Postherpetinė Neuralgija: Viskas, Ką Reikia Žinoti

Įvadas

Postherpetinė neuralgija (PHN) yra dažna ir varginanti būklė, kuri kyla po juostinės pūslelinės (herpes zoster) infekcijos. Juostinė pūslelinė – tai virusinė liga, sukelta varicella-zoster viruso, kuris vaikystėje sukelia vėjaraupius, o vėliau gali atsinaujinti ir sukelti skausmingą bėrimą bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai trišakio nervo zonoje (veido vienoje pusėje) ar liemens srityje pagal tarpšonkaulinių nervų eigą, bet gali pasireikšti ir galūnėse. Po to, kai bėrimas išnyksta, kai kuriems žmonėms lieka ilgalaikis skausmas paveiktoje odos srityje – tai ir yra postherpetinė neuralgija. Ši būklė dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims ir gali trukti mėnesius ar net metus, ženkliai pablogindama gyvenimo kokybę.

Suprantame, kad gyvenimas su nuolatiniu skausmu gali būti iššūkis tiek fiziškai, tiek emociškai. PHN nėra retas reiškinys – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, maždaug 10–18% juostinės pūslelinės atvejų pereina į PHN, ypač vyresniems žmonėms [1]. Ši būklė kyla dėl nervų pažeidimo, kurį sukelia virusas, ir gali pasireikšti kaip deginantis, duriantis ar pulsuojantis skausmas. Nors PHN nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti miego sutrikimus, depresiją ir sumažėjusį aktyvumą.

Šiame straipsnyje aiškinama, kas yra postherpetinė neuralgija, remiantis naujausiais PSO, Europos vaistų agentūros (EVA) gairėmis bei PubMed tyrimais nuo 2023 metų, siekiant suteikti patikimą informaciją, kad  suprasti šią būklę ir žinoti, kada kreiptis pagalbos. Svarbu atminti, kad kiekvienas atvejis individualus, todėl visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Simptomai

Postherpetinė neuralgija dažniausiai prasideda po juostinės pūslelinės bėrimo išgijimo ir gali tęstis ilgai. Pagrindinis simptomas – ilgalaikis skausmas vienoje kūno pusėje, atitinkančioje nervo, kurį pažeidė virusas, sritį. Skausmas gali būti įvairus: deginantis, duriantis kaip peiliu, pulsuojantis ar elektrinis. Dažnai pasitaiko alodinija – tai reiškinys, kai net lengvas prisilietimas, pavyzdžiui, drabužio audinys, sukelia stiprų skausmą.

Kiti simptomai apima odos niežulį, tirpimą, padidėjusį jautrumą šviesai ar garsui paveiktoje srityje, taip pat gali atsirasti raumenų silpnumas ar miego sutrikimai dėl nuolatinio diskomforto. Remiantis 2024 metų tyrimu PubMed, PHN skausmas dažnai vertinamas kaip vidutinio ar stipraus intensyvumo, o tai veikia kasdienę veiklą [2]. Jei simptomai trunka ilgiau nei 3 mėnesius po bėrimo, tai patvirtina PHN diagnozę. Suprantama, kad tokie pojūčiai vargina, todėl ankstyva pagalba yra svarbi.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Postherpetinė neuralgija kyla dėl varicella-zoster viruso reaktyvacijos, kuri sukelia juostinę pūslelinę. Vaikystėje persirgus vėjaraupiais virusas lieka miegančioje būsenoje nervų ganglijuose ir gali aktyvuotis dėl silpnėjančios imuninės sistemos. Kai virusas pažeidžia nervus, atsiranda uždegimas, kuris vėliau pereina į lėtinį skausmą dėl nervų pažeidimo – tai apima mielino apvalkalo praradimą ir centrinės nervų sistemos pokyčius.

Pagrindiniai rizikos veiksniai: amžius virš 50 metų (rizika didėja su amžiumi, pasiekiant 60–75% vyresniems nei 70 metų), stiprus juostinės pūslelinės bėrimas, imuninės sistemos silpnumas (pvz., dėl vėžio, ŽIV ar vaistų), diabetas, moteriška lytis ir šeiminė anamnezė. 2025 metų tyrime PubMed nustatyta, kad genetiniai veiksniai, tokie kaip NMRAL1 genas, gali didinti PHN riziką [3].  Nors priežastys aiškios, ne visi su juostine pūsleline susirgs PHN – tai priklauso nuo individualių veiksnių.

Diagnozė

Postherpetinė neuralgija diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento istorija ir klinikiniu tyrimu. Gydytojas paklaus apie buvusią juostinę pūslelinę, bėrimo vietą ir skausmo trukmę. Jei skausmas trunka ilgiau nei 3 mėnesius po bėrimo išgijimo, tai rodo PHN. Klinikinis tyrimas apima randų įvertinimą bėrimų srityje, odos jautrumo testavimą (pvz., prisilietimo reakciją) ir neurologinius požymius.

Retais atvejais, kai diagnozė neaiški, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai: viruso antikūnų kraujo testai ar PGR tyrimas iš pūslelių skysčio. MRT ar KT skenavimas naudojami išskirti kitas priežastis, pvz., navikus. Pagal StatPearls gaires, diagnozė paprasta daugeliu atvejų, bet rekomenduojama atmesti kitas neuropatines būkles [4]. Jei simptomai netipiniai, pasitarkite su neurologu – ankstyva diagnozė padeda pradėti gydymą laiku.

