumenų mazgai – jie gali sukelti skausmą ne tik lokalų skausmą, bet ir “atspindžio” skausmą kitose struktūrose, kaip būdinga esant kaklo raumenų trigerinei įtampai, kai skausmas pasireiškia galvos zonose. Miofascijinis galvos skausmas dažnai primena įtampos tipo galvos skausmą, bet jo priežastis yra gilesnė, susijusi su raumenų įtampa ir disbalansu.

Miofascijinis galvos skausmas nėra retas – jis veikia milijonus žmonių visame pasaulyje, ypač tuos, kurie dirba sėdimą darbą ar patiria stresą. Svarbu žinoti, kad tai nėra pavojinga gyvybei būklė, bet ji gali būti lėtinė, jei nebus tinkamai kontroliuojama. Šiame straipsnyje aptariami simptomai, priežastys, diagnostika, gydymo galimybės, prevencija ir kada kreiptis į gydytoją. Visa informacija grindžiama patikimais šaltiniais, tokiais kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos vaistų agentūra (EMA) ir naujausiais PubMed tyrimais nuo 2023 metų. Svarbu atsiminti, kad kiekvieno žmogaus situacija yra unikali, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydytoju.

Šis straipsnis skirtas ne medicinos specialistams, todėl vengiama sudėtingų terminų. Jei jaučiate galvos skausmą, žinokite, kad esate ne vienas – daugelis žmonių sėkmingai valdo šią būklę su tinkamomis žiniomis ir pagalba. Pradedant nuo pagrindų: miofascijinis galvos skausmas dažnai kyla iš kaklo, pečių ir veido raumenų, kur susidaro minėti trigeriniai taškai. Jie gali būti aktyvūs, sukeldami nuolatinį skausmą, arba latentiniai, kurie suaktyvėja tik nuo streso ar netinkamos pozos. Remiantis naujausiais tyrimais, tokie taškai gali sukelti atspindintį skausmą, kai skausmas jaučiamas ne ten, kur yra problema, o kitur, pavyzdžiui, smilkiniuose ar pakaušyje [1].

Suprasti šią būklę reiškia suprasti, kaip mūsų kūnas veikia kaip visuma. Raumenys nėra atskiri – jie susiję per fasciją, kuri perduoda įtampą. Jei vienas raumuo įsitempia, tai gali paveikti kitus, sukeldami grandininę reakciją. Pavyzdžiui, ilgai sėdint prie kompiuterio, kaklo raumenys gali pervargti, o tai veda prie galvos skausmo. Kad galėtumėte atpažinti ir valdyti šiuos simptomus anksti, kol jie netapo lėtiniais,  tolesnėse dalyse detaliau aptariami konkretūs raumenys, tokie kaip galvos sukamasis (sternocleidomastoid muscle), diržinis galvos ir kaklo (splenius capitis and cervicis), viršutinis trapecinis (upper trapezius), mentės keliamasis (levator scapulae) , smilkinio (temporal), kramtomieji raumenys (masseter),  bei kaip jie prisideda prie skausmo.

Simptomai

Simptomai miofascijiniam galvos skausmui gali būti įvairūs ir kartais klaidinantys, nes miofascijinis galvos skausmas dažnai plinta iš raumenų į galvą. Dažniausias simptomas yra bukas, spaudžiantis galvos skausmas, kuris jaučiamas vienoje ar abiejose pusėse. Jis gali prasidėti nuo kaklo ar pečių ir plisti į smilkinius, pakaušį ar net akis. Daugelis žmonių apibūdina jį kaip “juostą aplink galvą” arba “spaudimą iš vidaus”. Miofascijinis galvos skausmas dažniausiai stiprėja vakare, po ilgos dienos, ir gali trukti nuo kelių valandų iki dienų.

Kitas svarbus aspektas yra atspindintis skausmas (referred pain), kai skausmas jaučiamas ne priežasties vietoje, o kitur. Pavyzdžiui, trigerinis taškas galvos sukamajame raumenyje (kaklo šoniniame raumenyje, kuris padeda pasukti galvą) gali sukelti skausmą ausyje, smilkinyje ar net dantyse. Tai gali būti klaidingai diagnozuota kaip ausų problema. Tyrimai rodo, kad šis atspindintis skausmas yra būdingas miofascijiniam sindromui ir gali imituoti migreną ar sinusitą [2].

Galvos ir kaklo diržiniai raumenys, esantys pakaušyje ir kakle, dažnai sukelia skausmą viršugalvyje ar pakaušyje, ypač po ilgo sėdėjimo netinkamoje pozoje.

