Ūžesys ausyje (Tinnitus)

Įvadas

Ūžesys ausyje, dar žinomas kaip tinnitus, yra būklė, kai žmogus girdi garsą ausyse ar galvoje, nors jokio išorinio garso šaltinio nėra. Tai gali būti spengimas, ūžimas, švilpimas ar kiti garsai, kurie atrodo ateinantys iš vidaus. Ši būklė paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki rimtos problemos, trukdančios kasdieniam gyvenimui. Pagal naujausius tyrimus, tinnitus paplitimas suaugusiųjų tarpe siekia apie 14%, o sunkus – apie 2% [PubMed: 37714675, 2023]. Tai nėra liga pati savaime, o simptomas, galintis rodyti įvairias sveikatos problemas, dažniausiai susijusias su klausos sistema.

Ūžesys ausyje gali sukelti nerimą, miego sutrikimus ir net depresiją. Straipsnyje apie tinnitus aiškinama paprastai, remiantis naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos vaistų agentūros (EMA) gairėmis ir PubMed tyrimais nuo 2023 metų. Atminkite, kad šis straipsnis skirtas informacijai, o ne diagnozei ar gydymui. Visada rekomenduojama kreiptis į gydytoją individualiai konsultacijai, nes kiekvieno žmogaus situacija unikali.

Ūžesys ausyje (Tinnitus) dažniausiai siejamas su klausos praradimu, tačiau gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Jis gali būti laikinas ar nuolatinis, vienoje ausyje ar abiejose. Svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų ūžesys ausyje nėra pavojingas gyvybei, bet gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyva intervencija gali padėti valdyti simptomus efektyviau [PMC: 11528090, 2024].

Simptomai

Tinnitus (ūžesys ausyje) simptomai gali labai skirtis tarp žmonių, tačiau pagrindinis – girdimas garsas be išorinio šaltinio. Šis garsas gali būti:

• Spengimas ausyse: Aukšto tono garsas, panašus į varpelio skambėjimą.
• Ūžimas: Žemo tono garsas, lyg jūros bangų ošimas.
• Švilpimas ar zvimbimas: Kaip vabzdžių zvimbimas ar švilpukas.
• Pulsuojantis garsas: Sinchronizuotas su širdies plakimu, dažniau susijęs su kraujagyslių problemomis.

Simptomai gali būti nuolatiniai arba epizodiniai, stipresni tyloje ar streso metu. Daugelis žmonių patiria tinnitus naktį, kai aplinkos garsai nuslopsta, o tai trukdo užmigti. Remiantis 2023 metų tyrimais, tinnitus dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip:

• Klausos sutrikimai: Apie 80% tinnitus atvejų siejama su klausos praradimu [PubMed: 40335454, 2025].
• Nerimas ir depresija: Psichologinis stresas gali sustiprinti tinnitus, o tinnitus – sukelti stresą, sukuriant užburtą ratą.
• Miego sutrikimai: Daugelis skundžiasi nemiga dėl nuolatinio garso.
• Koncentracijos problemos: Garsas gali trukdyti susikaupti darbe ar kasdienėse veiklose.

Sunkiais atvejais ūžesys ausyje gali sukelti hiperakuziją – padidėjusį jautrumą garsams, kai įprasti garsai tampa nepakeliami. Jei simptomai staiga atsiranda ar yra vienpusiai, tai gali rodyti rimtesnę problemą, pvz., naviką. Tačiau daugeliu atvejų simptomai yra valdomi, ir žmonės mokosi su jais gyventi.

Milijonai žmonių susiduria su šia būkle, ir yra būdų palengvinti simptomus. Svarbu stebėti, kaip simptomai keičiasi laikui bėgant, ir užsirašyti detales prieš vizitą pas gydytoją.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tinnitus (Ūžesys ausyje) priežastys dažnai susijusios su klausos sistemos pažeidimais, tačiau gali būti ir kitos. Pagrindinė priežastis – klausos praradimas dėl amžiaus ar triukšmo poveikio. Pagal PSO, tinnitus dažnai yra ankstyvas klausos pažeidimo ženklas [WHO Q&A, 2025].

Dažniausios priežastys:

• Klausos praradimas: Senėjimas (presbiakuzė) ar triukšmo sukeltas pažeidimas vidinėje ausyje. Kai klausos ląstelės pažeidžiamos, smegenys “kompensuoja” sukurdamos garsą.
• Triukšmo ekspozicija: Darbas triukšmingoje aplinkoje ar koncertai be apsaugos. Tyrimai rodo, kad profesinis triukšmas – vienas pagrindinių rizikos veiksnių [PubMed: 40335454, 2025].
• Ototoksiniai vaistai: Kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai vaistai ar aspirinas didelėmis dozėmis gali pažeisti ausį. EMA stebi tokius vaistus, bet specifinių tinnitus gydymui skirtų nėra patvirtinta.
• Galvos traumos ar ausų infekcijos: Smūgiai į galvą ar vidurinės ausies uždegimai.
• Kraujagyslių problemos: Pulsuojantis tinnitus gali rodyti kraujagyslių anomalijas.

