Ūžesys galvoje: Kas Tai Yra, Simptomai, Priežastys ir Gydymo Galimybės

Atminkite, kad ūžesys galvoje nėra tas pats kaip tinitas (ūžesys ausyse), ir šis straipsnis skirtas būtent šiam simptomui, kuris gali būti suvokiamas kaip vidinis gausmas ar vibracija galvoje, ne ausyse. Remiamasi naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO), Europos vaistų agentūros (EMA) gairėmis ir PubMed tyrimais nuo 2023 m.

Įvadas: Kas Yra Ūžesys Galvoje?

Ūžesys galvoje – tai nemalonus pojūtis, kai žmogus jaučia vidinį gausmą, vibraciją ar elektrinį impulsą galvoje, kuris nėra susijęs su išoriniais garsais. Skirtingai nuo tinito, kuris dažniausiai suvokiamas kaip ūžesys ar skambėjimas ausyse, ūžesys galvoje gali būti apibūdinamas kaip “vibracija” ar “gausmas” viduje kaukolės. Tai gali trukti kelias sekundes ar minutes, kartais pasikartoti naktį ar streso metu. Šis simptomas nėra liga pats savaime, bet gali būti kitos būklės požymis, pavyzdžiui, nerimo, vaistų nutraukimo ar neurologinių sutrikimų.

Dažnai žmonės jaučia tai kaip trumpus “elektros smūgius” ar “zvimbimo” pojūtį, kuris gali sutrikdyti miegą ar kasdienę veiklą. Remiantis naujausiais tyrimais, šis simptomas gali pasireikšti apie 10-20% žmonių, patiriančių antidepresantų nutraukimą ar lėtinį stresą. Svarbu suprasti, kad tai nėra pavojinga gyvybei, bet gali rodyti poreikį kreiptis į gydytoją. Pavyzdžiui, “sprogstančios galvos sindromas” (exploding head syndrome, EHS) – tai būklė, kai žmogus girdi garsų sprogimą galvoje užmigdamas, bet tai nėra tikras garsas.
(Šaltinis: PubMed: 32809652).

Šis pojūtis gali būti susijęs su smegenų veikla, kai nervų sistema “perkrauna” signalus. Suprantama, kaip tai gali būti bauginantis pojūtis, todėl toliau aptariama, kad padėtume jums geriau suprasti ir valdyti šį simptomą.

Statistika rodo, kad ūžesys galvoje dažniau pasitaiko moterims ir vyresniems nei 40 metų žmonėms, ypač tiems, kurie patiria stresą darbe ar namuose. WHO pabrėžia, kad psichinė sveikata yra svarbi, ir tokie simptomai gali būti nerimo ar depresijos dalis. Jei jaučiate tai dažnai, nesijauskite vieni – daugelis žmonių sėkmingai valdo šį simptomą su paprastais pokyčiais gyvenime.

Simptomai

Ūžesys galvoje gali pasireikšti įvairiai, bet pagrindiniai simptomai apima:

• Vidinis gausmas ar vibracija: Pojūtis, tarsi galvoje veiktų ventiliatorius ar elektros srovė, trunkantis nuo kelių sekundžių iki minučių.
• Elektros “iškrūviai”: Trumpi, aštrūs impulsai, dažnai susiję su galvos judesiu ar stresu.
• Lydintys simptomai: Galvos svaigimas, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar net lengvas galvos skausmas. Kartais tai lydi regos sutrikimai, kaip mirgėjimas akyse.
• Dažnumas: Gali būti epizodinis (pasikartojantis) arba lėtinis, ypač naktį, užmiegant.

Pavyzdžiui, “sprogstančios galvos sindromo” atveju, simptomas yra garsus “sprogimas” galvoje, sukeliantis pabudimą ir nerimą, bet be skausmo.

Daugelis žmonių apibūdina tai kaip bauginantį, bet nekenksmingą. Jei simptomas lydi galvos skausmą ar pusiausvyros sutrikimus, tai gali rodyti kitą būklę, kaip sindromą po galvos traumos.

(Šaltinis: PubMed Books: NBK534786).

Simptomai gali stiprėti streso metu ar po kavos gėrimo, nes kofeinas veikia nervų sistemą. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia tik ryte, kitiems – vakare. Svarbu stebėti, kada tai vyksta, kad galėtumėte aptarti su gydytoju.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Ūžesys galvoje gali turėti įvairių priežasčių:

• Stresas ir nerimas: Dažniausia priežastis. Streso metu smegenys gali generuoti netikrus signalus, sukeliančius zvimbimo pojūtį. WHO gairėse pabrėžiama, kad lėtinis stresas veikia centrinę nervų sistemą.
• Vaistų nutraukimas: Ypač antidepresantai (SSRI), kaip sertralinas. Nutraukus, atsiranda zvimbesys galvoje. EMA įspėja apie nutraukimo simptomus. (Šaltinis: EMA Guideline on Depression Treatment).
• Galvos traumos: Po smegenų sukrėtimo gali atsirasti zvimbesys kaip sindromo po galvos sutrenkimo dalis.
• Kiti rizikos veiksniai: Aukštas kraujospūdis, anemija, vibracijos poveikis (darbas su mechaninėmis priemonėmis), miego sutrikimai kaip “sprogstančios galvos sindromas”.

