Skrandžio vėžys: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys, dar vadinamas skrandžio karcinoma, yra piktybinė liga, kai skrandžio gleivinėje ar gilesniuose sluoksniuose nekontroliuojamai auga nenormalios ląstelės, formuodamos naviką. Dažniausia skrandžio vėžio forma yra adenokarcinoma, sudaranti apie 90–95 % atvejų. Liga gali plisti į aplinkinius audinius, limfmazgius ar kitus organus (metastazuoti), sukeldama rimtas komplikacijas.

Skrandžio vėžys yra penkta pagal dažnumą vėžio forma pasaulyje, tačiau Lietuvoje jis diagnozuojamas rečiau nei anksčiau, daugiausia dėl gerėjančios higienos ir mitybos įpročių. Vis dėlto kasmet Lietuvoje nustatoma apie 600–700 naujų atvejų, dažniau vyrams ir vyresniems nei 60 metų žmonėms. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra Helicobacter pylori infekcija, rūkymas ir netinkama mityba. Ankstyva diagnozė yra sudėtinga dėl nespecifinių simptomų, tačiau ji žymiai pagerina gydymo rezultatus. Šiame straipsnyje aptarsime skrandžio vėžio priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti šią ligą ir rūpintis savo sveikata.

Skrandžio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Skrandžio vėžys išsivysto dėl ląstelių DNR pokyčių, kurie skatina nenormalų ląstelių augimą. Šiuos pokyčius dažniausiai sukelia ilgalaikis skrandžio gleivinės dirginimas ar uždegimas. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

1. Pagrindinės priežastys

• Helicobacter pylori infekcija:
  • Ši bakterija sukelia lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą (gastritą), kuris gali progresuoti į skrandžio opas ar vėžį.
  • H. pylori siejama su 60–70 % skrandžio vėžio atvejų.
• Netinkama mityba:
  • Daug sūdyto, rūkyto ar perdirbto maisto (pvz., dešrų, konservų) vartojimas didina riziką dėl nitratų ir nitritų poveikio.
  • Mažas šviežių vaisių ir daržovių vartojimas silpnina organizmo apsaugą.
• Rūkymas:
  • Tabako dūmuose esantys kancerogenai pažeidžia skrandžio gleivinę, dvigubindami skrandžio vėžio riziką.
• Alkoholio vartojimas:
  • Per didelis alkoholio, ypač stiprių gėrimų, vartojimas dirgina skrandžio gleivinę ir didina riziką.
• Lėtinės skrandžio ligos:
  • Lėtinis gastritas, skrandžio opos ar skrandžio polipai gali virsti piktybiniais pokyčiais.
  • Autoimuninis gastritas, sukeliantis vitamino B12 trūkumą, taip pat didina riziką.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus:

• Modifikuojami rizikos veiksniai:
  • Netinkama mityba: Daug sūdyto, rūkyto maisto ir mažai skaidulų turinti dieta.
  • Rūkymas: Aktyvus ir pasyvus rūkymas didina riziką.
  • Alkoholio vartojimas: Per didelis ar dažnas vartojimas.
  • H. pylori negydymas: Ilgalaikė infekcija be gydymo.
  • Nutukimas: Per didelis kūno svoris siejamas su padidėjusia rizika.
• Nemodifikuojami rizikos veiksniai:
  • Amžius: Rizika didėja vyresniems nei 60 metų žmonėms.
  • Lytis: Vyrams skrandžio vėžys diagnozuojamas dažniau nei moterims.
  • Genetika: Skrandžio vėžys ar genetiniai sindromai (pvz., Lynch sindromas, CDH1 mutacijos) šeimos istorijoje.
  • Etninė kilmė: Dažnesnis Azijos, Rytų Europos ir Pietų Amerikos gyventojams.
  • Kraujo grupė: A kraujo grupės žmonės turi šiek tiek didesnę riziką.

