Artritas – tai vieno ar kelių kūno sąnarių uždegimas. Yra daugiau nei 100 artrito formų; dvi dažniausios – osteoartritas (degeneracinė sąnarių liga) ir reumatoidinis artritas.
Tipai
- Osteoartritas – iš dalies atsiranda dėl sąnario dalių (pvz., kremzlės) degeneracijos ir didėja su amžiumi bei po traumų.
- Reumatoidinis artritas (RA) – autoimuninė liga, kai organizmo apsauga atakuoja sąnario gleivinę; dažniau pasireiškia jaunesniems suaugusiems.
Kitos priežastys: sužalojimai, netaisyklinga galūnių padėtis, infekcijos, kitos autoimuninės ligos, nuosėdos sąnariuose (pvz., podagra).
Simptomai
- sąnarių skausmas, sustingimas ar patinimas (dažnai ryte arba po veiklos);
- ribotas sąnario ar stuburo judesių diapazonas;
- odos jautrumas ir paraudimas aplink sąnarį;
- sąnario „užsifiksavimas“ judesiu.
Diagnostika
Gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, gali skirti kraujo tyrimus uždegimo žymenims nustatyti. Vaizdiniai tyrimai:
- Rentgenografija – parodo kaulus, kremzlės kiekį, deformacijas.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – giliai kūne esantiems sąnariams (stuburas, dubuo).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – kaulai ir minkštieji audiniai (kremzlės, raiščiai).
- Ultragarsas (echoskopija) – sąnariai ir aplinkiniai minkštieji audiniai prie odos paviršiaus.
Gydymas
Priklauso nuo artrito tipo, sunkumo ir vietos:
- Vaistai – uždegimui ir skausmui mažinti.
- Terapija – fizinė terapija ir mankšta gerina judesių diapazoną, lankstumą ir jėgą; masažo, vandens terapija, ortopedija.
- Chirurgija – sąnario pakeitimas (artroplastika) ar suliejimas kai kuriems pacientams.