Rankų drebėjimas: priežastys ir diferencinė diagnostika

Tremoras – tai nevalingas, ritmiškas kūno dalies (dažniausiai rankų) judėjimas, kurį sukelia priešingų raumenų grupių susitraukimai. Lengvas, vos pastebimas drebėjimas yra normalus reiškinys (vadinamasis fiziologinis tremoras), kurį gali sustiprinti nuovargis, stresas, kofeinas ar šaltis. Kreiptis verta tada, kai drebėjimas tampa pastebimas, trikdo kasdienius veiksmus ar atsiranda kartu su kitais simptomais.

Gydytojui svarbiausia – nustatyti, kada drebėjimas pasireiškia. Pagal tai skiriami tipai:

• Ramybės tremoras – dreba ranka, kai ji ramiai guli ant kelio; būdingas Parkinsono ligai.
• Posturalinis tremoras – dreba laikant rankas ištiestas; būdingas esencialiniam tremorui ir sustiprintam fiziologiniam drebėjimui.
• Intencinis (kinetinis) tremoras – stiprėja artėjant ranka prie tikslo (pvz., liečiant nosį); rodo smegenėlių pažeidimą.

Drebėjimo tipas dažnai jau leidžia įtarti priežastį.

• Esencialinis (gerybinis) tremoras – dažniausias judesių sutrikimas, dažnai paveldimas;
• Parkinsono liga – ramybės drebėjimas su raumenų sustingimu ir judesių lėtumu;
• sustiprintas fiziologinis tremoras – dėl streso, nuovargio, kofeino, nemigos;
• skydliaukės hiperfunkcija (tireotoksikozė);
• vaistai ir medžiagos – kai kurie vaistai, alkoholio nutraukimas;
• smegenėlių ligos, išsėtinė sklerozė;
• distoninis tremoras, mikroelementų (pvz., magnio) ar cukraus pokyčiai.

Atskirti priežastis padeda keli požymiai:

• Esencialinis tremoras – drebėjimas veikiant (laikant, rašant), dažnai abiejose rankose, šeiminis, gali mažėti nuo alkoholio.
• Parkinsono liga – drebėjimas ramybėje, dažnai prasideda vienoje pusėje, lydimas sustingimo, lėtumo, pakitusios eisenos.
• Smegenėlių (intencinis) tremoras – stiprėja artėjant prie tikslo, su koordinacijos sutrikimu.
• Tireotoksikozė – smulkus greitas drebėjimas su širdies plakimu, svorio kritimu, prakaitavimu.

Tikslią diferencinę diagnozę nustato neurologas.

Skubiau kreiptis verta, jei drebėjimas: atsirado staiga; pasireiškia tik vienoje kūno pusėje; lydimas raumenų silpnumo, kalbos, eisenos ar pusiausvyros sutrikimo; sparčiai stiprėja; trikdo valgymą, rašymą ar kitus kasdienius veiksmus.

Neurologas įvertina drebėjimo tipą, atlieka neurologinį ištyrimą ir paklausia apie vartojamus vaistus bei šeimos ligas. Priklausomai nuo įtariamos priežasties gali būti skiriami kraujo tyrimai (pvz., skydliaukės), o rečiau – galvos smegenų vaizdiniai tyrimai ar elektrofiziologiniai tyrimai. Daugeliu atvejų diagnozė nustatoma kliniškai.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Lengvas fiziologinis drebėjimas dažnai gydymo nereikalauja – pakanka sumažinti kofeiną, pailsėti, valdyti stresą. Esant esencialiniam tremorui ar Parkinsono ligai, neurologas gali skirti medikamentinį gydymą, o trikdantį drebėjimą padeda valdyti ir kineziterapija bei ergoterapija. Jei drebėjimą sukelia vaistai ar skydliaukės sutrikimas – gydoma priežastis.

Kreipkitės į neurologą, jei rankų drebėjimas pastebimas, kartojasi, stiprėja ar trikdo kasdienę veiklą, taip pat jei jis lydimas kitų simptomų. Ankstyvas įvertinimas padeda nustatyti priežastį ir laiku pradėti tinkamą gydymą.