Gydymo Galimybės

Gydymas postherpetinei neuralgijai skirtas skausmui mažinti ir gyvenimo kokybei gerinti. Jis remiasi multimodaliniu požiūriu: vaistais, gyvenimo būdo pokyčiais, reabilitacija ir, retais atvejais, invaziniais metodais. Remiantis Europos skausmo federacijos (EFIC) ir Tarptautinės skausmo tyrimo asociacijos (IASP) gairėmis, gydymas pritaikomas individualiai [2].

Vaistai: Pirmos eilės vaistai – gabapentinoidai (pvz., pregabalinas ar gabapentinas), kurie slopina skausmo impulso perdavimą, ir tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas), veikiantys skausmo suvokimą. Vietinės priemonės: lidokaino pleistras ar didelės koncentracijos kapsaicino pleistras, kurie mažina vietinį skausmą. 2025 metų apžvalga patvirtina kapsaicino efektyvumą gerinant gyvenimo kokybę [6]. Opioidai naudojami kaip antros eilės, bet su atsargumu dėl priklausomybės rizikos. Antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras) efektyvūs ankstyvoje juostinės pūslelinės stadijoje, mažinant PHN riziką.
Jei PHN atsparus tradiciniams gydymo metodams, tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, pagalba galima specializuotose skausmo klinikose – Lidokaino ar Ketamino infuzijos, sprendžiant pagal atitinkamus kriterijus ir sąlygas.

Gyvenimo būdo pokyčiai: Rekomenduojama vengti dirgiklių, naudoti šaltus kompresus skausmui malšinti, palaikyti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Relaksacijos technikos, kaip meditacija ar joga, padeda valdyti stresą, kuris gali stiprinti skausmą.

Reabilitacija: Fizioterapija apima TENS (transkutaninę elektrinę nervų stimuliaciją) ar akupunktūrą. Invaziniai metodai, kaip nervų blokados ar spinalinė stimuliacija, naudojami atspariems atvejams, bet jų efektyvumas varijuoja – rekomenduojama tik specializuotuose centruose, turinčiuose patirties.

Prevencija

Geriausia prevencija – užkirsti kelią juostinei pūslelinei. PSO ir EVA rekomenduoja vakcinaciją nuo herpes zoster. Shingrix vakcina, patvirtinta EVA, apsaugo 91–97% atvejų nuo juostinės pūslelinės ir 89–100% nuo PHN vyresniems nei 50 metų [9]. Ji rekomenduojama ir imunokompromituotiems (turintiems imuninės sistemos deficitą) asmenims nuo 18 metų.Ankstyvas antivirusinis gydymas juostinės pūslelinės metu mažina PHN riziką 50–66%.

Kiti prevencijos žingsniai: stiprinti imuninę sistemą sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir stresų valdymu. Jei turite rizikos veiksnių, pasitarkite su gydytoju apie vakcinaciją – tai saugiausias būdas išvengti komplikacijų.

Kada Kreiptis į Gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei po juostinės pūslelinės bėrimo skausmas neišnyksta per 3 mėnesius, stiprėja ar trukdo kasdienei veiklai. Taip pat jei atsiranda nauji simptomai, kaip raumenų silpnumas ar regos sutrikimai. Ankstyva intervencija gali pagerinti rezultatus.

Rekomendacija

Rekomenduojame nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą įtarus, kad jums postherpetinė neuralgija. Nors informacija čia remiasi naujausiais šaltiniais, individualus gydymas skiriasi – visada konsultuokitės su profesionalu. Jei yra neaiškumų dėl naujų tyrimų (pvz., genetiniai veiksniai), rekomenduojame patikrinti su specialistu.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

  • Ar postherpetinė neuralgija užkrečiama? Ne, PHN nėra užkrečiama, bet juostinė pūslelinė gali perduoti virusą kitiems, ypač nevakcinuotiems.
  • Kiek laiko trunka postherpetinė neuralgija? Dažniausiai 3–6 mėnesius, bet kai kuriems – metus ar ilgiau. Tyrimai rodo, kad 5% atvejų trunka metus [4].
  • Ar vakcina visiškai apsaugo nuo postherpetinės neuralgijos? Ne 100%, bet Shingrix mažina riziką 89–100% [9]. Ji saugi, bet gali sukelti trumpalaikius šalutinius poveikius.
  • Kokie natūralūs būdai malšinti skausmą? Šalti kompresai, relaksacija ir fizinė terapija padeda, bet derinkite su vaistais.
  • Ar postherpetinė neuralgija gali pasikartoti? Retai, bet jei imuninė sistema silpna, rizika didesnė. Prevencija – raktas.
  • Ką daryti, jei vaistai neveikia? Kreipkitės į skausmo specialistą ar skausmo kliniką. [10].
  • Ar postherpetinė neuralgija veikia psichinę sveikatą? Taip, gali sukelti depresiją – rekomenduojama psichologo pagalba.
  • Koks postherpetinė neuralgijos paplitimas Lietuvoje? Panašus į Europą, apie 13% po juostinės pūslelinės vyresniems, bet tikslių duomenų trūksta; pasitarkite su gydytoju.

#Postherpetinė neuralgija

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

TURITE KLAUSIMŲ? PASIKALBAME!