Kokliušas (užkrėčiamoji liga): priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Kokliušas yra ūminė užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Bordetella pertussis. Ši liga pasižymi stipriais, priepuoliniais kosulio epizodais, dažnai lydimais būdingo „švokštimo” garso įkvepiant. Kokliušas yra ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar kvėpavimo sustojimas. Nors visuotinė imunizacija kokliušo vakcinomis sumažino sergamumą šia liga, kokliušo atvejų vis dar pasitaiko, ypač tarp neskiepytų ar iš dalies skiepytų asmenų. Lietuvoje kasmet registruojama nuo kelių dešimčių iki šimto atvejų, dažniausiai vaikams ir paaugliams.

Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu per kosulį ar čiaudulį, o užsikrėtę asmenys yra labai užkrečiami pirmosiomis ligos savaitėmis. Ankstyvoji ligos diagnostika ir gydymas yra būtini, siekiant sumažinti ne tik komplikacijų riziką, bet ir užkirsti kelią ligos plitimui. Šiame straipsnyje aptarsime kokliušo priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip apsisaugoti ir atpažinti šią ligą.

Kokliušo priežastys ir rizikos veiksniai

Kokliušas išsivysto užsikrėtus bakterija, o jos plitimas priklauso nuo kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

  • Kontaktas su bakterija Bordetella pertussis: Tai pagrindinis ligos sukėlėjas, kuris prisitvirtina prie kvėpavimo takų gleivinės ir gamina toksinus, dirginančius kvėpavimo takus ir sukeliančius kosulį.
  • Oro lašelinis plitimas: Bakterija plinta per užsikrėtusio asmens kosulio ar čiaudulio lašelius, ypač artimo kontakto metu.
  • Imuniteto trūkumas: Neskiepyti ar iš dalies skiepyti asmenys, taip pat kūdikiai, dar negavę visų vakcinų dozių, yra ypač pažeidžiami.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai, didinantys kokliušo išsivystymo ar komplikacijų tikimybę:

  • Amžius: Kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami dėl silpnos imuninės sistemos ir galimų komplikacijų.
  • Neskiepijimas: Asmenys, negavę DTaP (difterijos, stabligės, kokliušo) vakcinos ar jos revakcinacijos, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
  • Kontaktai su sergančiais: Gyvenimas ar darbas su užsikrėtusiu asmeniu, ypač mokyklose ar darželiuose.
  • Silpnėjantis imunitetas: Paaugliai ir suaugusieji, kurių vakcinos sukurtas imunitetas laikui bėgant silpnėja.
  • Nėštumas: Nėščios moterys, ypač trečiame trimestre, gali užsikrėsti ir perduoti ligą naujagimiui.
  • Lėtinės ligos: Kvėpavimo takų ligos (pvz., astma) ar imunodeficitinės būklės didina komplikacijų riziką.
  • Sezoniškumas: Kokliušas dažnesnis rudens ir žiemos mėnesiais, kai daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose ir kontaktuojama su daugiau žmonių.

Kokliušo simptomai

Kokliušo simptomai vystosi trimis stadijomis: katarine, paroksizmine ir sveikimo. Liga paprastai trunka 6–12 savaičių, todėl ir vadinama „šimtadieniu kosuliu”. Simptomai gali skirtis pagal amžių ir ligos stadiją:

1. Katarinė stadija (1–2 savaitės)

  • Lengvi, į peršalimą panašūs simptomai: sloga, nedidelis karščiavimas, lengvas kosulys.
  • Didžiausias užkrečiamumas šioje stadijoje, nes simptomai nespecifiniai ir žmonės linkę jų nesureikšminti nesiima pakankamų apsisaugojimo priemonių.

2. Paroksizminė stadija (2–6 savaitės)

  • Stiprūs, priepuoliniai kosulio epizodai, dažnai besibaigiantys aukšto tono švokštimu įkvepiant.
  • Vėmimas kosulio priepuolių metu ar po jų.
  • Veido paraudimas ar pamėlynavimas (cianozė) dėl deguonies trūkumo priepuolio metu.
  • Nuovargis ir išsekimas tarp priepuolių.
  • Kūdikiams gali pasireikšti kvėpavimo sustojimas (apnėja) vietoje švokštimo įkvepiant.

3. Sveikimo stadija (2–4 savaitės ar ilgiau)

  • Kosulys pamažu silpnėja, bet gali išlikti kelis mėnesius.
  • Padidėjęs jautrumas kvėpavimo takų infekcijoms.

Suaugusiems ir paaugliams simptomai dažnai būna lengvesni – ilgalaikis, sausas kosulys be švokštimo. Kūdikiams simptomai gali būti netipiniai, todėl būtina skubi medicininė pagalba, jei pastebimi kvėpavimo sutrikimai.

