Tai panikos ataka ar autonominės funkcijos sutrikimas? Kaip atskirti ir kodėl tai svarbu

Tiek panikos ataka, tiek autonominės nervų sistemos funkcijos sutrikimas pasireiškia panašiais simptomais: širdies plakimu, dusuliu, galvos svaigimu, prakaitavimu, drebuliu, „smegenų rūku”, virškinimo negalavimais. Taip yra todėl, kad abiem atvejais aktyvuojasi ta pati autonominė (vegetacinė) nervų sistema, valdanti nevalingas organizmo funkcijas. Dėl šio persidengimo žmonės dažnai metų metus klaidžioja tarp specialistų be aiškaus atsakymo, o simptomai neretai nurašomi vien „nervams”.

Vis dėlto, nors simptomai panašūs, šių būklių prigimtis skiriasi — todėl skiriasi ir gydymas. Būtent dėl to svarbus nuoseklus, kantrus ištyrimas.

Panikos ataka — tai staigus, intensyvios baimės ar diskomforto protrūkis, kuris piką pasiekia per kelias minutes ir lydimas ryškių kūno simptomų: stipraus širdies plakimo, dusulio, spaudimo krūtinėje, drebulio, prakaitavimo, galvos svaigimo, tirpimo, nerealumo jausmo. Labai būdinga ir baimės komponentė — mirties, kontrolės praradimo ar „išprotėjimo” baimė. Atakos gali kilti tarsi be priežasties arba tam tikrose situacijose; kartojantis joms ir atsiradus nuolatinei naujos atakos baimei, kalbama apie panikos sutrikimą. Tai realus ir gydomas sutrikimas, kuriam veiksmingi psichoterapija (ypač kognityvinė-elgesinė) ir, prireikus, medikamentai.

Autonominės funkcijos sutrikimas (disautonomija) — tai būklės, kai nevalingą organizmo veiklą reguliuojanti nervų sistema dirba netinkamai. Viena žinomiausių formų — posturalinė ortostatinė tachikardijos sindromas (POTS), kai atsistojus pernelyg pagreitėja širdies ritmas ir atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, plakimas, „smegenų rūkas”. Kitos formos — ortostatinė hipotenzija (kraujospūdžio kritimas atsistojus) ir vazovagalinis (neurokardiogeninis) alpimas. Svarbiausias autonominės disfunkcijos požymis — simptomai dažnai susiję su kūno padėtimi: atsiranda ar sustiprėja atsistojus, ilgai stovint, karštyje, o atsigulus palengvėja.

Nors galutinai atskiria tik gydytojas, kai kurie požymiai padeda orientuotis:

• Provokuojantis veiksnys: autonominės disfunkcijos simptomai dažnai prasideda atsistojus ar ilgai stovint; panikos ataka dažniau kyla spontaniškai arba tam tikroje situacijoje;
• Baimės komponentė: panikos atakai būdinga ryški baimė ir katastrofinės mintys; disautonomijoje pirminis simptomas — fizinis (plakimas, svaigimas), o nerimas dažnai antrinis;
• Eiga: panikos ataka staiga įsisiūbuoja ir per dešimt–dvidešimt minučių atslūgsta; disautonomijos simptomai dažnai užsitęsia ir kinta su padėtimi;
• Reakcija į padėtį: atsigulus disautonomijos simptomai dažnai mažėja, o panikos atakai padėtis turi mažiau įtakos.

Praktikoje šie bruožai gali persipinti — neretai žmogus turi abi problemas vienu metu, todėl reikalingas atidus įvertinimas.

Panašius simptomus gali sukelti ir kitos, gydytinos būklės, todėl jas svarbu atmesti:

• Skydliaukės ligos (ypač skydliaukės hiperfunkcija);
• Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos);
• Mažakraujystė ir geležies stoka;
• Hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis);
• retais atvejais — antinksčių navikai (feochromocitoma);
• vestibuliarinės (vidinės ausies) ligos, sukeliančios svaigimą.

Šios priežastys nustatomos paprastais ir prieinamais tyrimais, todėl jų atmetimas — esminis diagnostikos žingsnis.

Diagnostika prasideda nuo išsamios ligos istorijos: kada ir kaip simptomai prasideda, ar susiję su padėtimi, ar yra baimės komponentė, kas palengvina ir pablogina būklę. Toliau dažnai atliekama:

• kraujospūdžio ir pulso matavimas gulint ir atsistojus (ortostatinis mėginys);
• elektrokardiograma (EKG), o esant reikalui — paros širdies ritmo stebėjimas (Holterio tyrimas), kad būtų užfiksuoti permušimai;
• kraujo tyrimai (skydliaukės hormonai, hemoglobinas, gliukozė ir kt.);
• neurologinis ištyrimas, prireikus — papildomi tyrimai.

Kadangi simptomai apima ir nervų, ir širdies sistemą, dažnai prasmingas neurologo ir kardiologo bendradarbiavimas, o esant ryškiai baimės komponentei — ir psichikos sveikatos specialisto įsitraukimas.

Daugeliui žmonių didžiausią palengvėjimą suteikia ne tik gydymas, bet ir aiškumas — supratimas, kas vyksta su jų organizmu. Kai būklė tiksliai įvardijama, dažnai paaiškėja, kad ji yra valdoma: autonominės disfunkcijos atveju padeda gyvensenos priemonės (pakankamas skysčių ir druskos vartojimas, laipsniškas fizinis aktyvumas, padėties keitimo technikos) ir, prireikus, vaistai; panikos sutrikimui — psichoterapija ir medikamentai. Svarbiausia — neapsiriboti vienu pasakymu „tai nervai”, o nuosekliai išsiaiškinti priežastį.

Jei Jus kamuoja pasikartojantys širdies permušimai, galvos svaigimas, dusulys, „smegenų rūkas” ar kraujospūdžio šokinėjimas ir aiškaus atsakymo iki šiol negavote — verta kreiptis išsamiam įvertinimui. Antalgijos klinikoje šiuos simptomus gali vertinti neurologas. Tikslus įvertinimas padeda ne tik parinkti gydymą, bet ir atgauti ramybę.