Skrandžio vėžio simptomai

Skrandžio vėžio simptomai ankstyvose stadijose dažnai yra nespecifiniai, todėl liga neretai diagnozuojama tik pažengus. Dažniausi požymiai:

• Pilvo skausmas: Nuolatinis ar epizodinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje.
• Rėmuo ar nevirškinimas: Degimo pojūtis ar diskomfortas po valgio.
• Pykinimas ar vėmimas: Kartais su krauju, jei navikas kraujuoja.
• Apetito stoka: Mažėjantis noras valgyti, ypač mėsą.
• Svorio kritimas: Nevalingas svorio mažėjimas be aiškios priežasties.
• Pilvo pūtimas: Jausmas, kad skrandis pilnas net po mažo maisto kiekio.
• Anemija: Nuovargis, blyškumas ar silpnumas dėl kraujavimo skrandyje.
• Tamsios išmatos: Gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
• Metastazių simptomai: Kepenų padidėjimas, gelta, kaulų skausmas ar pilvo skysčio kaupimasis (ascitas), jei vėžys išplinta.

Ankstyvose stadijose simptomai gali būti minimalūs ar panašūs į gastritą, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, jei požymiai trunka ilgiau nei kelias savaites.

Kaip diagnozuojamas skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys nustatomas remiantis simptomais, medicinine istorija ir specialiais tyrimais:

• Fizinis tyrimas: Gydytojas tikrina pilvo jautrumą, limfmazgius ar kitus požymius.
• Endoskopija (gastroskopija): Plonas vamzdelis su kamera įvedamas per burną, kad būtų apžiūrėtas skrandis. Leidžia vizualiai patvirtinti naviką ir paimti biopsiją.
• Biopsija: Audinio mėginys tiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti vėžines ląsteles.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Nustato naviko dydį, vietą ir plitimą.
  • Positronų emisijos tomografija (PET): Vertina metastazes.
  • Endoskopinis ultragarsas: Tikrina skrandžio sienelių pažeidimo gylį.
• Kraujo tyrimai: Tikrina anemiją, kepenų funkciją ar naviko žymenis (pvz., CEA, CA 19-9).
• H. pylori tyrimai: Kraujo, kvėpavimo ar išmatų testai, siekiant nustatyti infekciją.

Diagnozės tikslas – patvirtinti skrandžio vėžį, nustatyti jo tipą, stadiją (I–IV) ir plitimo mastą, kad būtų parinktas tinkamas gydymas.

Gydymas: kaip valdyti skrandžio vėžį?

Skrandžio vėžys gydomas priklausomai nuo stadijos, naviko vietos, paciento sveikatos būklės ir molekulinių ypatumų. Pagrindiniai metodai:

1. Chirurginis gydymas

• Gastrektomija: Dalies (subtotalinė) arba viso skrandžio (totalinė) pašalinimas, dažniausiai I–III stadijose.
• Limfmazgių pašalinimas: Pašalinami aplinkiniai limfmazgiai, kad būtų sumažinta metastazių rizika.
• Endoskopinė rezekcija: Taikoma labai ankstyvose stadijose, pašalinant naviką per endoskopą.

2. Chemoterapija

• Vaistai, naikinantys vėžines ląsteles, naudojami prieš operaciją (neoadjuvantinė), po jos (adjuvantinė) arba pažengusiose stadijose.
• Dažniausiai vartojami fluorouracilas, cisplatina ar oksaliplatina.

3. Spindulinė terapija

• Dažnai derinama su chemoterapija, siekiant sumažinti naviką ar palengvinti simptomus.
• Taikoma rečiau nei kitais metodais dėl skrandžio judrumo.

4. Tikslinė terapija

• Vaistai, tokie kaip trastuzumabas (HER2 teigiamiems navikams) ar ramucirumabas, nukreipti į specifines vėžines ląsteles.
• Taikoma pažengusiose stadijose.

5. Imunoterapija

• Vaistai, tokie kaip pembrolizumabas, stiprina imuninę sistemą, kad ji kovotų su vėžiu.
• Naudojama IV stadijoje ar specifinių molekulinių žymenų atveju.

6. Paliatyvus gydymas

• Simptomų (pvz., skausmo, kraujavimo, obstrukcijos) mažinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas IV stadijoje.
• Gali apimti stentavimą, skausmo kontrolę ar mitybos palaikymą.

