Prostatos vėžys: priežastys, simptomai ir gydymas

Kas yra prostatos vėžys?

Prostatos vėžys yra piktybinė liga, išsivystanti prostatoje – mažoje liaukoje (kurią turi tik vyrai), esančioje po šlapimo pūsle, kuri dalyvauja spermos gamyboje. Tai viena dažniausių vėžio formų tarp vyrų, ypač vyresnių nei 50 metų. Lietuvoje kasmet prostatos vėžys diagnozuojamas apie 2000–2500 vyrų ir jis yra antra pagal dažnumą onkologinė liga po plaučių vėžio vyrams. Ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažnai vystosi lėtai ir nesukelia simptomų, todėl reguliarūs patikrinimai yra itin svarbūs ankstyvai diagnostikai.

Nors prostatos vėžys gali būti agresyvus ir plisti į kitus organus, tokius kaip kaulai ar limfmazgiai, daugeliu atvejų jis yra gydomas, ypač jei aptinkamas anksti. Gydymo sėkmė labai priklauso nuo ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Šiame straipsnyje aptarsime prostatos vėžio priežastis, simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir prevencijos būdus, kad suprastumėte, kaip atpažinti šią ligą ir sumažinti jos riziką.

Prostatos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Nuo ko išsivysto prostatos vėžys nėra visiškai aišku, tačiau liga siejama su genetinių, hormoninių ir aplinkos veiksnių deriniu. Ląstelių DNR mutacijos skatina nekontroliuojamą prostatos ląstelių augimą, tačiau kodėl tai įvyksta, dar intensyviai tyrinėjama. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai skirstomi į šias kategorijas:

1. Pagrindinės priežastys

• Genetinės mutacijos: BRCA1, BRCA2 ar kitų genų mutacijos, susijusios su DNR pažaidos mechanizmais, didina prostatos vėžio riziką.
• Hormoninis disbalansas: Aukštas testosterono ar jo metabolitų (pvz., dihidrotestosterono) lygis gali skatinti prostatos ląstelių augimą.
• Lėtinis uždegimas: Ilgalaikis prostatos uždegimas (prostatitas) ar infekcijos gali prisidėti prie ląstelių pažeidimo ir kancerogenezės.
• Mikrobiomo pokyčiai: Žarnyno ar šlapimo takų bakterijų disbalansas gali turėti įtakos uždegiminiams procesams prostatoje.

2. Rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus:

• Nemodifikuojami rizikos veiksniai:
  • Amžius: Rizika žymiai didėja nuo 50 metų, o didžiausia – vyresniems nei 65 metų vyrams.
  • Genetika: Šeimos istorija, susijusi su prostatos, krūties ar kiaušidžių vėžiu, ypač jei sirgo pirmos eilės giminaičiai (tėvas, brolis).
  • Etninė kilmė: Afrikiečių kilmės vyrai turi didesnę riziką ir agresyvesnes ligos formas.
• Modifikuojami rizikos veiksniai:
  • Nesveika mityba: Daug sočiųjų riebalų, raudonos ar perdirbtos mėsos, mažai vaisių ir daržovių.
  • Nutukimas: Antsvoris siejamas su agresyvesnėmis prostatos vėžio formomis.
  • Mažas fizinis aktyvumas: Sėdimas gyvenimo būdas didina riziką.
  • Rūkymas: Tabako vartojimas gali skatinti vėžio progresavimą.
  • Alkoholio vartojimas: Gausus alkoholio vartojimas siejamas su didesne rizika.
  • Lytinių takų infekcijos: Kai kurios infekcijos gali sukelti lėtinį uždegimą, didinantį riziką.

Prostatos vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl prostatos vėžys neretai aptinkamas tik per atrankinius tyrimus. Pažengusiose stadijose ar kai navikas spaudžia aplinkinius audinius, gali pasireikšti šie požymiai:

• Šlapinimosi sutrikimai: Sunkumas pradėti šlapintis, silpna ar pertraukiama šlapimo srovė, dažnas šlapinimasis (ypač naktį).
• Kraujas šlapime ar spermoje: Hematurija ar hematospermija, dažnai nespecifiniai požymiai.
• Skausmas ar diskomfortas: Dubens, apatinės nugaros, šlaunų ar tarpvietės skausmas, ypač pažengusiose stadijose.
• Erekcijos disfunkcija: Gali būti susijusi su naviko poveikiu nervams ar kraujagyslėms.
• Neaiškios kilmės svorio kritimas: Svorio mažėjimas ar apetito praradimas dažnai yra pažengusios ligos požymis.
• Nuovargis ar silpnumas: Dėl anemijos ar sisteminio vėžio poveikio.
• Kaulų skausmas: Jei vėžys metastazuoja į kaulus, dažniausiai į stuburą ar klubus.

Šie simptomai gali būti susiję ir su gerybinėmis būklėmis, tokiomis kaip prostatos hiperplazija ar prostatitas, todėl būtina kreiptis į gydytoją tiksliai diagnostikai.

Kaip diagnozuojamas prostatos vėžys?

Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis simptomų įvertinimu, atrankiniais tyrimais ir specializuotais metodais. Ankstyva diagnostika dažnai įmanoma per reguliarius patikrinimus, rekomenduojamus vyrams nuo 50 metų (ar anksčiau, jei yra rizikos veiksnių). Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas: Kraujo tyrimas, matuojantis PSA lygį. Padidėjęs PSA gali rodyti vėžį, tačiau taip pat gali būti dėl gerybinės prostatos hiperplazijos ar prostatito.
• Digitalinis rektalinis tyrimas (DRT): Gydytojas apčiuopia prostatą per tiesiąją žarną, ieškodamas kietų mazgų ar asimetrijos.
• Transrektalinis ultragarsas (TRUS): Ultragarsinis tyrimas, naudojamas prostatos struktūrai įvertinti ar biopsijai ultragarso kontrolėje paimti.
• Prostatos biopsija: Audinio mėginiai imami adata, dažnai vadovaujantis ultragarsu ar MRT, ir tiriami mikroskopu, siekiant patvirtinti vėžį.
• Multiparametrinė magnetinio rezonanso tomografija (mpMRT): Tikslus vaizdinis tyrimas, padedantis nustatyti naviko vietą ir plitimą.
• Kraujo ir šlapimo tyrimai: Papildomi biomarkeriai, tokie kaip PCA3 ar PHI, gali padėti įvertinti vėžio riziką.
• Vaizdiniai tyrimai: KT, MRT ar positronų emisijos tomografija (PET) naudojami metastazėms ar ligos plitimui įvertinti.
• Gleasono balas: Biopsijos metu nustatomas naviko agresyvumas, vertinamas nuo 6 iki 10 balų.

Diagnozavus vėžį, nustatoma jo stadija (I–IV) pagal TNM sistemą (naviko dydis, limfmazgių pažeidimas, metastazės), kuri lemia gydymo planą ir prognozę.

Gydymas: kaip valdomas prostatos vėžys?

Prostatos vėžys gydomas priklausomai nuo ligos stadijos, naviko agresyvumo (Gleasono balo), paciento amžiaus, bendros sveikatos ir pageidavimų. Kai kuriais atvejais, ypač ankstyvose stadijose, pasirenkamas stebėjimas be aktyvaus gydymo. Pagrindiniai gydymo metodai:

1. Aktyvus stebėjimas

Mažo agresyvumo vėžiui, ypač vyresniems pacientams:

• Reguliarūs PSA tyrimai, DRT ir biopsijos, siekiant stebėti ligos progresavimą.
• Gydymas pradedamas tik jei vėžys tampa agresyvesnis.

2. Chirurginis gydymas

Pagrindinis metodas lokalizuotam vėžiui:

• Radikali prostatektomija: Visos prostatos ir aplinkinių audinių pašalinimas, dažnai atliekamas laparoskopiškai ar robotine chirurgija.
• Limfmazgių pašalinimas: Atliekamas, jei yra limfmazgių pažeidimo rizika.
• Paliatyvi chirurgija: Transuretrinė prostatos rezekcija (TURP) naudojama šlapinimosi simptomams palengvinti pažengusiose stadijose.

3. Spindulinė terapija

Naudojama lokalizuotam ar lokaliai pažengusiam vėžiui:

• Išorinė spindulinė terapija: Tiksliniai spinduliai naikina vėžines ląsteles.
• Brachiterapija: Radioaktyvūs implantai dedami į prostatą, tiesiogiai veikdami naviką.
• Kartais derinama su hormonų terapija.

4. Hormonų terapija

Mažina testosterono lygį, kuris skatina vėžio augimą:

• LHRH agonistai/antagonistai: Leuprolidas, goserelinas ar degareliksas slopina testosterono gamybą.
• Antiandrogenai: Bikalutamidas ar enzalutamidas blokuoja testosterono poveikį.
• Naudojama pažengusioms stadijoms ar kartu su spinduline terapija.

5. Chemoterapija

Skiriama metastaziniam ar hormonams atspariam vėžiui:

• Vaistai, tokie kaip docetakselis ar kabazitakselis, sulėtina ligos progresavimą.
• Dažnai derinama su kitais metodais.

6. Tikslinė terapija ir imunoterapija

Inovatyvūs metodai specifiniams naviko tipams:

• Tikslinė terapija: PARP inhibitoriai (pvz., olaparibas) naudojami BRCA mutacijų turintiems navikams.
• Imunoterapija: Sipuleucel-T ar pembrolizumabas skatina imuninę sistemą kovoti su vėžiu.

7. Paliatyvus gydymas

Pažengusiose stadijose siekiama pagerinti gyvenimo kokybę:

• Skausmo malšinimas, kaulų metastazių gydymas (pvz., zoledrono rūgštimi).
• Psichologinė ir socialinė parama.

