ŽPV SKIEPAI
Žmogaus papilomos virusas: simptomai, perdavimas, skiepų nauda ir rizika nevakcinavus
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena iš labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje, paveikianti tiek vyrus, tiek moteris. Šis virusas gali sukelti įvairias sveikatos problemas – nuo gerybinių karpų iki rimtų onkologinių ligų, tokių kaip gimdos kaklelio vėžys. Lietuvoje ŽPV yra ypač aktualus, nes šalis patenka tarp didesnio sergamumo zonų. Skiepai nuo ŽPV yra efektyvi prevencijos priemonė, tačiau daugelis vis dar abejoja jų nauda ir galimomis rizikomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ŽPV, jo simptomus, perdavimo būdus, skiepų naudą ir rizikas nevakcinavus.
Straipsnis paremtas patikimais šaltiniais, tokiais kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) bei Lietuvos akušerių ginekologų draugija. Prieš skiepijantis, visada pasitarkite su gydytoju.
Kas yra žmogaus papilomos virusas ir kodėl jis pavojingas?
Žmogaus papilomos virusas – tai DNR virusas, priklausantis papilomavirusų šeimai, kuris infekuoja odos ir gleivinių ląsteles. Yra žinoma daugiau nei 200 ŽPV tipų, iš kurių apie 40 aptinkami lytinių organų gleivinėje. Virusas skirstomas į žemos rizikos (pvz., 6, 11 tipai, sukeliantys genitalijų karpas) ir aukštos rizikos (pvz., 16, 18 tipai, susiję su vėžiu) grupes. Aukštos rizikos tipai, ypač ŽPV 16 ir 18, sukelia apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų pasaulyje.
Lietuvoje ŽPV infekcija yra itin paplitusi – net 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia šiuo virusu. Virusas kelia grėsmę, nes gali sukelti ne tik gerybinius darinius, bet ir onkologines ligas, tokias kaip gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos ar ryklės vėžys. Be to, nėra specifinio gydymo pačiam virusui, todėl prevencija, įskaitant vakcinaciją, yra itin svarbi.
ŽPV simptomai: kaip atpažinti ligą?
Didžioji dalis ŽPV infekcijų yra besimptomės – apie 90 proc. atvejų virusas pasišalina iš organizmo per 1–2 metus be jokio gydymo. Tačiau, kai simptomai pasireiškia, jie gali būti:
- Genitalijų karpos: Maži iškilimai lytinių organų srityje, dažnai sukeliami ŽPV 6 ir 11 tipų.
- Odos karpos: Gerybiniai dariniai ant rankų, pėdų, veido ar kitų kūno vietų.
- Ikivėžiniai pokyčiai: Gimdos kaklelio, vulvos ar išangės ląstelių pokyčiai, nustatomi papildomų tyrimų pagalba. pvz., PAP testą.
- Vėžiniai simptomai: Kraujingos išskyros po lytinių santykių, skausmas dubens srityje, nereguliarus kraujavimas (vėlyvos stadijos).
Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atliekant onkocitologinį tyrimą ar ŽPV testą. Vyrams įprastinio testo nėra, tačiau karpos ar audinių pokyčiai aptinkami vizualiai ar biopsija. Jei pastebite karpas ar kitus simptomus, kreipkitės į gydytoją.
Kaip perduodamas žmogaus papilomos virusas?
ŽPV dažniausiai plinta lytiniu keliu – per vaginalinius, analinius ar oralinius lytinius santykius. Tačiau užsikrėsti galima ir be penetracijos, per tiesioginį odos ar gleivinių kontaktą, pvz., per petingą ar bendrus sekso žaislus. Kiti perdavimo būdai:
- Vertikalus perdavimas: Nuo motinos kūdikiui gimdymo metu (retai, ~11 proc. rizika).
- Kontaktinis perdavimas: Per odos mikrotraumas, pvz., karpų plitimas ant rankų.
Prezervatyvai sumažina, bet visiškai nepašalina rizikos, nes virusas gali būti perduodamas per odą, kurią prezervatyvas nedengia. Lietuvoje ŽPV plitimas siejamas su ankstyvais lytiniais santykiais, dideliu partnerių skaičiumi ar nesaugiu lytiniu elgesiu.
Rizika nevakcinavus nuo ŽPV: kodėl tai pavojinga?
Nevakcinavimas kelia didelę riziką, ypač moterims, kurioms ŽPV yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis (99 proc. atvejų). Pagrindinės rizikos:
-
- Vėžiniai susirgimai: Aukštos rizikos ŽPV tipai (16, 18) sukelia gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos ar ryklės vėžį.
- Ilgalaikės komplikacijos: Lėtinis uždegimas, ikivėžiniai pokyčiai, kurie per 10–20 metų gali virsti vėžiu.
- Ekonominė našta: Vėžio gydymas brangus, o prevencija per vakcinaciją sutaupo lėšų.
- Plitimas bendruomenėje: Nevakcinuoti asmenys platina virusą, didindami riziką kitiems.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų, dauguma susiję su ŽPV. Rizika didesnė rūkantiems, turintiems silpną imunitetą ar daug lytinių partnerių.