Viršutinis trapecinis raumuo, kuris eina nuo kaklo iki pečių, yra vienas dažniausių kaltininkų. Jo trigeriniai taškai gali sukelti skausmą pečiuose, kakle ir galvos šonuose, dažnai lydimą raumenų įtampos ir sustingimo.

Mentės keliamasis raumuo, padedantis pakelti mentę, gali sukelti skausmą kaklo šone ir pečiuose, plisdami į galvą.

Veido raumenys, tokie kaip smilkininis (esantis smilkiniuose, padedantis kramtyti) ir kramtomasis (žandikaulio raumuo), dažnai sukelia skausmą žandikaulyje, dantyse ir galvos šonuose, ypač tiems, kurie griežia dantimis naktį. Dažnai susijęs su TMJ (temporomandibuliniu sąnariu) problemomis.

Šie simptomai gali būti lydimi jautrumo palietus raumenis ar riboto judesio amplitudės. Kiti simptomai apima raumenų sustingimą, ypač ryte, nuovargį, miego sutrikimus ir kartais galvos svaigimą ar pykinimą. Miego padėtys vaidina didelį vaidmenį – miegant ant pilvo, kaklas dažnai būna persuktas, kas provokuoja trigerinių taškų susidarymą. Ergonomikos principai, tokie kaip teisinga sėdėjimo poza, gali padėti sumažinti šiuos simptomus. Jei simptomai kartojasi, jie gali tapti lėtiniais, paveikdami nuotaiką ir produktyvumą. Svarbu atpažinti, kad simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens – kai kuriems tai lengvas diskomfortas, kitiems – stiprus skausmas. Naujausi tyrimai patvirtina, kad moterys dažniau patiria stipresnius simptomus dėl hormoninių veiksnių [3].

Jei jaučiate šiuos simptomus, atkreipkite dėmesį, kada jie prasideda – po darbo, miego ar streso. Tai padės patikslinti priežastį. Atminkite, kad nors simptomai gali būti nemalonūs, jie dažnai gerai reaguoja į gydymą, ypač jei aptinkami anksti.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Miofascijinis galvos skausmas kyla iš raumenų ir fascijos problemų, ypač trigerinių taškų susidarymo. Trigeriniai taškai atsiranda, kai raumuo pervargsta, patiria traumą ar yra nuolat įtemptas. Pagrindinės priežastys apima netinkamą pozą, stresą, fizinį pervargimą ir miego sutrikimus. Pavyzdžiui, ilgai sėdint prie kompiuterio palenkta galva, kaklo raumenys įsitempia, tęsiantis ilgalaikei įtampai susiformuoja trigeriniai taškai galvos sukamajame ir trapeciniame raumenyse.

Rizikos veiksniai: sėdimas darbas, fizinis darbas su pakartotiniais judesiais, stresas, kuris sukelia raumenų susitraukimą, ir blogos miego padėtys. Miegant ant pilvo, kaklas būna persuktas, kas pertempa galvos ir kaklo diržinius raumenis. Ergonomikos trūkumai, tokie kaip netinkama kėdė ar ekranas per žemai, didina riziką. Kiti veiksniai: amžius (dažniau 30-50 metų), moteriška lytis, lėtinės ligos kaip fibromialgija ir netinkama mityba, trūkstant vitamino D ar magnio [4].

Detaliau apie raumenis: Galvos sukamojo raumens trigeriniai taškai susiformuoja dėl ilgalaikio ar pasikartojančio galvos pasukimo, sunkių daiktų nešiojimo. Galvos ir kaklo diržinis raumuo – dėl blogos pozos skaitymo metu (pvz. naudojantis telefonu). Viršutinis trapecinis – dėl pečių įtampos streso metu. Mentės keliamojo – dėl netinkamos kuprinės, rankinės nešiojimo. Smilkininis ir kramtomasis – dėl kramtymo, griežimo dantimis ar emocinio streso.

PSO pabrėžia, kad lėtinio skausmo priežastys dažnai susijusios su gyvenimo būdu, o EMA reguliuoja vaistus, kurie gali padėti valdyti riziką. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu rizika padidėjo dėl nuotolinio darbo ir prastos ergonomikos. Jei turite šiuos rizikos veiksnius, pradėkite nuo paprastų pokyčių, kaip reguliarios pertraukos darbe.

Priežastys gali būti daugiaveiksnės – genetika, aplinka ir įpročiai. Pavyzdžiui, jei dirbate biure, netinkama kėdė gali sukelti trapecinio raumens įtampą, o tai veda prie galvos skausmo. Miego padėtys: geriausia miegoti ant nugaros ar šono su tinkama pagalve, kad kaklas būtų neutralioje pozicijoje. Ergonomikos principai: ekranas akių lygyje, kėdė su atrama nugarai, klaviatūra ties alkūnėmis. Šie veiksniai, jei ignoruojami, gali paversti epizodinį skausmą lėtiniu.

