Svarbiausia
- Nemalonūs pojūčiai ir noras judinti kojas stiprėja ramybėje, vakare ir naktį.
- Judėjimas (vaikščiojimas, tempimas) simptomus laikinai palengvina.
- Dažnai susijęs su geležies trūkumu organizme – tai svarbu ištirti.
- Sutrikęs miegas ir nuovargis dieną – dažna, bet gydoma pasekmė.
Kas yra neramių kojų sindromas?
Neramių kojų sindromas – tai lėtinis judesių sutrikimas, kuriam būdingas nenugalimas poreikis judinti kojas (rečiau – rankas). Jis gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažnėja vyresniems žmonėms. Nors būklė nėra pavojinga gyvybei, ji gali reikšmingai pabloginti miego ir gyvenimo kokybę.
Simptomai
Pagrindinis požymis – nenugalimas noras judinti kojas, dažniausiai lydimas nemalonių pojūčių giliai kojose:
- nemalonūs pojūčiai kojose: tempimas, traukimas, deginimas, dilgčiojimas ar niežulys giliai raumenyse;
- simptomai atsiranda arba sustiprėja ramybės metu – sėdint ar gulint;
- ryškiausiai jaučiami vakare ir naktį;
- palengvėja arba praeina judant – vaikštant, tempiant ar mankštinant kojas;
- sunku užmigti, dažni naktiniai prabudimai, nuovargis dienos metu;
- kartais nevalingi periodiški kojų trūkčiojimai miegant;
- ilgainiui pojūčiai gali plisti ir į rankas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Skiriamas pirminis (dažnai paveldimas) ir antrinis sindromas. Antrinį gali sukelti ar pabloginti:
- geležies trūkumas organizme (net be mažakraujystės);
- nėštumas (ypač paskutinį trimestrą);
- lėtinis inkstų nepakankamumas;
- periferinė neuropatija, cukrinis diabetas;
- kai kurie vaistai (dalis antidepresantų, vaistai nuo pykinimo);
- kofeinas, alkoholis, nikotinas.
Diagnostika
Diagnozė nustatoma pagal būdingus nusiskundimus – papildomi tyrimai ne visada reikalingi. Gydytojas dažnai skiria kraujo tyrimą geležies atsargoms (feritinui) įvertinti, nes jų trūkumas yra dažna ir gydoma priežastis. Kartais atliekami papildomi tyrimai kitoms būklėms atmesti.
Kaip padeda neurologas? Gydymas
Gydymas priklauso nuo sunkumo ir priežasties. Neurologas gali:
- ištirti ir koreguoti geležies trūkumą;
- peržiūrėti vartojamus vaistus, galinčius bloginti būklę;
- patarti dėl gyvensenos: reguliarus miego režimas, kofeino, alkoholio ir nikotino ribojimas, saikinga fizinė veikla, kojų tempimo pratimai;
- esant poreikiui, skirti medikamentinį gydymą.
Gydymo planą sudaro gydytojas individualiai – savarankiškai vaistų vartoti nereikėtų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Verta kreiptis į neurologą, jei nemalonūs pojūčiai kojose kartojasi, trikdo miegą ar kasdienę veiklą. Ankstyva diagnozė padeda nustatyti gydomas priežastis (pvz., geležies trūkumą) ir greičiau pagerinti savijautą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar neramių kojų sindromas pavojingas?
Pati būklė nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali stipriai pabloginti miegą ir savijautą. Kartais ji susijusi su gydytinomis priežastimis (pvz., geležies trūkumu), todėl verta pasitarti su gydytoju.
Ar tai susiję su geležies trūkumu?
Taip, geležies (feritino) trūkumas yra viena dažniausių ir gerai gydomų priežasčių, todėl jį svarbu ištirti.
Ar sindromas paveldimas?
Pirminė forma dažnai būna šeiminė – simptomai gali pasireikšti keliems šeimos nariams.
Kas palengvina simptomus?
Laikinai padeda judėjimas, kojų tempimas, reguliarus miego režimas bei kofeino ir alkoholio ribojimas. Ilgalaikį planą sudaro gydytojas.
Šaltiniai ir literatūra
- NHS. Restless legs syndrome. nhs.uk.
- Mayo Clinic. Restless legs syndrome. mayoclinic.org.
- National Institute of Neurological Disorders and Stroke. Restless legs syndrome. ninds.nih.gov.
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus įvertinimo kreipkitės į specialistą.