Skiepų nuo ŽPV nauda: kodėl verta vakcinuoti?
Skiepai nuo ŽPV (pvz., Gardasil 9) yra inaktyvuotos vakcinos, apsaugančios nuo pagrindinių onkogeninių tipų (16, 18, 6, 11 ir kt.). Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo 9 metų, geriausia iki lytinio gyvenimo pradžios, tačiau naudinga ir suaugusiems iki 45 metų. Nauda:
-
- Apsauga nuo vėžio: 90 proc. efektyvumas prieš gimdos kaklelio vėžį ir kitus ŽPV sukeltus vėžius.
- Sumažėjęs karpų plitimas: Apsaugo nuo genitalijų karpų, mažindama diskomfortą ir gydymo poreikį.
- Bendruomenės apsauga: Vakcinuoti asmenys mažiau platina virusą.
- Saugumas: Šalutiniai poveikiai reti (skausmas injekcijos vietoje, lengvas karščiavimas).
Lietuvoje skiepai įtraukti į vaikų kalendorių 11 metų vaikams (nemokamai). Tyrimai rodo, kad vakcinacija sumažino ŽPV susijusių ligų 70–90 proc. šalyse su aukštu skiepijimo lygiu.
Statistika ir faktai apie ŽPV Lietuvoje ir pasaulyje
Pasaulyje 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių užsikrečia ŽPV per gyvenimą. Lietuvoje registruojama 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų kasmet, o ŽPV yra pagrindinė priežastis. Po vakcinacijos programų Australijoje ir Europoje sergamumas sumažėjo 50–90 proc.
| Rodiklis | Lietuva | Pasaulis |
|---|---|---|
| Paplitimas | 80% lytiškai aktyvių | 80% lytiškai aktyvių |
| Gimdos kaklelio vėžio atvejai | 400–500/metus | 600 tūkst./metus |
| Vakcinos efektyvumas | 90% nuo vėžio | 90% nuo vėžio |
Šaltinis: NVSC, PSO, CDC.
Prevencija ir gydymas: ką daryti?
ŽPV gydymo nėra – virusą organizmas dažnai pašalina pats, bet gydomi simptomai:
- Karpos: Šalinamos vaistais, lazeriu ar chirurgiškai.
- Ikivėžiniai pokyčiai: Stebėjimas arba chirurginis pašalinimas.
- Vėžys: Chemoterapija, spindulinė terapija ar operacija.
Prevencija:
- Skiepai – pagrindinė priemonė.
- Saugūs lytiniai santykiai.
- Reguliarūs tyrimai (moterims – PAP ir ŽPV testai kas 3 metus).
- Higiena ir partnerių skaičiaus mažinimas.
Išvada: vakcinacija – protingas pasirinkimas
Žmogaus papilomos virusas kelia rimtą grėsmę, ypač dėl gimdos kaklelio vėžio. Skiepai nuo ŽPV yra saugi ir efektyvi priemonė, sumažinanti vėžio ir karpų riziką. Pasikonsultuokite su gydytoju ir pasirūpinkite savo bei savo vaikų sveikata.
Daugiau apie ŽPV skaitykite čia.
VAKCINOS
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Ji apsaugo nuo 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58 ŽPV tipų, kurie gali sukelti ikivėžinius makšties, išangės ar gimdos kaklelio susirgimus, bei vėžinius gimdos kaklelio ir išangės susirgimus, lytinių organų karpas.
Šią vakciną galima naudoti vaikams nuo 9 metų ir suaugusiems. Geriausia visą vakcinacijos kursą gauti iki pirmųjų lytinių santykių.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, jei sergate ūmia liga ar buvo pasireiškusi padidinto jautrumo reakcija į Gardasil-9 ar Cervarix vakciną.
Vakcinos skiepijimo SCHEMA, priklauso nuo amžiaus:
- 9-14 metų: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 5- 13 mėn.
- 15 metų ir vyresni: I dozė Jūsų pasirinktu metu, II-a dozė po 2 mėn.,
III-ia – po 4 mėnesių nuo antros dozės.
Imunitetas susidaro po pilno vakcinacijos kurso ir išlieka ilgą laiką, manoma, kad visą gyvenimą.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:
- galvos skausmas, svaigimas;
- pykinimas;
- karščiavimas >38°C;
- vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva – visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.
Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500mg, jei nepageidaujamas poveikis pasireiškė vaikui – duoti tų pačių vaistų, dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).
Bent parą po vakcinacijos negalima:
- vartoti alkoholio;
- drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti);
- sportuoti.
Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos. Tai gali būti tokios reakcijos:
- pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas;
- galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas);
- veido ir kaklo patinimas.
Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete.
Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos, po to kai Jums buvo sušvirkšta vakcinos, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
DĖMESIO, PRIE ANTALGIJA ŠEIMOS KLINIKOS PRIRAŠYTI VAIKAI (nuo 11m) ŽPV VAKCINA SKIEPIJAMI NEMOKAMAI

TURITE KLAUSIMŲ? PARAŠYKITE!

