Šiuo metu nedirbame · Joninas
Neurologija

Peties (žasto) rezginio ligos: priežastys ir simptomai

Peties rezginys – tai nervų tinklas, einantis nuo kaklo į ranką ir valdantis rankos jutimus bei judesius. Jį pažeidus ar dirginus, atsiranda skausmas, silpnumas ar tirpimas rankoje ir petyje. Laiku nustačius priežastį, daugeliu atvejų funkciją galima išsaugoti ar atkurti.

Svarbiausia

  • Peties rezginys – nervų tinklas, valdantis rankos jutimus ir judesius.
  • Pažeidimą gali sukelti traumos, suspaudimas, uždegimas ar navikai.
  • Būdingi simptomai – peties ir rankos skausmas, silpnumas, tirpimas.
  • Priežastį padeda nustatyti neurologas; svarbi ankstyva diagnostika ir reabilitacija.

Kas yra žasto rezginys?

Peties rezginys – tai nervų tinklas, susiformuojantis iš kaklinės ir krūtininės stuburo dalies nervų ir nusidriekiantis per kaklą bei petį į ranką. Šie nervai perduoda judesio komandas rankos raumenims ir grąžina jutimo signalus. Pažeidus rezginį, sutrinka visos rankos ar jos dalies veikla.

Dažniausios žasto rezginio ligos ir pažeidimai

  • Traumos – peties išnirimas, kaklo ir peties pertempimas (pvz., sporto ar avarijų metu);
  • Suspaudimas – krūtinės atvaros sindromas, navikai ar randai;
  • Uždegiminis pažeidimas – neuralginė amiotrofija (staigus stiprus peties skausmas su vėliau atsirandančiu silpnumu);
  • Spindulinis pažeidimas – po onkologinio gydymo;
  • gimdyminiai pažeidimai naujagimiams.

Simptomai

  • aštrus ar deginantis skausmas petyje ir rankoje;
  • rankos ar plaštakos silpnumas, sunku kelti ar laikyti daiktus;
  • tirpimas, dilgčiojimas ar jutimo praradimas;
  • raumenų nykimas užsitęsus pažeidimui;
  • sumažėję refleksai.

Simptomai priklauso nuo to, kuri rezginio dalis pažeista.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Riziką didina traumos, sportas su didele apkrova rankai, kaklo ir peties operacijos, navikai krūtinės atvaros srityje, onkologinis gydymas spinduliais. Neuralginė amiotrofija kartais atsiranda po infekcijos ar fizinio krūvio.

Diagnostika

Neurologas įvertina rankos jėgą, jutimą ir refleksus. Pažeidimo vietai ir mastui nustatyti dažnai skiriama elektroneuromiografija (ENMG), o struktūrinėms priežastims (suspaudimui, navikams) – magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).

Gydymas

Gydymas priklauso nuo priežasties ir pažeidimo sunkumo:

  • skausmo valdymas vaistais;
  • kineziterapija ir reabilitacija – judrumo, jėgos ir funkcijos atkūrimas, kontraktūrų prevencija;
  • uždegiminio pažeidimo (neuralginės amiotrofijos) atveju dažnai stebima eiga, nes funkcija neretai atsistato savaime;
  • esant suspaudimui ar sunkiai traumai gali būti svarstomas chirurginis gydymas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės, jei atsiranda stiprus peties ar rankos skausmas, rankos silpnumas, tirpimas ar jutimo praradimas, ypač po traumos. Ankstyva diagnostika padeda išsaugoti rankos funkciją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar žasto rezginio pažeidimas praeina savaime?

Kai kurie pažeidimai (pvz., neuralginė amiotrofija) neretai atsistato savaime per mėnesius, tačiau tai įvertina gydytojas. Sunkesni pažeidimai reikalauja gydymo ir reabilitacijos.

Kuo padeda ENMG tyrimas?

Elektroneuromiografija parodo, kurie nervai ir kiek pažeisti, padeda nustatyti pažeidimo vietą bei prognozę.

Ar reikia operacijos?

Daugeliu atvejų ne – padeda konservatyvus gydymas ir reabilitacija. Operacija svarstoma esant suspaudimui ar sunkiai traumai.

Ar reabilitacija svarbi?

Taip. Kineziterapija padeda išlaikyti judrumą, atkurti jėgą ir išvengti sąnario sustingimo, kol nervas gyja.

Šaltiniai ir literatūra

Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus įvertinimo kreipkitės į specialistą.

Skaitykite taip pat

Ataksija: priežastys ir diagnostika Kompleksinis regioninis skausmo sindromas (KRSS): priežastys, simptomai, gydymas Gerybinė intrakranijinė hipertenzija: priežastys, simptomai, gydymas Rankų drebėjimas: priežastys ir diferencinė diagnostika Hemifacialinis spazmas (veido raumenų trūkčiojimas) Distonija