Rizikos veiksniai:

• Amžius: Virš 60 metų rizika didesnė dėl natūralaus klausos silpnėjimo.
• Stresas ir psichologiniai veiksniai: Nerimas gali sustiprinti tinnitus, kaip rodo 2023 metų meta-analizė [PubMed: 36380120, 2022-2023 atnaujinimas].
• Rūkymas ir alkoholis: Šie veiksniai siejami su didesne rizika dėl kraujotakos sutrikimų.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: Hipertenzija ar aterosklerozė.
• Neurologinės būklės: Migrena ar išsėtinė sklerozė.

Naujausi tyrimai (2024) rodo, kad miegas ir nuotaika – svarbūs veiksniai tinnitus sunkumui [PMC: 11528090, 2024]. Tačiau kai kuriems priežastiniams ryšiams įrodymai riboti, pvz., dietos įtaka, todėl rekomenduojame konsultuotis su specialistu, kad nustatytų individualias priežastis.

Diagnozė

Diagnozė (ūžesys ausyje) prasideda nuo išsamaus pokalbio su gydytoju – šeimos gydytoju ar otorinolaringologu (ausų, nosies ir gerklės specialistu). Gydytojas aiškinasi simptomų trukmę, garso pobūdį, susijusius veiksnius (pvz., stresą) ir medicininę istoriją.

Pagrindiniai tyrimai:

• Audiograma: Klausos testas, nustatantis klausos praradimą. Rekomenduojamas visiems su nuolatiniu tinnitus [VA/DoD Guideline, 2024].
• Kraujo tyrimai: Patikrinti skydliaukės funkciją ar dėl anemijos.
• Vaizdiniai tyrimai: MRT ar KT, jei tinnitus vienpusis ar pulsuoja, kad atmestų navikus. Tačiau ne visiems – tik esant įtarimams, nes įrodymai rodo, kad daugeliu atvejų vaizdiniai tyrimai nereikalingi.

Diagnozė remiasi simptomais, nes nėra specifinio testo tinnitus matavimui. Klausimynai, kaip Tinnitus Handicap Inventory, padeda įvertinti sunkumą. Jei priežastis neaiški, gali prireikti neurologo ar psichologo konsultacijos. Atminkite, kad diagnozuoti tinnitus – procesas, ir kartais priežastis lieka nežinoma (idiopatinis tinnitus).

Gydymo galimybės

Tinnitus (ūžesys ausyje) gydymas orientuotas į simptomų valdymą, nes pilno išgydymo nėra. Remiantis įrodymais pagrįstais metodais iš PSO, EMA ir naujausių tyrimų, jokie vaistai nėra EMA patvirtinti specialiai tinnitus gydymui, bet kai kurie padeda valdyti simptomus.

Gyvenimo būdo pokyčiai:

• Triukšmo vengimas: Naudokite ausų kištukus triukšmingose vietose. PSO rekomenduoja saugų klausymąsi [WHO Q&A, 2025].
• Streso valdymas: Meditacija ar joga. Tyrimai rodo, kad stresas sustiprina tinnitus.
• Mityba ir fizinis aktyvumas: Subalansuota dieta, vengiant kofeino ar alkoholio, jei jie blogina simptomus. 2024 meta-analizė sieja sveiką gyvenimo būdą su mažesne rizika [PubMed: 37872753, 2023].

Vaistai:

• Antidepresantai ar anksiolitikai: Jei tinnitus lydimas depresijos, pvz., amitriptilinas. Įrodymai vidutiniai, bet veiksmingi sunkiais atvejais [PMC: 11528090, 2024]. Tačiau šalutiniai poveikiai galimi.
• Melatoninas: Miego sutrikimams, bet įrodymai riboti.
• Nėra specifinių tinnitus vaistų: EMA nepatvirtino jokių, tad venkite savigydos.

Reabilitacija ir terapijos:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Veiksmingiausia – moko keisti požiūrį į tinnitus. 2024 meta-analizė rodo reikšmingą simptomų sumažėjimą [PubMed: 39202005, 2024]. Galima internetu ar grupėse.
• Garsų terapija: Naudojant baltąjį triukšmą ar muziką maskuoti tinnitus. Veiksminga su KET.
• Klausos aparatai: Jei yra klausos praradimas, jie sustiprina garsus ir mažina tinnitus. Rekomenduojama gairėse [VA/DoD, 2024].
• Kochleariniai implantai: Sunkiais atvejais su dideliu klausos praradimu, bet tik specialistų sprendimu.