Diagnostika

Diagnozuojant pradedama nuo apžiūros. Klinikinis tyrimas apima raumenų palpaciją – spaudimą ant galimų trigerinių taškų, kad būtų atkuriamas skausmas. Pavyzdžiui, spaudžiant galvos sukamąjį raumenį, jei atsiranda galvos skausmas, tai rodo miofascijinę priežastį.

Nėra specifinių testų, bet gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai kaip stuburo KT ar MRT, kad atmestų kitas priežastis, tokias kaip tarpslankstelinio disko išvarža. PSO gairės lėtiniam skausmui rekomenduoja holistinį požiūrį, įskaitant psichologinį vertinimą, nes stresas gali sustiprinti simptomus.

Diagnostika apima diferencinę diagnozę – atskirti nuo migrenos, sinusito ar įtampos galvos skausmo. Jei simptomai susiję su konkrečiais raumenimis, kaip kramtomasis, gali būti tikrinamas žandikaulis. Atminkite, kad miofascijinis sindromas yra kontroversiškas kai kuriuose aspektuose, nes trigeriniai taškai ne visada matomi tyrimuose, todėl remiamasi klinikiniais požymiais [6]. Jei abejojate, kreipkitės į neurologą ar skausmo specialistą.

Procesas gali užtrukti, bet tikslus diagnozavimas yra raktas į efektyvų gydymą. Gydytojas gali naudoti klausimynus apie miego padėtis ir ergonomiką, kad nustatytų rizikos veiksnius. Šiuolaikinė diagnostika apima ir biomechaninį vertinimą, kaip eisenos analizę, bet dažniausiai pakanka apžiūros.

Gydymo galimybės

Gydymas miofascijiniam galvos skausmui yra daugialypis, remiantis įrodymais pagrįstais metodais. Pirmiausia – gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir ergonomikos gerinimas.

Vaistai: EMA patvirtinti analgetikai kaip ibuprofenas ar paracetamolis trumpalaikiam skausmo malšinimui. Lėtiniam skausmui – raumenų relaksantai ar antidepresantai kaip duloksetinas, patvirtintas fibromialgijai. Injekcijos į trigerinius taškus su anestetiku gali būti naudojamos, ypač viršutiniam trapeciniam raumeniui [5].

Reabilitacija: pratimai stiprinti kaklą ir pečius, joga ar pilatesas. Fizinė terapija yra pagrindinis gydymas, apimantis masažą, tempimo pratimus ir trigerinių taškų atpalaidavimą. Tyrimai rodo, kad sausa adatinė terapija (dry needling) efektyviai mažina skausmą kaklo raumenyse [2].

Miego padėtys: naudokite ortopedinę pagalvę, miegokite ant nugaros. Ergonomika: reguliuokite darbo vietą, darykite pertraukas. Alternatyvūs metodai: akupunktūra. PSO rekomenduoja nemedikamentinius metodus pirmiausia lėtiniam skausmui.

Gydymas individualus – kai kuriems pakanka pratimų, kitiems – kombinuoto požiūrio. Stebėkite progresą ir konsultuokitės su specialistu.

Detaliau: gyvenimo būdas – 30 min. ėjimo kasdien, streso mažinimas meditacija. Medikamentai – vengti perdozavimo, sekti EMA gaires. Reabilitacija – specifiniai pratimai kiekvienam raumeniui.  Šie metodai, remiantis tyrimais, mažina simptomus 70-80% atvejų.

Prevencija

Prevencija yra geriausias būdas išvengti miofascijinio galvos skausmo. Pradėkite nuo ergonomikos principų: darbo vietoje ekranas akių lygyje, kėdė su nugaros atrama, klaviatūra ties alkūnėmis. Darykite pertraukas kas 30 min., tempkite raumenis. Miego padėtys: miegokite ant šono ar nugaros su pagalve, kuri palaiko kaklą neutralioje pozicijoje – ne per aukšta ar žema [8].

Reguliarus fizinė aktyvumas: plaukimas, joga stiprina raumenis be perkrovos. Valdykite stresą – kvėpavimo pratimai mažina raumenų įtampą. Mityba: pakankamai vandens, pilnavertė mityba. Venkite blogų įpročių kaip telefono laikymas prie ausies petimi, kas apkrauna mentės keliamąjį raumenį.

Prevencija apima reguliarias patikras, ypač jei turite rizikos veiksnių. Tyrimai rodo, kad ergonomikos intervencijos mažina skausmą 50% [1]. Pradėkite mažais pokyčiais – tai ilgalaikė investicija į sveikatą.

