Svarbiausia
- Ataksija – judesių koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimas, ne savarankiška liga, o simptomas.
- Būdinga nestabili eisena, nevikrūs rankų judesiai, kartais kalbos ir akių judesių sutrikimai.
- Priežastys įvairios: smegenėlių pažeidimas, insultas, išsėtinė sklerozė, alkoholis, vitaminų trūkumas, paveldimos formos.
- Staiga atsiradusi ataksija – skubi būklė; priežastį nustato neurologas.
Kas yra ataksija?
Ataksija – tai judesių koordinacijos sutrikimas, atsirandantis, kai pažeidžiamos smegenų sritys (dažniausiai smegenėlės) ar nervų keliai, atsakingi už judesių derinimą ir pusiausvyrą. Žmogui tampa sunku tiksliai valdyti judesius, nors raumenų jėga gali būti nepakitusi.
Simptomai
- nestabili, svyruojanti eisena, polinkis kliūti ar griūti;
- nevikrūs, netikslūs rankų judesiai (sunku paimti daiktą, užsisegti sagas);
- kalbos sutrikimas – neaiški, „skiemenuota“ kalba;
- akių judesių sutrikimai, dvejinimasis;
- drebėjimas rankai artėjant prie tikslo (intencinis tremoras);
- pusiausvyros ir koordinacijos sunkumai, ypač tamsoje.
Tipai ir priežastys
Ataksija gali atsirasti staiga (ūmiai) arba vystytis lėtai. Dažniausios priežastys:
- smegenėlių pažeidimas – insultas, navikas, trauma;
- išsėtinė sklerozė ir kitos nervų sistemos ligos;
- ilgalaikis alkoholio vartojimas;
- vitaminų (B12, E) trūkumas;
- kai kurie vaistai ar toksinai;
- paveldimos (genetinės) ataksijos;
- infekcijos ar autoimuniniai procesai.
Diagnostika
Neurologas įvertina eiseną, koordinaciją, kalbą ir akių judesius. Priežasčiai nustatyti gali būti skiriama: galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kraujo tyrimai (vitaminų, skydliaukės ir kt.), prireikus – genetiniai tyrimai ar juosmens punkcija. Tyrimų apimtį lemia tai, ar ataksija atsirado staiga, ar vystėsi lėtai.
Gydymas
Gydymas visų pirma nukreiptas į priežastį: pavyzdžiui, papildomas vitaminas B12, gydoma pagrindinė liga, atsisakoma alkoholio. Nepriklausomai nuo priežasties, svarbi reabilitacija – kineziterapija pusiausvyrai ir eisenai gerinti, ergoterapija savarankiškumui palaikyti, prireikus – kalbos terapija. Reabilitacija padeda sumažinti griuvimų riziką ir išlaikyti savarankiškumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Staiga atsiradusi ataksija (nestabili eisena, neaiški kalba, koordinacijos sutrikimas) gali būti insulto ar kitos skubios būklės požymis – tokiu atveju kvieskite skubią pagalbą. Jei koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimai vystosi lėtai, kreipkitės į neurologą priežasčiai išsiaiškinti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ataksija yra liga?
Ataksija yra simptomas, o ne atskira liga. Ją gali sukelti įvairios priežastys, todėl svarbu nustatyti, kas konkrečiai ją lemia.
Ar ataksija išgydoma?
Tai priklauso nuo priežasties. Gydant priežastį (pvz., vitaminų trūkumą), ataksija gali sumažėti. Paveldimų formų atveju daugiausia padeda reabilitacija ir simptomų valdymas.
Kada ataksija yra skubi būklė?
Jei koordinacijos sutrikimas, nestabili eisena ar neaiški kalba atsirado staiga – tai gali būti insulto požymis ir reikia skubios pagalbos.
Ar padeda reabilitacija?
Taip. Kineziterapija ir ergoterapija padeda gerinti pusiausvyrą, eiseną, koordinaciją bei išlaikyti savarankiškumą ir sumažinti griuvimų riziką.
Šaltiniai ir literatūra
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus įvertinimo kreipkitės į specialistą.