Kai kuriems metodams, kaip akupunktūra ar žolelės, įrodymai silpni, tad rekomenduojama elgtis atsargiai. Visada konsultuokitės su gydytoju prieš pradedant gydymą.

Prevencija

Prevencija orientuota į klausos apsaugą. PSO pabrėžia:

• Ausų apsauga: Naudokite apsaugas triukšme virš 85 dB.
• Saugus klausymasis: Neviršykite 60% garso ausinėse.
• Reguliarūs patikrinimai: Ypač rizikos grupėms.
• Sveikas gyvenimo būdas: Nerūkykite, valdykite stresą [PubMed: 37872753, 2023].

Prevencija gali sumažinti riziką, bet ne visada apsaugo, nes kai kurios priežastys genetinės.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės nedelsiant, jei:

• Tinnitus (Ūžesys ausyje) staiga atsiranda ar yra vienpusis.
• Lydimas galvos svaigimo, veido paralyžiaus ar klausos praradimo.
• Pulsuoja ar stiprėja.

Reguliariai tikrinkitės, jei simptomai trukdo gyvenimui. Rekomenduojame pradėti nuo šeimos gydytojo, vėliau – specialistų. Atminkite, ankstyva pagalba – raktas į valdymą.

DUK

Ar ūžesys ausyje išgydomas?

Ūžesys ausyje dažniausiai neišgydomas pilnai, bet simptomai valdomi. Remiantis 2024 gairėmis, KET ir garsų terapija sumažina distressą 50-70% atvejų [PMC: 11528090, 2024]. Kai kuriems simptomai praeina savaime, bet sunkiais atvejais reikalinga ilgalaikė pagalba. Konsultuokitės su specialistu individualiam planui.

Kokios yra tinnitus priežastys?

Dažniausios – klausos praradimas dėl triukšmo ar amžiaus. Kiti veiksniai: traumos, vaistai, stresas. 2025 tyrimas rodo, kad klausos sveikata – pagrindinis rizikos veiksnys, o miegas ir nuotaika veikia sunkumą [PubMed: 40335454, 2025]. Ne visos priežastys žinomos, tad diagnozuoti reikia tyrimų.

Ar vaistai padeda nuo tinnitus?

Nėra specifinių vaistų, patvirtintų EMA. Antidepresantai gali padėti, jei yra nerimas, bet įrodymai vidutiniai. Venkite savigydos, nes gali pabloginti. Naujausi tyrimai siūlo kombinuotą požiūrį su terapija [PubMed: 37872753, 2023].

Kaip valdyti tinnitus namuose?

Naudokite baltąjį triukšmą, meditaciją, vengkite tylos. Gyvenimo būdo pokyčiai, kaip reguliarus miegas, padeda. PSO rekomenduoja dėmesio nukreipimą į veiklas [WHO, 2025]. Jei simptomai stiprūs, kreipkitės pagalbos.

Ar ūžesys ausyje (tinnitus) pavojingas?

Daugeliu atvejų – ne, bet gali rodyti rimtesnes problemas, pvz., navikus. Jei vienpusis ar pulsuoja, tikrinkitės. Tyrimai rodo, kad tinnitus siejamas su depresija, tad stebėkite psichinę sveikatą [PubMed: 39202005, 2024]. Visada konsultuokitės su profesionalu.

Ar klausos aparatai padeda?

Taip, jei yra klausos praradimas. Jie maskuoja tinnitus sustiprindami garsus. Gairės rekomenduoja kaip pirmąją pagalbą [VA/DoD, 2024]. Tačiau ne visiems veiksmingi – priklauso nuo individualios situacijos.

Ką daryti, jei tinnitus trukdo miegui?

Naudokite garsų generatorius ar ventiliatorių. Melatoninas gali padėti, bet įrodymai riboti. KET moko miego higienos. 2023 tyrimai rodo, kad miego sutrikimai sustiprina tinnitus [PubMed: 37872753, 2023].

Ar dieta veikia tinnitus?

Kai kuriems – taip, vengiant kofeino ar druskos. Meta-analizė siūlo sveiką mitybą, bet įrodymai silpni [PubMed: 36380120, 2023 atnaujinimas]. Eksperimentuokite su gydytojo priežiūra.

Ar tinnitus (Ūžesys ausyje) blogėja su amžiumi?

Gali, dėl klausos silpnėjimo. Prevencija padeda. Tyrimai rodo, kad aktyvus valdymas sulėtina progresą [PMC: 11528090, 2024].

Ar yra naujų gydymo būdų?

Internetinė KET ir neuromoduliacija tiriami. 2024 tyrimai rodo pažadą, bet dar nepatvirtinti plačiam naudojimui [PubMed: 39202005, 2024]. Stebėkite naujienas ir konsultuokitės.

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.