Skrandžio vėžio prevencija

Prevencinės priemonės padeda sumažinti skrandžio vėžio riziką:

• H. pylori gydymas: Ankstyvas infekcijos nustatymas ir eradikacija antibiotikais.
• Sveika mityba: Valgyti daug šviežių vaisių, daržovių, vengti sūdyto, rūkyto ar perdirbto maisto.
• Rūkymo metimas: Mažina kancerogenų poveikį skrandžio gleivinei.
• Alkoholio ribojimas: Vengti per didelio stiprių gėrimų vartojimo.
• Reguliarūs patikrinimai: Endoskopija rekomenduojama turintiems rizikos veiksnių (pvz., šeimos istoriją ar lėtinį gastritą).
• Svorio kontrolė: Išlaikyti sveiką kūno masę.
• Lėtinių ligų gydymas: Kontroliuoti gastritą, skrandžio opas ar kitus skrandžio sutrikimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Nuolatinį pilvo skausmą ar nevirškinimą, trunkantį ilgiau nei 2–3 savaites.
• Nevalingą svorio kritimą, apetito stoką ar pykinimą.
• Vemiate su krauju ar tamsiu, į kavos tirščių spalvą panašiu turiniu.
• Pastebite juodas išmatas ar tamsias išmatas.
• Nuovargį, blyškumą ar silpnumą, galinčius rodyti anemiją.
• Šeimoje yra skrandžio vėžio ar H. pylori infekcijos atvejų.

Skubi pagalba reikalinga, jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, gausų kraujavimą ar stiprų silpnumą, nes tai gali signalizuoti komplikacijas, pvz., skrandžio perforaciją ar obstrukciją.

Skrandžio vėžio poveikis kasdieniam gyvenimui

Skrandžio vėžys gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę, ypač po gydymo, pvz., gastrektomijos, kuri keičia mitybos įpročius. Pacientai gali susidurti su mitybos sunkumais, pvz., greitu sotumo jausmu, maistinių medžiagų trūkumu ar dempingo sindromu. Pažengusiose stadijose liga sukelia fizinius apribojimus (skausmą, nuovargį) ir emocinius iššūkius, tokius kaip nerimas ar depresija.

Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu bendradarbiauti su onkologų, mitybos specialistų ir psichologų komanda. Mažos, dažnos porcijos, maistinių medžiagų papildai ir reabilitacija padeda gerinti savijautą. Pacientų asociacijos ir artimųjų palaikymas stiprina motyvaciją. Informacijos apie ligą kaupimas leidžia pacientams aktyviai dalyvauti gydymo procese.

Išvados

Skrandžio vėžys yra rimta liga, dažnai susijusi su H. pylori infekcija, netinkama mityba ir rūkymu. Ankstyva diagnozė, modernūs gydymo metodai, tokie kaip chirurgija, chemoterapija ar imunoterapija, gerina išgyvenamumo rodiklius. Prevencinės priemonės, tokios kaip sveika mityba, H. pylori gydymas ir rūkymo metimas, yra esminės mažinant riziką. Svarbu reguliariai tikrintis, ypač turint rizikos veiksnių, ir nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus įtartinus simptomus. Supratimas apie skrandžio vėžį leidžia žmonėms priimti informuotus sprendimus, rūpintis savo sveikata ir išlaikyti viltį net sudėtingose situacijose.

Atsargi rekomendacija

Jei įtariate, kad jums skrandžio vėžys ar pastebite simptomus, tokius kaip nuolatinis pilvo skausmas, svorio kritimas ar kraujavimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju ar gastroenterologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai interpretuoti simptomus ar vartoti vaistus bei maisto papildus be specialisto rekomendacijos, nes tai gali uždelsti gydymą. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip H. pylori tyrimus, rūkymo metimą, sveikos mitybos įpročius ar reguliarias endoskopijas, aptarkite šias galimybes su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti mitybos specialistų konsultacijas ar psichologinę paramą, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.