Apatinių galūnių traumos sporte

Apatinių galūnių traumos sporte

Dalyvavimas sportinėje veikloje, nesvarbu ar tai būtų profesionali sportinė veikla ar rekreacinė, kelia didelę riziką patirti griaučių – raumenų sistemos traumas. Daugumoje sporto šakų apatinių galūnių traumos sutinkamos dažniausiai, todėl yra labai svarbu turėti aiškų supratimą apie šių traumų mechanizmus bei rizikos veiksnius. Daugelis rizikos veiksnių patirti apatinių galūnių traumą jau yra ištyrinėti bei aprašyti. Kaip pavyzdžiui, pakitusi biomechanika -padidėjęs kelio vidinės rotacijos kampas judesio metu gali sąlygoti priekinių kryžminių raiščių traumą. Iš dažniausiai sutinkamų traumų sporte daugiau nei pusė yra susijusios su apatinių galūnių struktūrų pažeida. Sportininkės moterys dažniau patiria lėtines traumas, susijusias su ilgai trunkančiu uždegimu. Tuo tarpu vyrai dažniau patiria ūmias traumas, tokias kaip kaulų lužiai, raumenų bei sausgyslių plyšimai. Taip pat traumos dažniau patiriamos komandiniame kontaktiniame sporte nei individualaus pasirodymo reikalaujančiose sporto šakose.

PKR traumos komandiniame sporte, tokiame kaip krepšinis, futbolas ar lėkščiasvydis, sutinkamos gana dažnai. Didžioji dauguma pkr traumų nutinka ne kontakto metu. Atlikti tyrimai rodo, jog net 72% traumų įvyksta be kontakto, staigiai stabdant, keičiant kryptį ar nusileidimo metu po vertikalaus šuolio. Pkr traumos yra susijusios su lytimi – moterys turi apytikriai 4 kartus  didesnę riziką patirti pkr traumą. Rizikos veiksniai (nemodifikuojami) – anatominis apatinių galūnių ilgių skirtumas, tarpo tarp šlaunikaulio gumburų ilgis, blauzdikaulio – šlaunikaulio nuolydžio kampas, girnelės raiščio ir blauzdikaulio pasvirimo kampas. Modifikuojami rizikos veiksniai – neuroraumeninė kontrolė ir biomechanika. Dauguma tyrimų buvo atliekama norint įvertinti modifikuojamus rizikos faktorius, tam kad būtų galima sudaryti prevencinę programą. Buvo pasitelkti biomechaniniai stebejimai tarp vyrų ir moterų, atliekant didelio sudėtingumo sportines užduotis. Pastebėta, jog moterų kelio sąnario lenkimo kampas buvo mažesnis, kelio sąnario valgus kampas didesnis, didesnis klubo sąnario vidinės rotacijos kampas. Taip pat buvo stebėtas raumenų aktyvumas. Pas moteris atletes buvo stebimas mažesnis didžiojo sėdmens raumens aktyvumas, taip pat didesnis keturgalvio aktyvumas lyginant su užpakaliniais šlaunies raumenimis ir mažesnis vidinių raumenų aktyvumas (įskaitant tiek priekinės, tiek užpakalinės grupės) lyginant su išoriniais šlaunies raumenimis. Buvo daromos išvados, kad dėl šių anatominių neuroraumeninių pakitimų pas moteris buvo labiau apkraunamas priekinis kryžminis raištis, ko pasekoje net 4 kartus dažniau patiriamos traumos. Taip pat daroma išvada, jog būtent šių raumenų grupių bei biomechanikos pakitimai daro didelę įtaką pkr traumų dažniui bei yra vieni pagrindinių rizikos veiksnių.

Viena dažniausių apatinių galūnių traumų yra meniskų pažeidimai. Bendroje populiacijoje stebima net 66-70 menisko pažeidimų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (JAV populiacijoje). Atpažinti ir surasti šiuos pažeidimus jauniems atletams yra ypatingai svarbu, kadangi meniskų pažeidimai yra siejami su 4-14 kartų padidėjusia tikimybe vystytis kelio sąnario osteoartrozei vyresniame amžiuje. Medialinio menisko pažeidmiai yra net 3 kartus dažnesni nei lateralinio. Meniskų pažeidimai dažniausiai nutinka dėl ūmios traumos, atsiradusios dažniausiai sporto metu (sportinių traumų metu kartu su meniskais dažnai pažeidžiamas ir PKR) arba dėl degeneracinių pakitimų. Sporto metu meniskų traumos įvyksta, kai sąnariui tenka didelis ir staigus krūvis, atliekami staigūs sukamieji judesiai, tupiant, stipriai lenkiant ar patiriamas stiprus smūgis į kelio sąnario šoną, ypač kai blauzda fiksuota. Vidutinis amžius, kuomet meniskai pažeidžiami ūmios traumos metu, yra 30 metų. Vidutinis amžius, kuomet meniskai pažeidžiami dėl degeneracinių pakitimų – 40 metų. Kelio sąnaryje galimi keli judesiai: tiesimas, lenkimas bei rotacija. Lenkimo – tiesimo judesiai yra atitinkamai tarp 0 ir 150 laipsnių.