Kaip diagnozuojamas kokliušas?

Kokliušas diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir laboratoriniais tyrimais. Ankstyva diagnostika yra sudėtinga dėl nespecifinių pradinių simptomų. Pagrindiniai diagnostikos metodai:

  • Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie kosulio trukmę, pobūdį, kontaktus su sergančiais ir skiepijimo istoriją.
  • Klinikinis įvertinimas: Būdingi priepuoliniai kosuliai, švokštimas ar vėmimas kelia įtarimą.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • PGR (polimerazės grandininė reakcija): Nosies ar ryklės tepinėlyje aptinkama Bordetella pertussis DNR – tiksliausias diagnostinis metodas.
    • Bakterijų kultūra: Retai naudojama dėl lėto rezultato, bet patvirtina sukėlėją.
    • Serologiniai tyrimai: Antikūnų (IgG, IgM) prieš kokliušo toksiną nustatymas, naudingas vėlesnėse stadijose ar suaugusiems.
  • Kraujo tyrimai: Dažnai pastebimas limfocitų skaičiaus padidėjimas (limfocitozė).
  • Krūtinės ląstos rentgenograma: Atliekama, jei įtariamas plaučių uždegimas ar kitos komplikacijos.

Diagnozė dažnai būna pavėluota, nes simptomai primena kitas kvėpavimo takų infekcijas, todėl būtina įtarti kokliušą, ypač neskiepytų vaikų ar kūdikių atveju.

Gydymas: kaip valdomas kokliušas?

Kokliušas gydomas orientuojantis į bakterijos pašalinimą, simptomų palengvinimą ir komplikacijų prevenciją. Sunkiais atvejais, ypač kūdikiams, reikalinga hospitalizacija. Pagrindiniai gydymo metodai:

1. Antibiotikų terapija

Antibiotikai mažina užkrečiamumą ir ligos trukmę, jei skiriami anksti:

  • Gydymo kursas paprastai trunka 5–14 dienų.
  • Vėlyvose stadijose antibiotikai mažina tik užkrečiamumą, bet ne simptomus.

2. Simptominis gydymas

Simptomų lengvinimui taikomos šios priemonės:

  • Hospitalizacija: Kūdikiams ar sunkiais atvejais, siekiant stebėti kvėpavimą ir užtikrinti tinkamą deguonies įsisavinimą.
  • Drėgnas oras: Drėkintuvai ar inhaliacijos palengvina kvėpavimą.
  • Mityba: Dažnas valgymas mažomis porcijomis, kad būtų išvengiama vėmimo po kosulio.
  • Kosulį slopinantys vaistai: Dažnai neefektyvūs kokliušo atveju, todėl skiriami itin retai.
  • Kortikosteroidai: Retais atvejais naudojami sunkiai kvėpavimo komplikacijai gydyti.

3. Komplikacijų valdymas

Komplikacijoms gydyti taikomas specifinis gydymas:

  • Plaučių uždegimas: antibiotikai ir deguonies terapija.
  • Apnėja: kvėpavimo stebėjimas ir, jei prireikia, dirbtinė plaučių ventiliacija.
  • Traukuliai: medikamentai slopinantys nervinę sistemą.

4. Artimųjų gydymas

Kontaktą su sergančiu turėjusiems asmenims skiriama profilaktika:

  • Antibiotikai (azitromicinas ar eritromicinas) artimiems kontaktams, ypač kūdikiams, senyviems ar neskiepytiems asmenims.
  • Vakcinacija, jei asmuo nėra pilnai skiepytas.

Kokliušo komplikacijos

Kokliušas gali sukelti rimtas komplikacijas, ypač kūdikiams ir neskiepytiems vaikams:

  • Pneumonija: Bakterinė ar virusinė plaučių infekcija.
  • Apnėja: Kvėpavimo sustojimas, pavojingas kūdikiams.
  • Traukuliai: Dėl deguonies trūkumo ar toksinų poveikio.
  • Smegenų pažeidimas: Retai, tačiau gali išsivystyti dėl ilgalaikio deguonies trūkumo (hipoksijos).
  • Šonkaulių lūžiai: Dėl stiprių kosulio priepuolių, ypač suaugusiems gali lūžti šonkauliai.
  • Kraujavimas: Nosies ar akių kraujavimas dėl kosulio sukeliamo padidinto spaudimo.
  • Mirtis: Retai, dažniau kūdikiams iki 6 mėnesių, ypač neskiepytiems.

