Klasterinis galvos skausmas: vienas stipriausių žinomų skausmų ir kaip jį suvaldyti

Klasterinis galvos skausmas priklauso vadinamųjų trišakio nervo autonominių cefalgijų grupei. Tai reiškia, kad skausmas susijęs su trišakio nervo sistema ir lydimas autonominių (nevalingų) galvos bei veido reakcijų. Liga reta — ja serga mažiau nei 1 proc. populiacijos, dažniau vyrai, o pirmieji priepuoliai paprastai prasideda 20–40 metų amžiuje.

Pavadinimas „klasterinis” kilęs dėl būdingo eigos pobūdžio: priepuoliai susitelkia į serijas (klasterius), kurios trunka savaites ar mėnesius, o po to gali sekti ilgi remisijos laikotarpiai be jokio skausmo.

Klasterinio galvos skausmo priepuolis yra labai būdingas:

• Skausmas visada vienoje pusėje — aplink akį, virš jos arba smilkinyje;
• nepaprastai stiprus, veriantis, deginantis;
• greitai pasiekia maksimumą ir trunka nuo 15 iki 180 minučių;
• per parą gali pasikartoti nuo vieno iki kelių kartų, dažnai tuo pačiu metu, neretai naktį, pažadindamas iš miego.

Priepuolį lydi autonominiai požymiai toje pačioje pusėje: ašarojimas, akies paraudimas, voko nusileidimas ar susiaurėjęs vyzdys, nosies užgulimas arba sloga, veido prakaitavimas. Labai būdinga ir tai, kad žmogus priepuolio metu negali nurimti — vaikšto, sūpuojasi, laiko galvą.

Klasterinis skausmas dažnai painiojamas su migrena, tačiau yra esminių skirtumų:

• Elgesys: migrenos metu žmogus dažniausiai guli ramiai tamsoje, o klasterinio priepuolio metu — nerimsta, juda;
• Trukmė: migrena trunka valandas–parą, klasterinis priepuolis — iki 3 valandų;
• Autonominiai požymiai (ašarojimas, nosies užgulimas vienoje pusėje) būdingesni klasteriniam skausmui;
• Periodiškumas: klasteriniam skausmui būdingas griežtas paros ir sezoniškumo ritmas.

Atskirti šias būkles svarbu, nes gydymas iš esmės skiriasi.

Klasterio periodu priepuolius dažnai išprovokuoja alkoholis — net nedidelis kiekis. Taip pat gali turėti įtakos stiprūs kvapai, didelis aukštis, miego ritmo pokyčiai. Įdomu, kad ne klasterio metu tie patys veiksniai dažniausiai priepuolio nesukelia. Manoma, kad ligos atsiradime svarbų vaidmenį atlieka pogumburis (hipotalamas), reguliuojantis organizmo biologinį laikrodį — tai paaiškina būdingą priepuolių ritmą.

Klasterinio galvos skausmo diagnozė visų pirma klinikinė — ją gydytojas nustato pagal būdingą priepuolių pobūdį, trukmę ir autonominius požymius. Vis dėlto, siekiant atmesti antrines priežastis (pavyzdžiui, pakitimus smegenų ar hipofizės srityje), dažnai atliekama galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija. Tiksli ir laiku nustatyta diagnozė leidžia išvengti metų trukmės nereikalingų tyrimų ir neefektyvaus gydymo.

Gydymas skirstomas į ūmaus priepuolio nutraukimą ir profilaktiką:

• Ūmus gydymas: didelio srauto deguonies įkvėpimas per kaukę ir greitai veikiantys triptanai (po oda arba į nosį) — veiksmingiausios priemonės, dažnai nutraukiančios priepuolį per kelias minutes;
• Profilaktika: klasterio periodu skiriami vaistai, mažinantys priepuolių dažnį (pavyzdžiui, verapamilis ir kiti, pagal gydytojo parinkimą);
• svarbu vengti alkoholio per visą klasterio laikotarpį.

Paprasti analgetikai (pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas) klasteriniam skausmui dažniausiai neveiksmingi, todėl gydymą turi parinkti gydytojas.

Jei patiriate labai stiprius, vienos pusės galvos skausmus su ašarojimu ar nosies užgulimu, ypač jei jie kartojasi serijomis arba žadina naktį — būtina kreiptis į neurologą. Liga yra valdoma, o tinkamas gydymas gali iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę. Antalgijos klinikoje galvos skausmų diagnostiką ir gydymą atlieka neurologai.