Prostatos vėžio komplikacijos

Negydomas ar pažengęs prostatos vėžys gali sukelti šias komplikacijas:

• Šlapimo takų obstrukcija: Navikas spaudžia šlaplę, sukeldamas šlapinimosi sunkumus.
• Metastazės: Plitimas į kaulus, limfmazgius, kepenis ar plaučius.
• Skausmas: Ypač kaulų skausmas dėl metastazių.
• Šlapimo nelaikymas ar erekcijos disfunkcija: Dėl ligos ar gydymo poveikio.
• Anemija ar kacheksija: Dėl pažengusios ligos ar gydymo šalutinio poveikio.

Prostatos vėžio prevencija

Nors prostatos vėžio visiškai išvengti neįmanoma, šios priemonės gali sumažinti riziką:

• Reguliarūs patikrinimai: PSA tyrimas ir DRT nuo 50 metų (ar anksčiau, jei yra ligos atvejų šeimos istorijoje ar kitų rizikos veiksnių).
• Sveika mityba: Valgykite daugiau vaisių, daržovių, pomidorų (likopeno šaltinis), riešutų ir mažiau raudonos ar perdirbtos mėsos.
• Fizinis aktyvumas: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo pratimų per savaitę.
• Svorio kontrolė: Palaikykite normalų kūno masės indeksą.
• Rūkymo metimas: Sumažina kancerogenų poveikį.
• Alkoholio ribojimas: Vartokite saikingai arba visiškai venkite.
• Lėtinių ligų valdymas: Kontroliuokite cukrinį diabetą ar širdies ligas.
• Infekcijų prevencija: Laikykitės higienos, kad išvengtumėte šlapimo takų infekcijų.

Antalgija prevencijos programa: Skaitykite čia

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Šlapinimosi sunkumus, silpną srovę ar dažną šlapinimąsi, ypač naktį.
• Kraują šlapime ar spermoje.
• Nuolatinį dubens, nugaros ar kaulų skausmą.
• Neaiškios kilmės svorio kritimą ar nuovargį.
• Šeiminę prostatos, krūties ar kiaušidžių vėžio istoriją, ypač jei esate jaunesnis nei 50 metų.

Prostatos vėžio poveikis kasdieniam gyvenimui

Prostatos vėžys ir jo gydymas gali turėti reikšmingą poveikį fizinei, emocinei ir socialinei paciento būklei. Ankstyvose stadijose daugelis vyrų gyvena be simptomų, tačiau gydymas, toks kaip chirurgija ar spindulinė terapija, gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant šlapimo nelaikymą, erekcijos disfunkciją ar nuovargį. Hormonų terapija gali paveikti libido, sukelti karščio bangas ar emocinius svyravimus. Pažengusi liga ar metastazės riboja kasdienę veiklą, sukelia skausmą ar silpnumą, o diagnozė dažnai sukelia baimę, nerimą ar depresiją.

Kovojant su liga, svarbu bendradarbiauti su multidisciplinine komanda, įskaitant urologus, onkologus, psichologus ir reabilitologus. Paramos grupės, artimųjų palaikymas ar konsultacijos padeda įveikti emocinius iššūkius. Po gydymo reguliarus stebėjimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir psichologinė pagalba padeda pagerinti gyvenimo kokybę. Vyrams, susiduriantiems su erekcijos disfunkcija ar šlapimo nelaikymu, specialistai gali pasiūlyti reabilitacijos programas ar medikamentinį gydymą, padedantį grįžti prie įprasto gyvenimo.

Išvados

Prostatos vėžys yra dažna, tačiau gali būti veiksmingai gydoma liga, ypač jei aptinkama anksti. Reguliarūs atrankiniai tyrimai, tokie kaip PSA testas ar digitalinis rektalinis tyrimas, leidžia nustatyti vėžį pradiniuose etapuose, kai gydymo sėkmės tikimybė yra didžiausia. Informacija apie rizikos veiksnius, sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir rūkymo vengimą, padeda sumažinti ligos riziką. Simptomų, tokių kaip šlapinimosi sutrikimai ar kraujas šlapime, neatidėliojimas ir laiku kreipimasis į gydytoją gali išgelbėti gyvybę. Multidisciplininis gydymas, apimantis chirurgiją, spindulinę terapiją, hormonų terapiją ir inovatyvius metodus, suteikia vilties net pažengusiose stadijose. Aktyvus rūpinimasis savo sveikata, bendradarbiavimas su specialistais ir artimųjų palaikymas padeda įveikti ligą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Rekomendacijos

Jei pastebite prostatos vėžio požymius, tokius kaip šlapinimosi sutrikimai, kraujas šlapime, dubens skausmas ar neaiškios kilmės svorio kritimas, nedelsdami konsultuokitės su gydytoju urologu ar onkologu, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir nustatyta tiksli diagnozė. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar pavojinga. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip sveikesnė mityba, fizinis aktyvumas ar atrankiniai tyrimai, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų tinkami jūsų būklei. Taip pat dalyvaukite atrankinėse programose, jei esate vyresnis nei 50 metų ar turite rizikos veiksnių, tačiau visus sprendimus suderinkite su specialistu. Atminkite, kad visi sprendimai, susiję su jūsų sveikata, turėtų būti priimami tik gavus profesionalią medikų konsultaciją.