Komandiniame sporte vyrauja greitai besikeičiantys dinaminiai judesiai, tokie kaip bėgimas, šuoliai, staigūs greičio pasikeitimai, įvairūs kūno padėties pasikeitimai ir kt. Šie judesiai sukelia dideles apkrovas apatinėms galūnėms, o ypatingai pėdos sąnariams bei kaulams. Dėl to pėdos bei čiurnos traumos yra vienos dažniausių traumų komandiniame sporte. Statistika rodo, jog maždaug 50% čiurnos traumų nutinka ne kontakto metu. Mokslininkai nurodo kelis pagrindinius rizikos faktorius, kas sukelia tiek daug traumų be kontakto. Vienas iš jų – praeityje turėtos traumos ir ypatingai tos, po kurių nebuvo taikomas tinkamas gydymas ir reabilitacija. Tai padidina riziką patirti pakartotinę traumą net 7 kartus. Taip pat nekeičiami rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, sportinių varžybų lygis, sudėtingumas bei svarba. Keičiami rizikos veiksniai – apatinės galūnės judesių amplitudės, pusiausvyra, kūno masės indeksas ir raumenų jėga. 75%visų čiurnos pažeidimų sudaro lateralinių (šoninų) raiščių traumos. Be tinkamo gydymo čiurnos sąnario pažeidimai gali sukelti lėtinį čiurnos nestabilumą, osteoartrito formavimąsi.

Dažniausias čiurnos lateralinių raiščių, o konkrečiau – priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio pažeidimo mechanizmas yra pėdos supinacija kartu su inversija plantarinėje pėdos padėtyje. Ne kontakto metu toks judesys įvyksta statant koją ant žemės, bėgimo, krypties keitimo metu ir tiesiog ją pakreipiant. Kontakto metu tai dažniausiai nutinka, kai šuolio metu įvyksta susidūrimas ir yra atliekamas stūmimas į šoną, kas nusileidimo metu priverčia pėdą statyti šiek tiek lateraliau ir įvyksta pėdos pakreipimas. Ne kontakto metu čiurnos raiščių pažeidimas dažniausiai yra mažesnio laipsnio ir dažniausiai išgydomas konservatyviai, o kontakto metu pažeidimai dažniausiai būna rimtesni, pareikalaujantys chirurginio gydymo.

Raumens ar raumens sausgyslės traumos apatinėse galūnėse yra labai dažnos tiek sportininkų tarpe, tiek tarp nesportuojančių žmonių. Šias traumas labai sunku įvertinti ir nustatyti traumos pažeidimo lygį dėl vykstančio patinimo ir skausmo traumos metu. Taip pat labai sudėtinga pasakyti, ar plyšimas yra raumeninių skaidulų dalies ar sausgyslių. Sausgyslės dažniau pažeidžiamos nesportuojantiems žmonėms ir šios traumos dažnai būna susijusios su buitimi, o raumens skaidulų plyšimai dažniau nutinka sportininkams, ypač varžybų metu.

Viena iš dažniausiai pažeidžiamų raumenų grupių apatinėse galūnėse – tai užpakalinės šlaunies grupės raumenys. Pagrindinė priežastis dėl ko pažeidžiami šie raumenys – ekscentrinis raumens susitraukimas. Ekscentrinis raumens susitraukimas (kuomet raumens jėga generuojama trumpėjant raumens ilgiui) įvyksta nusileidimo po vertikalaus šuolio metu, staigiai pagreitėjant ar staigiai stabdant bėgimo metu. Šie judesių stereotipai dažnai sutinkami didelio intensyvumo komandiniame sporte, ypač lėkščiasvydyje. Pagrindiniai rizikos veiksniai patirti užpakalinių šlaunies raumenų traumą – per silpni užpakaliniai šlaunies raumenys, raumens paslankumas, lankstumas, per didelis raumens tonusas, buvusi užpakalinių šlaunies raumenų trauma, taip pat kitos su užpakaliniais raumenimis nesusijusios traumos bei amžius.

Apatinių galūnių traumos dažnai atsiranda dėl raumens pervargimo, persidirbimo (angl. overuse). Tarp šių traumų viena iš vyraujančių – achilo sausgyslės trauma. Dažniausia achilo sausgyslės trauma yra achilo sausgyslės uždegimas, kuris negydomas susilpnina sausgyslę ir vyksta šios sausgyslės plyšimas, kas dažniausiai pareikalauja chirurginių intervencijų. Bėgant atliekama daug pasikartojančių judesių per sąnarius, kuriuose generuojamos didelės apkrovos, o ypatingai apkraunami apatinių galūnių sąnariai bei minkštieji audiniai. Bėgant vidutiniu tempu, per apatines galūnes (pakartotinai 90 kartų per minutę) vyksta jėgos perdavimas per vieną ir kitą koją. Kiekvieno žingsnio metu visi minkštieji audiniai – raumenys, raiščiai bei sausgyslės – turi užtikrinti sąnarių stabilumą ir judesio kokybę. Per kinetines grandines didžiausias apkrovas patiria achilo sausgyslė, kuri kiekvieno žingsnio metu turi atlaikyti net šešis kartus didesnes apkrovas nei žmogaus svoris. Pagrindiniai rizikos faktoriai – amžius, achilo sausgyslės tendinitas, plokščiapadystė, padidėjęs užpakalinių šlaunies raumenų tonusas.

ANTALGIJA reabilitacija Jums

Klinika ANTALGIJA – tai privati reabilitacijos įstaiga, kuri teikia mokamas nervų sistemos ligų ir judamojo-atramos aparato pažeidimų ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas.

• Apatinių galūnių traumos sporte – Kineziterapija
• Apatinių galūnių traumos sporte – Fizioterapija

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja,- neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.