Erkinis encefalitas: simptomai, perdavimas, skiepų nauda ir rizika nevakcinavus

Erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, plintanti per erkių įkandimus, kuri gali pažeisti centrinę nervų sistemą ir sukelti ilgalaikes komplikacijas ar net mirtį. Lietuvoje tai viena iš dažniausių erkių platinamų ligų, o sergamumo rodikliai yra vieni aukščiausių Europoje. Skiepai nuo erkinio encefalito yra efektyvi prevencijos priemonė, tačiau daugelis žmonių vis dar abejoja jų nauda ir galimomis rizikomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra erkinis encefalitas, jo simptomus, perdavimą, skiepų naudą ir dideles rizikas nevakcinavus. sk

Straipsnis paremtas patikimais šaltiniais, tokiais kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Mes siekiame suteikti aiškią, struktūruotą informaciją, kad padėtume priimti pagrįstus sprendimus. Prieš skiepijantis, visada pasitarkite su gydytoju.

Kas yra erkinis encefalitas ir kodėl jis pavojingas?

Erkinis encefalitas (EE) – tai virusinė infekcija, kurią sukelia flavivirusų šeimos virusas, plintantis per Ixodes genties erkes. Liga pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukeldama smegenų uždegimą (encefalitą), meningitą ar kitus neurologinius sutrikimus. Prieš vakcinų atsiradimą EE buvo dažna Europos ir Azijos endeminėse zonose, o Lietuvoje sergamumas išlieka aukštas – vidutiniškai 20–25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per metus. Virusas turi tris potipius: Europos, Sibiro ir Tolimųjų Rytų, o Lietuvoje dominuoja Europos potipis.

Lietuvoje EE yra endeminė liga, o erkių aktyvumo sezonas tęsiasi nuo kovo iki lapkričio, tačiau dėl klimato kaitos erkės aktyvios ir žiemą. Liga pavojinga, nes nėra specifinio gydymo – tik simptominis, o mirštamumas siekia 0,5–4 proc., o 30–60 proc. persirgusių lieka ilgalaikės pasekmės, tokios kaip paralyžius ar pažintinių funkcijų sutrikimai. Vaikams ir vyresniems asmenims rizika didesnė.

Erkinio encefalito simptomai: kaip atpažinti ligą?

EE simptomai dažniausiai atsiranda po 7–14 dienų nuo erkės įkandimo (inkubacinis periodas 2–28 dienos). Liga dažnai būna dvibangė: pirma banga primena gripą (karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai, nuovargis), trunkanti 1–8 dienas. Po 1–7 dienų pertraukos prasideda antra banga su neurologiniais simptomais. Pagrindiniai simptomai:

• Karščiavimas ir galvos skausmas: Aukšta temperatūra (iki 40°C), stiprus galvos skausmas.
• Neurologiniai sutrikimai: Kaklo rigidiškumas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, paralyžius.
• Kiti požymiai: Koordinacijos sutrikimai, drebulys, atminties problemos, psichikos sutrikimai.

Vaikams simptomai gali būti lengvesni, bet komplikacijos dažnesnės. Suaugusiems antra fazė pasireiškia 20–30 proc. atvejų. Jei pastebite simptomus po buvimo gamtoje, nedelsdami kreipkitės į gydytoją – ankstyva diagnostika (per kraujo ar likvoro tyrimus) gali sumažinti komplikacijas.

Kaip perduodamas erkinis encefalitas?

EE perduodamas per užkrėstų erkių (Ixodes ricinus Lietuvoje) įkandimus. Virusas patenka per erkių seiles iškart po įsisiurbimo, tad net greitas erkės pašalinimas ne visada apsaugo. Maždaug 25 proc. Lietuvos erkių nešioja virusą. Kiti perdavimo būdai:

• Per pieną: Vartojant nepasterizuotą užkrėstų ožkų ar karvių pieną.
• Vertikalus perdavimas: Retai, nuo motinos vaisiui.

Žmogus žmogui neperduoda. Rizika didesnė miškuose, pievose, parkuose. Lietuvoje epidemijos pikas – vasara, bet atvejų registruojama visus metus. Prevencija: tinkama apranga, repelentai, bet efektyviausia – vakcinacija.

Rizika nevakcinavus nuo erkinio encefalito: kodėl tai pavojinga?

Nevakcinavimas kelia didelę riziką, ypač endeminėse zonose kaip Lietuva. Pagrindinės rizikos:

• Komplikacijos ir mirtis: 30–60 proc. persirgusių lieka neurologinės pasekmės (paralyžius, atminties sutrikimai, depresija). Mirštamumas 0,5–4 proc.
• Ilgalaikės pasekmės: Neįgalumas, miego sutrikimai, dirglumas – iki 46 proc. pacientų.
• Ekonominė našta: Gydymas brangus, prarastos darbo dienos.
• Aukšta sergamumo rizika: Lietuvoje 2024 m. 807 atvejai, 11 mirčių; 2025 m. jau 88 atvejai iki birželio.

Rizika didesnė vaikams, vyresniems nei 50 m., imunodeficitą turintiems asmenims. Be vakcinos, infekcija beveik neišvengiama aktyviems gamtoje.

Skiepų nuo erkinio encefalito nauda: kodėl verta vakcinuoti?

Skiepai (pvz., TicoVac) – inaktyvuotos vakcinos. Schema: 3 dozės (0, 1–3 mėn., 5–12 mėn.), po to revakcinacija kas 3–5 metus. Nauda:

• Aukštas efektyvumas: 98–99 proc. apsauga nuo sunkios ligos.
• Sumažėjęs sergamumas: Vakcinuotose šalyse (pvz., Austrijoje) atvejų sumažėjo 90 proc.
• Ekonominė nauda: Sutaupoma gydymo išlaidų.
• Saugumas: Šalutiniai poveikiai reti (skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas).

Lietuvoje skiepai kompensuojami 50–55 m. amžiaus grupei.Vakcina saugi vaikams nuo 1 m.

Statistika ir faktai apie erkinį encefalitą Lietuvoje ir pasaulyje

Pasaulyje kasmet ~10–15 tūkst. atvejų, Europoje – 5–13 tūkst. Lietuvoje 2024 m. 807 atvejai (11 mirčių), 2025 m. iki liepos – 88 atvejai. Po vakcinacijos programų sergamumas sumažėja 50–90 proc.

Rodiklis	Lietuva 2024 m.	Pasaulis
Atvejai	807	10–15 tūkst./metus
Mirštamumas	11 (1,4%)	0,5–4%
Vakcinos efektyvumas	98–99%	98–99%

Šaltinis: NVSC, PSO, CDC.

Prevencija ir gydymas: ką daryti?

Gydymas simptominis: skysčiai, skausmą malšinantys vaistai, hospitalizacija sunkiais atvejais. Prevencija:

1. Skiepai – pagrindinė priemonė.
2. Tinkama apranga gamtoje.
3. Repelentai.
4. Erkių tikrinimas po buvimo lauke.

Išvada: vakcinacija – protingas pasirinkimas

Erkinis encefalitas kelia realią grėsmę, ypač Lietuvoje, bet skiepai suteikia patikimą apsaugą. Nauda viršija minimalias rizikas. Pasikonsultuokite su gydytoju ir apsisaugokite.