Šiuo metu nedirbame · Šiandien nedirbame
Vaikų sveikata · Kardiologija

Vaikų alpimas: kada tai nekenksminga, o kada – širdies signalas

Daugumai vaikų alpimas (sinkopė) yra nekenksmingas ir susijęs su dehidratacija, staigiu atsistojimu ar baime. Tačiau kai kuriais atvejais apalpimas gali būti pirmasis rimto širdies ritmo sutrikimo signalas. Sužinokite, kaip atskirti ir kada būtina patikrinti širdį.

  • Alpimas
  • Sinkopė
  • Širdies ritmas
  • Krūvis
  • Šeimos anamnezė
~15 %vaikų bent kartą apalpsta iki paauglystės
> 75 %atvejų – nekenksmingas vazovagalinis alpimas
24–48 val.Holterio monitoravimas ritmo sutrikimams
Svarbiausia

Kodėl vaikai alpsta?

Dažniausias vaikų alpimo tipas – vazovagalinė (refleksinė) sinkopė: trumpalaikis kraujospūdžio ir širdies dažnio sumažėjimas, kurį provokuoja stovėjimas, karštis, baimė, skausmas ar dehidratacija. Tai nekenksminga, nors ir išgąsdina.

Vis dėlto retais atvejais alpimas gali būti kardiogeninis – sukeltas širdies ritmo ar struktūros sutrikimo. Šį tipą būtina atpažinti, nes jis gali signalizuoti rimtą riziką.

Geros žinios

Jei vaikas apalpo karštyje, stovėdamas ar pamatęs kraują, prieš tai jautė pykinimą, blyškumą ar „aptemo akys" – tai tipiškas nekenksmingo vazovagalinio alpimo vaizdas.

Priežastys

Dažniausios alpimo priežastys vaikams

  • Vazovagalinė sinkopė – ilgas stovėjimas, karštis, baimė, skausmas, kraujo vaizdas.
  • Ortostatinė hipotenzija – kraujospūdžio kritimas staiga atsistojus.
  • Dehidratacija – nepakankamas skysčių vartojimas, ypač sportuojant ar karštą dieną.
  • Hiperventiliacija / nerimas – panikos epizodai.
  • Kardiogeninės priežastys – aritmijos, struktūrinės širdies ydos, kardiomiopatijos (retos, bet pavojingos).
Pavojaus ženklai

Kada alpimas yra įspėjamasis širdies signalas

Skubaus kardiologinio įvertinimo reikia, jei alpimas:
  • įvyko fizinio krūvio metu (ne po jo, o būtent sportuojant);
  • atsirado be jokių įspėjamųjų požymių (staiga, be pykinimo ar svaigimo);
  • prasidėjo po širdies permušimų (palpitacijų);
  • lydimas krūtinės skausmo;
  • įvyko gulint arba sukėlė traumą (vaikas nespėjo apsisaugoti);
  • šeimoje yra staigios mirties iki 50 m., aritmijų ar įgimtų širdies ligų.
Kaip atskirti

Vazovagalinė ar kardiogeninė sinkopė?

PožymisNekenksmingas (vazovagalinis)Įspėjamasis (kardiogeninis)
KadaStovint, karštyje, po baimėsFizinio krūvio metu
Prieš alpimąPykinimas, blyškumas, „akių aptemimas"Staiga, be perspėjimo, palpitacijos
PadėtisStovint ar sėdintNet gulint
AtsigavimasGreitas, pilnasLėtas, su sumišimu
Šeimos anamnezėNeaktualiStaigi mirtis, aritmijos jauname amžiuje
Ką daryti

Pirmoji pagalba apalpus

  1. Paguldykite vaiką ir pakelkite kojas aukščiau galvos lygio.
  2. Užtikrinkite gaivų orą, atlaisvinkite aptemptus drabužius.
  3. Atsigavus duokite atsigerti, neskubėkite staiga keltis.
  4. Jei vaikas neatsigauna per 1–2 min., apalpo krūvio metu ar susižeidė – kvieskite pagalbą (112).
Kada pas kardiologą

Kada būtina kreiptis į vaikų kardiologę

  • Alpimas fizinio krūvio metuPrivaloma kardiologo konsultacija dar prieš grįžtant į sportą.
  • Alpimas be perspėjimo ar gulintIndikacija EKG, echoskopijai ir Holterio monitoravimui.
  • Palpitacijos prieš alpimąGalimas ritmo sutrikimas – reikalingas išsamus ištyrimas.
  • Šeimos staigios mirties anamnezėBūtinas įvertinimas nepriklausomai nuo alpimo aplinkybių.
  • Pasikartojantys alpimaiNet jei atrodo nekenksmingi – verta išsiaiškinti priežastį.
Registracija

Patikrinkite vaiko širdies ritmą

Jei vaikas apalpo krūvio metu ar be perspėjimo – registruokite vizitą pas vaikų kardiologę. Atliekame EKG, echoskopiją ir Holterio monitoravimą.

Vaikų kardiologo paslaugos – 75–175 €. Žiūrėti visas kainas →

Nepavyksta užsiregistruoti internetu? Skambinkite +370 37 999980 arba rašykite kaunas@antalgija.lt.

DUK

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vaiko alpimas dažniausiai pavojingas?

Ne. Daugiau nei 75 % vaikų alpimų yra nekenksmingi vazovagaliniai epizodai. Tačiau alpimas krūvio metu ar be perspėjimo reikalauja kardiologinio įvertinimo.

Vaikas apalpo per treniruotę – ar galima toliau sportuoti?

Ne, kol nebus atliktas kardiologinis ištyrimas. Alpimas fizinio krūvio metu – vienas svarbiausių įspėjamųjų ženklų.

Kokie tyrimai padeda nustatyti priežastį?

EKG, širdies echoskopija ir 24–48 val. Holterio monitoravimas. Kartais atliekamas pasvirimo (tilt) testas ar krūvio mėginys.

Kaip sumažinti vazovagalinio alpimo riziką?

Pakankamas skysčių ir druskos kiekis, vengti ilgo stovėjimo karštyje, lėtai keltis, pajutus perspėjamuosius požymius – atsisėsti ar atsigulti.

Vaikų krūtinės skausmai  ·  Sportuojančių vaikų kardiologija  ·  Vaikų kardiologas