Kokliušo prevencija

Vakcinacija ir higienos priemonės yra efektyviausios kokliušo prevencijos priemonės:

Vakcinacija:

  • DTaP vakcina vaikams skiriama 2, 4, 6 ir 18 mėnesių amžiaus, su revakcinacija 6–7 metų.
  • Tdap vakcina paaugliams (11–12 metų) ir suaugusiems, įskaitant nėščias moteris (27–36 nėštumo savaitę), siekiant apsaugoti naujagimius.
  • Revakcinacija kas 10 metų suaugusiems, ypač dirbantiems su vaikais.

Higienos priemonės:

  • Kosint ar čiaudint užsidengti burną (vienkartine servetėle ar alkūne).
  • Dažnai plauti rankas su muilu.
  • Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.

Kitos prevencijos priemonės:

  • Izoliacija: Sergantys asmenys turėtų vengti kontaktų su kitais mažiausiai 5 dienas nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
  • Profilaktiniai antibiotikai: Skiriami artimiems kontaktams, ypač kūdikiams ar neskiepytiems.
  • Imuniteto stiprinimas: Subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas padeda imuninei sistemai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • Stiprius, priepuolinius kosulio epizodus, lydimus švokštimo ar vėmimo.
  • Kvėpavimo sustojimo epizodus ar cianozę (pamėlynavimą) kūdikiams.
  • Ilgalaikį kosulį, trunkantį ilgiau nei 1–2 savaites.
  • Kontaktą su sergančiu kokliušu, ypač jei esate neskiepytas ar turite kūdikį.
  • Karščiavimą, silpnumą ar kitus simptomus, rodančius komplikacijas.

Kokliušo poveikis kasdieniam gyvenimui

Kokliušas gali žymiai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, ypač vaikams ir jų šeimoms. Stiprūs kosulio priepuoliai trukdo miegui, valgymui ir mokymuisi, sukeldami fizinį ir emocinį išsekimą. Kūdikiams liga kelia pavojų gyvybei, todėl dažnai reikalinga hospitalizacija, o tai sukelia stresą visai šeimai. Suaugusiems ar paaugliams ilgalaikis kosulys riboja darbingumą, socialinius kontaktus ir fizinį aktyvumą. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas – baimė dėl komplikacijų, ypač kūdikiams, ar kaltės jausmas neskiepytoms šeimoms gali sustiprinti nerimą.

Norint valdyti kokliušą, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti antibiotikus ir izoliuotis, kad būtų apsaugoti ir kiti. Vakcinacija yra pagrindinė prevencijos priemonė, todėl svarbu užtikrinti, kad visi šeimos nariai, ypač kontaktuojantys su kūdikiais, būtų skiepyti. Informuotumas apie ligą ir ankstyvas gydymas padeda sumažinti poveikį. Po ligos svarbu stiprinti organizmą, laikytis sveikos gyvensenos ir stebėti, ar neatsiranda komplikacijų.

Išvados

Kokliušas yra rimta, bet dažnai išvengiama užkrečiama liga, kurią galima efektyviai kontroliuoti per vakcinaciją ir ankstyvą gydymą. Supratimas apie ligos simptomus, tokius kaip priepuolinis kosulys ar švokštimas, leidžia laiku kreiptis į gydytoją ir sumažinti komplikacijų riziką, ypač kūdikiams. Antibiotikai ir simptominis gydymas padeda valdyti ligą, o profilaktinės priemonės, tokios kaip higienos laikymasis ir kontaktų izoliacija, riboja plitimą. Vakcinacija lieka svarbiausia prevencijos strategija, apsauganti ne tik vieną asmenį, bet ir bendruomenę, ir ypač pažeidžiamas grupes. Aktyvus rūpinimasis skiepų kalendoriumi, informuotumas ir greita reakcija į simptomus padeda sumažinti kokliušo poveikį ir užtikrina saugesnę aplinką visiems.

Rekomendacijos

Jei pastebite kokliušo požymius, tokius kaip stiprūs kosulio priepuoliai, švokštimas įkvepiant, vėmimas po kosulio ar kvėpavimo sutrikimai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją, kad būtų laiku atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei simptomai pasireiškia kūdikiui ar neskiepytam asmeniui. Venkite savarankiško gydymo ar kosulį slopinančių vaistų vartojimo be gydytojo rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar net pavojinga. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip vakcinacija, aptarkite su gydytoju, kad būtų užtikrinta visa skiepų schema, ypač kūdikiams, nėščiosioms ar rizikos grupėms. Reguliariai tikrinkite skiepijimo statusą ir laikykitės rekomendacijų, visus sprendimus derinkite su savo šeimos gydytoju. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų ar jūsų vaikų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.