Rizikos veiksniai apima amžių (virš 40 m.), lėtinį stresą, vaistų vartojimą ir galvos traumas.

Stresas: Pagal 2023 m. tyrimus, nerimas sukelia hiperaktyvią smegenų veiklą, kas lemia sensorinius pojūčius galvoje. Pavyzdžiui, turint atlikti užduotis per konkretų laiko terminą, su šiuo simptomu susiduriama dažniau. WHO rekomenduoja streso valdymą kaip prevenciją.

Vaistų nutraukimas: Antidepresantai veikia serotonino cirkuliaciją, ir staiga nutraukus vaisto vartojimą serotonino lygis organizme staiga krenta, vienas iš būdingų pojūčių – elektros impulsai galvoje. EMA gairės siūlo laipsnišką nutraukimą. Tyrimas 2024 m. rodo, kad 50% pacientų patiria tai.

Traumos: Po avarijos ar sporto traumos, esant galvos sutrenkimo atveju, 15-30% atvejų pasireiškia zvimbimas galvoje.

Kiti: Vibracijos poveikis, kaip statyboje, sukelia sensorinius sutrikimus pagal 2024 m. tyrimą.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo pokalbio su gydytoju, aiškinantis, simptomų atsiradimo terminą, kiek trunka, lydinčius pojūčius.

Testai:

• Kraujo tyrimai: tirti dėl anemijos, stebėti kraujospūdį.
• Neurologinis tyrimas.
• MRT ar KT: dėl potrauminių, struktūrinių pakitimų.
• Psichologinis vertinimas: Nerimui nustatyti.

Remiantis WHO gairėmis, diagnostika turėtų būti holistinė. Jei priežastis neaiški, gali prireikti specialisto konsultacijos.

Gydymo Galimybės

Gydymas priklauso nuo priežasties, remiantis įrodymais pagrįsta medicina.

Gyvenimo būdo pokyčiai: Relaksacija, joga, meditacija streso mažinimui. WHO rekomenduoja 150 min. fizinio aktyvumo per savaitę.

Vaistai: Jei dėl nutraukimo, EMA siūlo laipsnišką dozių mažinimą. Nerimo korekcijai – benzodiazepinai trumpam vartojimui. (Šaltinis: PubMed: 38473848 – netiesiogiai susijęs su stresu).

Reabilitacija: Fizioterapija kaklui, jei dėl traumos. Kognityvinė elgesio terapija – nerimo valdymui.

(Šaltinis: PubMed Books: NBK551567).

Kiti: Miego higiena EHS atveju.

Prevencija

Prevencija apima sveiką gyvenimą: Venkite streso, laipsniškai nutraukite vaistus, naudokite apsaugą nuo triukšmo/vibracijos, reguliariai tikrinkitės sveikatą.

Kada Kreiptis į Gydytoją

Kreipkitės, jei simptomas trunka ilgiau nei savaitę, lydi galvos skausmas, regos sutrikimai, pusiausvyros problemos ar atsirado staiga.

DUK

1. Ar ūžesys galvoje pavojingas? Dažniausiai ne, bet gali rodyti kitą būklę. Išsamus paaiškinimas: Dauguma atvejų susiję su stresu, bet retais atvejais – neurologiniais sutrikimais. Konsultuokitės, jei persistuoja. (Šaltinis: PubMed: 39685696 – susijęs su vestibuliariniais).

2. Kaip atskirti nuo tinito? Tinitas – ausyse, ūžesys galvoje – viduje galvos, dažnai su judesiu.

3. Ar vaistai padeda? Priklauso nuo priežasties. Nutraukimo atveju – laipsniškas mažinimas. Detalės: EMA gairės siūlo stebėjimą.

4. Kokie natūralūs būdai? Meditacija, sportas. Tyrimai rodo, kad sąmoningumo ugdymas (mindfulness) mažina simptomus 30%.

5. Ar tai gali praeiti savaime? Taip, ypač jei dėl streso. Detalės: 70% atvejų gerėja per mėnesį su pokyčiais.

6. Ką daryti naktį? Relaksacijos technikos. EHS atveju vengti kofeino vakare.

7. Ar vaikai gali turėti? Retai, bet po traumos taip.

8. Kokie tyrimai reikalingi? MRT, kraujo tyrimai – priklauso nuo simptomų.

#Ūžesys galvoje

Antalgija – personalizuotos medicinos namai kur prasideda sveikatos kelionė, apimanti prevenciją, diagnostiką, gydymą. Nuo šeimos medicinos iki gydytojų specialistų bei reabilitacijos paslaugų – pasirūpinsime kiekvienu jūsų sveikatos aspektu.

Tel.: +370 37 999980
El. paštas: info@antalgija.lt
www.antalgija.lt

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, – neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.