Svarbiausia
- Kortizolis dalyvauja streso atsake, medžiagų apykaitoje ir imuninėje sistemoje.
- Jo kiekis natūraliai svyruoja per parą – didžiausias ryte.
- Padidėjęs ar sumažėjęs kortizolis gali rodyti antinksčių sutrikimą.
- Rezultatui svarbus tikslus paėmimo laikas.
- Reikšmę vertina gydytojas.
Kas tai per tyrimas?
Tyrimas matuoja kortizolio kiekį kraujyje. Kraujas imamas iš venos, dažniausiai ryte, nes kortizolio kiekis per parą smarkiai svyruoja.
Ką rodo kortizolio tyrimas?
Tyrimas atspindi antinksčių veiklą ir organizmo streso atsaką. Kortizolis svarbus cukraus, kraujospūdžio ir imuninės sistemos reguliavimui.
Kada atliekamas ir kam rekomenduojama?
Kortizolis tiriamas įtariant antinksčių sutrikimus, esant nepaaiškinamam nuovargiui, svorio pokyčiams, kraujospūdžio sutrikimams.
Ką gali reikšti pakitę rezultatai?
Bendrai: padidėjęs kortizolis gali rodyti antinksčių perteklinę veiklą ar lėtinį stresą, sumažėjęs – antinksčių nepakankamumą. Reikšmę vertina gydytojas (endokrinologas).
Kaip pasiruošti tyrimui?
Svarbu tirti nurodytu laiku (dažniausiai ryte), ramioje būsenoje; informuokite apie hormoninius vaistus. Sąlygas nurodo laboratorija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kortizolis pakitęs – kreipkitės į gydytoją tolesniam ištyrimui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl svarbu tirti ryte?
Kortizolio kiekis per parą svyruoja, todėl matuojama tiksliu laiku.
Ar stresas veikia rezultatą?
Taip, todėl tyrimas atliekamas ramioje būsenoje.
Ar vaistai veikia kortizolį?
Taip, hormoniniai vaistai gali jį pakeisti – apie juos informuokite.
Šaltiniai ir literatūra
- Lietuvos laboratorinės medicinos draugija — tyrimų aprašymai.
- Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) — laboratorinės diagnostikos gairės.
- MedlinePlus / UpToDate — laboratory test information.
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus įvertinimo kreipkitės į specialistą.