Detaliau apie miego padėtis: šoninė pozicija su pagalve tarp kelių mažina spaudimą kaklui. Ergonomika: naudokite stovimą stalą, reguliuokite šviesą, kad nebūtų akių įtampos. Šie principai taikomi visiems raumenims – nuo temporalinio iki trapecinio.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei galvos skausmas stiprus, trunka ilgiau nei savaitę, lydimas pykinimo, regos sutrikimų ar silpnumo – tai gali rodyti kitas problemas. Jei simptomai kartojasi, nepaisant gyvenimo būdo pokyčių, ar jei yra trauma. Ankstyva intervencija apsaugo nuo lėtinio skausmo.

Jei skausmas plinta į rankas ar kojas, ar yra karščiavimas, nedelskite. PSO rekomenduoja kreiptis, jei skausmas veikia kasdienį gyvenimą. Gydytojas gali nukreipti pas specialistą.

Atsargios rekomendacijos

Mes rekomenduojame pradėti nuo neinvazinių metodų, kaip fizinė terapija ir ergonomika. Vaistus naudokite tik pagal gydytojo nurodymus, vengdami priklausomybės. Jei yra neaiškumų, pvz., trigerinių taškų vaidmuo yra ginčytinas kai kuriuose tyrimuose, konsultuokitės su profesionalu. Nepamirškite, kad ši informacija nėra medicininė konsultacija – visada kreipkitės į gydytoją asmeniniam patarimui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra miofascijinis galvos skausmas ir kaip jis skiriasi nuo įprasto galvos skausmo?

Miofascijinis galvos skausmas kyla iš raumenų trigerinių taškų, sukeliančių atspindintį skausmą galvoje. Skirtingai nuo paprasto įtampos skausmo, jis susijęs su specifiniais raumenimis kaip galvos sukamuoju ar trapeciniu, ir gali būti lydimas sustingimo. Detaliau: tai lėtinis sindromas, dažnai nuo blogos pozos ar streso, o gydymas apima fizinę terapiją ir ergonomiką. Tyrimai rodo, kad jis veikia 20-30% galvos skausmų atvejų [9]. Jei simptomai panašūs, kreipkitės diagnostikai.

Kaip trigeriniai taškai sukelia atspindintį skausmą?

Trigeriniai taškai – jautrūs mazgai raumenyse – siunčia skausmo signalus nervais į kitas sritis. Pavyzdžiui, kramtomasis raumuo gali sukelti skausmą dantyse ar galvoje. Detaliau: tai dėl nervų jungčių, kaip aprašyta 2024 m. tyrimuose, kur atspindintis skausmas reprodukuojamas spaudžiant taškus [1]. Tai padeda diagnozuoti, bet reikalauja profesionalaus vertinimo.

Kokios miego padėtys geriausios prevencijai?

Geriausios – ant nugaros ar šono su tinkama pagalve, palaikančia kaklą. Venkite pilvo pozos, kuri suka kaklą. Detaliau: pagalvė turėtų būti vidutinio aukščio, kad galva būtų tiesi su nugara. Tyrimai rodo, kad tai mažina trigerinių taškų aktyvumą diržiniuose raumenyse [8]. Pradėkite keisdami pagalvę ir stebėkite simptomus.

Kokie ergonomikos principai padeda išvengti skausmo?

Ekranas akių lygyje, kėdė su atrama, pertraukos kas valandą. Detaliau: klaviatūra ties alkūnėmis, kojos ant grindų, šviesa be atspindžių. Tai mažina įtampą trapeciniame ir mentės keliamajame raumenyse. Remiantis ergonomikos studijomis, tai sumažina skausmą 40-60% [10]. Įdiekite šiuos principus darbe ir namuose.

Ar vaistai efektyvūs gydymui?

Taip, bet kaip papildymas. EMA patvirtinti NSAID kaip ibuprofenas malšina uždegimą, o injekcijos – tikslinį skausmą. Detaliau: lėtiniam – duloksetinas ar botulinas, bet su šalutiniais efektais. Tyrimai 2023 m. rodo efektyvumą, bet rekomenduojama kombinuoti su terapija [7]. Visada sekite dozes ir konsultuokitės.

Kada skausmas tampa lėtinis ir ką daryti?

Jei trunka ilgiau nei 3 mėnesius. Detaliau: lėtinis nuo nuolatinės įtampos, gydomas reabilitacija ir gyvenimo būdu. PSO gairės pabrėžia ankstyvą intervenciją. Jei lėtinis, kreipkitės pas skausmo specialistą multi-disciplininiam požiūriui.

#Miofascijinis galvos skausmas

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.