Svarbiausia
- Lipidograma matuoja bendrą cholesterolį, „blogąjį" MTL, „gerąjį" DTL cholesterolį ir trigliceridus.
- Tai svarbus širdies ir kraujagyslių rizikos vertinimo tyrimas.
- Padidėjęs MTL cholesterolis siejamas su didesne aterosklerozės rizika.
- Rezultatai vertinami atsižvelgiant į bendrą riziką, ne vien į skaičius.
- Normų ribos skiriasi tarp laboratorijų ir priklauso nuo rizikos veiksnių.
Kas tai per tyrimas?
Lipidograma – tai kraujo riebalų (lipidų) visumos tyrimas. Kraujas imamas iš venos, dažniausiai nevalgius. Tyrimas padeda įvertinti, ar kraujo riebalų pusiausvyra nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Ką rodo lipidograma?
Lipidograma paprastai apima kelis rodiklius:
- Bendrą cholesterolį;
- MTL cholesterolį (mažo tankio, vadinamą „bloguoju”);
- DTL cholesterolį (didelio tankio, „gerąjį”);
- Trigliceridus.
Kartu šie rodikliai atspindi kraujagyslių sveikatos riziką.
Kada atliekamas ir kam rekomenduojama?
Lipidograma rekomenduojama profilaktiškai suaugusiems, o ypač esant šeiminei ankstyvos širdies ligos anamnezei, antsvoriui, padidėjusiam kraujospūdžiui, cukriniam diabetui ar rūkant. Periodiškai ji kartojama stebint riziką ar gydymą.
Ką gali reikšti pakitę rezultatai?
Bendrai: padidėjęs bendras ir MTL cholesterolis bei trigliceridai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių rizika; žemas DTL cholesterolis taip pat laikomas nepalankiu. Vis dėlto riziką gydytojas vertina kompleksiškai – kartu su amžiumi, kraujospūdžiu, gyvensena ir kitais veiksniais.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Dažniausiai prašoma nevalgyti maždaug 9–12 valandų prieš tyrimą (kai kurios laboratorijos bendram cholesteroliui leidžia ir pavalgius). Prieš tyrimą rekomenduojama vengti alkoholio ir riebaus maisto. Tikslias sąlygas nurodo laboratorija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei rezultatai pakitę arba turite širdies ligų rizikos veiksnių, aptarkite lipidogramą su gydytoju. Jis nuspręs dėl gyvensenos pokyčių ar tolesnių veiksmų – savarankiškai vaistų skirti ar nutraukti nereikėtų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar lipidogramai reikia atvykti nevalgius?
Tiksliausiam rezultatui (ypač trigliceridams) dažniausiai prašoma nevalgius. Bendrą cholesterolį kartais galima vertinti ir pavalgius.
Kuo skiriasi MTL ir DTL cholesterolis?
MTL vadinamas „bloguoju" (jo perteklius kaupiasi kraujagyslėse), o DTL – „geruoju", padedančiu šalinti cholesterolio perteklių.
Ar padidėjęs cholesterolis visada reiškia, kad reikės vaistų?
Ne. Sprendimą priima gydytojas, vertindamas bendrą riziką; dažnai pradedama nuo mitybos ir gyvensenos pokyčių.
Kaip dažnai kartoti lipidogramą?
Tai priklauso nuo amžiaus ir rizikos veiksnių – dažnumą nurodo gydytojas.
Šaltiniai ir literatūra
- Lietuvos laboratorinės medicinos draugija — tyrimų aprašymai.
- Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) — laboratorinės diagnostikos gairės.
- MedlinePlus / UpToDate — laboratory test information.
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus įvertinimo kreipkitės į specialistą.