Svarbiausia
- Nevalingi raumenų susitraukimai sukelia įsitempimą, sukimą ar nenormalią kūno dalies padėtį.
- Dažniausiai paveikiama viena sritis – kaklas, akių vokai ar ranka.
- Simptomai dažnai stiprėja nuo įtampos ir nuovargio; „jutiminis triukas“ (palietimas) gali laikinai palengvinti.
- Padeda gydymas – neretai botulino injekcijos, vaistai ir kineziterapija.
Kas yra distonija?
Distonija – tai neurologinis judesių sutrikimas, kuriam būdingi nevalingi, ilgalaikiai raumenų susitraukimai. Dėl jų atsiranda pasikartojantys sukamieji judesiai arba įtemptos, nenormalios kūno dalies pozos. Distonija gali būti fokalinė (paveikia vieną sritį), segmentinė (kelias gretimas sritis) arba generalizuota (didelę kūno dalį).
Simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kuri kūno dalis pažeista. Būdingi požymiai:
- nevalingas raumenų įsitempimas, sukimas ar trūkčiojimas;
- nenormali kūno dalies padėtis (pvz., pakrypęs kaklas);
- kaklo distonija (tortikolis) – nevalingas galvos sukimasis, pakrypimas ar lenkimas, dažnai su skausmu;
- akių vokų distonija (blefarospazmas) – nevalingas mirksėjimas, vokų užsimerkimas;
- rankos distonija (pvz., „rašytojo mėšlungis“) – įtampa atliekant tam tikrą veiksmą, pvz., rašant;
- simptomai dažnai stiprėja nuo streso, nuovargio ar tam tikrų judesių;
- palietus tam tikrą kūno vietą („jutiminis triukas“) simptomai gali laikinai sumažėti.
Priežastys
Distonija gali būti paveldima (pirminė) arba antrinė – sukelta kitų būklių: smegenų pažeidimo, tam tikrų vaistų ar nervų sistemą paveikiančių ligų. Daliai žmonių tiksli priežastis lieka nenustatyta.
Diagnostika
Diagnozė nustatoma neurologo, įvertinus būdingus judesius ir pozas. Priežasčiai patikslinti gali būti skiriami papildomi tyrimai (pvz., smegenų vaizdiniai tyrimai), siekiant atmesti antrines priežastis.
Kaip padeda neurologas? Gydymas
Nors distonija dažnai nėra visiškai išgydoma, simptomus galima reikšmingai sumažinti. Gydymo galimybės:
- botulino toksino injekcijos į paveiktus raumenis – dažnai veiksmingos esant fokalinei distonijai;
- medikamentinis gydymas;
- kineziterapija ir specialūs pratimai, padedantys valdyti įtampą ir laikyseną;
- streso valdymas, nes įtampa simptomus stiprina.
Gydymo planas sudaromas individualiai pagal distonijos tipą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į neurologą, jei pastebite nevalingą raumenų įsitempimą, nenormalią galvos ar kūno dalies padėtį, nevalingą vokų užsimerkimą ar įtampą atliekant tam tikrus veiksmus. Ankstyva diagnozė padeda parinkti tinkamiausią gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar distonija išgydoma?
Daugeliu atvejų ji nėra visiškai išgydoma, tačiau tinkamu gydymu (pvz., botulino injekcijomis, kineziterapija) simptomus galima reikšmingai sumažinti.
Ar distonija pavojinga?
Ji nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali trikdyti kasdienius veiksmus, sukelti skausmą ir diskomfortą.
Kas yra „jutiminis triukas“?
Tai reiškinys, kai palietus tam tikrą kūno vietą distonijos simptomai laikinai sumažėja – būdingas, pvz., kaklo distonijai.
Ar stresas sukelia distoniją?
Stresas nesukelia distonijos, bet gali laikinai sustiprinti simptomus, todėl streso valdymas yra svarbi gydymo dalis.
Šaltiniai ir literatūra
- NHS. Dystonia. nhs.uk.
- Mayo Clinic. Dystonia. mayoclinic.org.
- National Institute of Neurological Disorders and Stroke. Dystonias. ninds.nih.gov.
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus įvertinimo kreipkitės į specialistą.